Miestų partnerystė – tarsi vedybos iš išskaičiavimo(4)

Birutė SLAVINSKIENĖ | birute@kurjeris.lt

2013-08-26 16:56
Redakcijos archyvo nuotrauka

2011 m. rudenį pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Zestafonės miestu kol kas gaji tik kultūros lygmeniu. Redakcijos archyvo nuotrauka

Draugauti yra gerai. Svarbu tik, kad ta draugystė būtų ne formali, ne dėl paukščiuko, o išties nuoširdi, praturtinanti abi draugaujančias puses. Tauragės savivaldybė gali didžiuotis visa miestų-draugų puokšte: vokiečiai, lenkai, rusai, prancūzai, portugalai, kroatai, slovakai... Tik ar visos tos draugystės duoda naudos? Nuomonę, kad Savivaldybės „užsienio politika“, arba partnerystės ryšiai, užmezgami chaotiškai, neracionaliai, meras kategoriškai neigia.

 

Išrankumu nepasižymime

Aplinkosaugos, turizmo ir ryšių su užsieniu komitetui vadovauja vicemeras Silverijus Statkus, tačiau kadangi atostogaudamas diskutuoti apie tai jis nepanoro, pakalbinome šio komiteto narį Liną Stankų. Paprašytas išsakyti savo nuomonę apie Tauragės partnerystės ryšius su kitomis šalimis, jis buvo itin kategoriškas.

– Mūsų savivaldybės politika šioje srityje visiškai neracionali ir stichiška. Niekur nesu matęs, kad būtų užmezgami ryšiai net su trimis tos pačios šalies miestais. O ir šiaip išrankumu nepasižymime: kas pakviečia, su tais ir užmezgame ryšius. Nuvažiuoja valdininkai, pašvenčia, pasižvalgo ir grįžta. Kokia nauda iš tokios partnerystės? Tai tiesiog pinigų švaistymas.

L.Stankus sakė daug kartų siūlęs užmegzti ryšius su Skandinavijos šalimis, latviais, tačiau jo esą nesiklausoma. Jis įsitikinęs, kad didelė kliūtis tikslingiems ir naudingiems partnerystės ryšiams užmegzti – tai, kad rajono vadovai nemoka užsienio kalbų. 

Reikia sudėlioti prioritetus

Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys Raimondas Matemaitis kalbėjo aptakiau:

– Lėšų prasme partnerystė, žinoma, kainuoja, tačiau ir duoda naudos. Žinoma, galima diskutuoti, ar verta plėtoti ryšius net su trimis Lenkijos savivaldybėmis, tačiau iš esmės visi ryšiai gali būti prasmingi. Vien jau tuo, kad plečia akiratį, suteikia patirties ir žinių. Tik, žinoma, reikia sudėlioti prioritetus.

Jis mano, kad būtų naudinga užmegzti ryšius su latviais, mato neblogą ryšių su ukrainiečiais perspektyvą.

Kitaip negalėtų dalyvauti projektuose

Rajono savivaldybės meras Pranas Petrošius, paprašytas papasakoti apie partnerystės ryšius su kitais miestais, pirmiausia, žinoma, paminėjo Vokietijos miestą Rydštatą, su kuriuo Tauragė draugauja jau daugiau nei 20 metų. 

– Su Rydštatu Tauragę sieja ilgamečiai ryšiai, ilgainiui peraugę į nuoširdžią draugystę, – sakė P.Petrošius. – Ši draugystė užsimezgė tada, kai mums daug ko trūko, ir vokiečių ištiesta pagalbos ranka mums labai padėjo. susiklostė nuoširdūs ir dalykiški santykiai tarp administracijų, draugijų, mokyklų, sporto, meno ir kitų kolektyvų, o svarbiausia – tarp šeimų: kasmet vis daugiau susibičiuliavusių žmonių skuba vieni pas kitus.

Pasak P.Petrošiaus, ryšiai su kitų šalių miestais ir užsimezga pirmiausia dėl to, kad tik taip įmanoma dalyvauti įvairiuose bendruose projektuose ir turėti naudos sau. 

Su Lenkijos miestu Belchatuvu Tauragė bendrauja jau dvylika, su Ostruda – penkerius metus. 2011 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Ostrudos (Lenkija) miestu, Zestafonio (Gruzija) savivaldybe, 2012 m. – su Karlovaco (Kroatija) savivaldybe. Tauragės rajono savivaldybė yra užmezgusi draugiškus ryšius ir plėtoja bendradarbiavimą su Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities Sovetsko (Tilžės) miesto savivaldybe. Partnerių dėka užmegzti ryšiai su Brienne-le-Chateau miesto savivaldybe Prancūzijoje, Sortino miesto savivaldybe Italijoje, Alcobacos miesto savivaldybe Portugalijoje, Považska Bistrica miesto savivaldybe Slovakijoje, Pardubice miesto savivaldybe Čekijoje.

– Pavyzdžiui, draugystė su kroatais užsimezgė per švietimiečius, kai mokyklos įgyvendino bendrą projektą apie patyčias mokyklose.

Pasak mero, Tauragės rajono savivaldybės partneriai remia ryšius tarp savivaldybių, visuomeninių ir nevyriausybinių, verslo ir ekonominių organizacijų, kitų institucijų. Sėkmingai dalyvaujama bendruose projektuose bei specialiose programose tolimesniam bendradarbiavimui užtikrinti.

Susidraugavus su kokiu nors miestu palaipsniui susidraugaujama ir su jo partneriais. Taip partnerystės ryšiai ir plečiasi.

Draugystės ryšiams stiprinti Tauragėje įkurtos Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos bičiulių draugijos.

Lenkijoje – net trys partneriai

– Vis dėlto, manau, dabar turėtume labiau atsirinkti, su kuo verta užmegzti ryšius, o su kuo – ne. Turime kelti sau tikslus ir plėtoti tik tokį bendradarbiavimą, kuris padėtų tuos tikslus įgyvendinti, – samprotavo P.Petrošius.  

Paklaustas, ar racionalu turėti Lenkijoje net tris miestus partnerius, meras sutiko, kad galbūt tai ir klaida. Tačiau vis dėlto pridūrė, kad visi treji partnerystės ryšiai – labai skirtingi. Esą bendravimas su Belchatuvu prasidėjo ėmusis Europos Sąjungos (ES) partnerystės be sienų projekto su Sovetsku (Rusijos Federacija), su Ostruda imta bendrauti dar tada, kai dar egzistavo apskrities administracija ir prasidėjo Interrego projektas, o su Bytovu – visai neseniai, nuo pavasario. Ir visai kitu pagrindu: mat Bytove labai plėtojama žuvininkystė, šioje srityje nemažai dirbama ir Tauragėje. Žuvininkystės vietos veiklos grupė kartu su Bytovu galėtų dalyvauti bendrame projekte „Rojaus žvejyba“ – už projekto lėšas būtų galima kurį nors vandens telkinį – Draudenius arba Balskų užtvanką – įžuvinti ir sutvarkyti infrastruktūrą. Taigi ir ši partnerystė atneštų Tauragei nemažai naudos.

Draugija jau įkurta

„Tauragės kurjerio“ pakalbintos Tauragės moksleivių kūrybos centro (MKC) direktorės Jolantos Kazlauskienės įsitikinimu, draugystė su Zestafoniu visai neprigesusi.

– Aš pati su draugais iš Zestafonio internetu bendrauju kone kasdien. MKC su Zestafonio dainų ir šokių ansambliu „Dzmebi“ palaiko labai glaudžius ryšius, – sakė ji.

J.Kazlauskienė sakė šios draugystės ateitį įsivaizduojasnti labai gražią. Bus rašomi ir įgyvendinami  bendri projektai, kurie turėtų būtų įdomūs ir naudingi abiem miestams. Pasak jos, įregistruota Gruzijos bičiulių draugija Tauragėje, nuo rudens jos veikla turėtų suaktyvėti.

Spalio mėnesį Zestafonis švęs miesto jubiliejų. Planuojamas ir Tauragės delegacijos vizitas

Laiko išbandymus įveikia ne visi

Meras sutinka, kad kai kurie partnerystės ryšiai buvo neilgalaikiai, tačiau tai, pasak jo, visiškai natūralu. Antai su portugalais užmegzti ryšiai nutrūko, nes toje šalyje atsirado daugybė vidinių ekonominių ir politinių, problemų, partneriai iš Italijos Sortino miesto irgi nutolo – ten pasikeitė miesto meras. O kai draugystė palaikoma tik politikų lygmeniu, kaip taisyklė, ji būna neilgalaikė.

– Šiuo metu vyksta derybos, kaip toliau plėtoti partnerystę su Ukrainos Ternopilio miestu, – pasakojo meras. – Ši partnerystė užsimezgė dar tada, kai Tauragėje buvo apskrities administracija

Bendradarbiavimo sutartis tarp Tauragės apskrities viršininko administracijos ir Ternopilio srities valstybinės administracijos pasirašyta 2007 m. balandį. Siekdamos toliau vystyti bendradarbiavimą, 2010 metų balandį steigiamajame susirinkime visos keturios Tauragės apskrities savivaldybės, privatūs ir juridiniai asmenys įsteigė asociaciją, kuri savo bendrą veiklą vykdo su atitinkama Ternopilio srities bičiulių bendrija. Beje, liepos 21–24 dienomis oficialaus vizito Tauragėje lankėsi 10 žmonių delegacija iš Ternopilio srities (Ukraina) valstybinės administracijos.

Ši partnerystė, įsitikinęs meras, būtų labai naudinga Tauragės verslui.

„Ačiū, ne“

Pasak jo, pasiūlymų užmegzti partnerystės ryšius mūsų miestas gauna nemažai. Tačiau partnerių jau turime pakankamai, todėl esą dabar dažniausiai į tokius pasiūlymus atsakymas vienas: ačiū, ne.

– Manau, jei nėra apčiuopiamos naudos, tai ir naujų partnerystės ryšių užmegzti neverta, – sakė meras. – Ką turime, tą, manau, reikia tęsti, tačiau naujus ryšius užmezgant reikia labai gerai apsvarstyti. Štai buvome gavę pasiūlymą iš Krasnoznamensko (Rusijos Federacija), tačiau mandagiai atsisakėme. Paturistauti galima iš už savus, valdiškų lėšų tuščiai nešvaistysime.

Gegužę atsisakyta ir gruzinų kvietimo atvykti į meno festivalį.

Beje, kalbėdamas apie pinigus, meras pabrėžė, jog kalbos, kad draugystės su užsienio šalimis brangiai kainuoja, – visiškai nepagrįstos.

– Užsienio delegacijoms priimti šiems metams skirta 50 tūkst.Lt, kol kas iš jų išleista tik 17 tūkst. Lt.  

P.Petrošius sakė esąs įsitikinęs, kad galbūt būtų verta paieškoti partnerių tarp Latvijos, Estijos, Skandinavijos miestų. Pasak jo, būtų perspektyvu susidraugauti ir su kokiu nors JAV miestu. Jau žengti ir pirmieji žingsniai – kreiptasi į JAV, Švedijos ambasadas. JAV ypač domintų ekonominiu aspektu – galbūt atsirastų norinčių investuoti Tauragėje. Esą butų galima pagalvoti ir apie ryšius su kokiu nors Baltarusijos miestu. 

Skaityti komentarus (4) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras