Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Kur ir kaip labiausiai derėtų įamžinti Tauragės šimtuko pavardes?

 Rezultatai

Girtaujantys tėvai traumuoja vaikų gyvenimus(0)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2013-07-01 16:50
Renaldo Malycho nuotrauka

Teisingiausio, visas problemas pašalinančio sprendimo nėra: vienu atveju vaikui parankiau augti globos namuose, kitu – likti problemiškoje šeimoje. Renaldo Malycho nuotrauka

Ne kiekvienam kūdikiui tenka laimė gimti mylinčioje šeimoje. Šeimoje, kurioje didžiausia vertybė – atžalos sotumas bei saugumas. Yra ir tokių tėvų, kurie prioritetą teikia tarpusavio rietenoms ar nesibaigiančioms išgertuvėms. Tolimesnė įvykių eiga aiški: atitinkamų tarnybų apsilankymas, ir likimo nuskriaustasis keliauja į globos namus. Ar ten jis randa ramybę? Dažniausiai ne. Susizgribę, ko netenka, kai kurie gimdytojai stoja į kovą su šeimą neva išardžiusia įstaiga. Į „Tauragės kurjerio“ redakciją kreipėsi du skirtingas, bet kartu ir panašias istorijas išgyvenantys į socialinės rizikos šeimų grupę įrašyti tauragiškiai – vyriškis M.Š. bei moteriškė Z.D. Vienas guodėsi, kad vaikas iš jo atimtas dėl menkniekių, kitas – nesibaigiančiomis Vaiko teisių apsaugos tarnybos patikromis bei vertimu užsikoduoti. Pasakojimai privertė susimąstyti: vaikui užaugti geriau problemiškoje savoje ar saugesnėje, tačiau svetimoje globos namų aplinkoje?

 

Atėmė sūnų dėl neplautų indų

Prieš pusantrų metų išsiskyręs su sugyventine Sigita (vardas pakeistas), tauragiškis M.Š. neteko ir bendro jų vaiko. Keturmetis liko gyventi su mama.

– Praėjus pusmečiui po skyrybų mūsų bendra atžala, kaip ir kiti du jos vaikai iš ankstesnių santykių su vyrais, atsidūrė „vaiknamyje“. Mano buvusioji buvo aptikta girta. Kurį laiką praleidęs globos namuose galiausiai vaikutis atsidūrė pas mane. Deja, tik dviem mėnesiams. Kas nutiko? Ogi nieko. Mano namuose apsilankę Tauragės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojai, radę neplautus indus ir nevalytą viryklę, nusprendė, kad aš netinkamai auginu vaiką. Dar jie pasakė, kad vaiko lovytė smirda šlapimu. Bet juk jam ketveri! Aš sunkiai dirbu, todėl ne viską spėju. Baigęs darbus lėkdavau į darželį jo pasiimti. Kartais nuvesdavau vakarais pas Sigitą. Nei mane girtą pagavo, nei ką, – emocijas liejo M.Š.

Pabuvojęs globos namuose, vėliau pas tėtį, vaikutis praėjusį mėnesį ir vėl grąžintas mamai.

– Tačiau blogiausia, kad Sigita neleidžia man su juo matytis. Noriu kovoti dėl savo atžalos. Niekuo nesu prastesnis už ją, – teigė į redakciją besikreipęs vyras.

Vieno su vaiku nepaliks

Išgirdusi, dėl ko skambinu, Sigita kurį laiką negalėjo sutramdyti juoko.

– Jis kreipėsi į žiniasklaidą? Neturiu ką apie jį pasakyti. Klauskite VTAS atstovų – ten jums be užuolankų viską papasakos, – pokalbį nenoriai pradėjo Sigita.

Tačiau vėliau moteris sutiko atskleisti keletą šios istorijos detalių.

– Vaiką iš jo atėmė dėl nuolatinių kaimynų bei darželio darbuotojų skundų. Mažametę mūsų atžalą į darželį jis atvesdavo murziną, prastai prižiūrėdavo. O ir mes prieš pusantrų metų išsiskyrėme dėl jo nuolatinių išgertuvių. Iš manęs vaikai buvo paimti dėl to, kad neturėjau kur gyventi. Po truputėlį stojuosi ant kojų, susiradau butą. Dabar darželyje visi džiaugiasi, kad augdamas su manimi vaikas švarus ir laimingas. Ketinu susigrąžinti ir kitus du vaikus, – savo poziciją pateikė moteris.

Paklausta, kodėl neleidžia bendrai judviejų atžalai matytis su tėčiu, Sigita kategoriškai tai paneigė.

–  Nedraudžiu. Siūliau susitikti trise, tačiau jis nesutinka. Nepasitikiu juo, todėl neišleisiu vaiko iš akių. Taip man elgtis patarė ir VTAS darbuotojos. Be to, jis neatiduoda vaiko dokumentų. Su juo negalima dėl nieko susitarti, – teigė Sigita.

Kalbėti apie šeimą atsisakė

Norėdama išgirsti šios šeimos istoriją iš neutralių pozicijų, paskambinau Tauragės VTAS vedėjai Jolitai Vaišvilaitei.

– M.Š. išsipagiriojo? Šaunu. Pagaliau prisiminė ir vaiką. Kalbėti apie konkretų atvejį galėsiu tik tada, kai gausiu vieno iš šeimos narių raštišką sutikimą. Galiu pasakyti tik tiek, kad viską darome vaiko labui. Sulaukėme kaimynų, darželio darbuotojų skundų, dėl to ir apsilankėme M.Š. namuose. Vaikas nebuvo tinkamai prižiūrimas – į darželį buvo vedamas purvinas. Toje šeimoje ryški socialinių įgūdžių stoka, – tiek teatskleidė J.Vaišvilaitė.

Atims vaiką, jei neužsikoduos

Nespėjusi iki galo išnarplioti šios istorijos sulaukiau užuominų apie kitą. Į „Tauragės kurjerio“ redakciją užsukusi Z.D. liejo pyktį ant Tauragės VTAS darbuotojų, verčiančių ją užsikoduoti vien dėl to, jog ji išgeria „po litrą alaus per dieną“.

– Prisipažinsiu, mėgstu alų, tačiau atsakomybę jaučiu. Nesu žlugęs žmogus. Gyvename vienkiemyje. Turiu tris daržus. Pati pasodinau bulves, mėšlo prisivežiau. Prižiūriu ir sergančią senyvą mamą. Rišu šluotas, vantas, prekiauju uogomis – noriu ožką ir viščiukų nusipirkti. Verčiuosi kaip išmanau. Kodėl turiu rizikuoti savo gyvybe? Kartą jau privertė mane Švėkšnoje užsikoduoti. Negėrusi išbuvau tris mėnesius. Tada susigrąžinau dukrą, susitvarkiau dokumentus, kad gaučiau pašalpą. Nesu „latrė“, – teigė moteris.

Dėl pomėgio alkoholiui Z.D. trylikametės dukros prieš pusantrų metų buvo netekusi pusmečiui. Mergaitė gyveno vaikų globos įstaigoje. Į namus ji grąžinta, kai Z.D. sutiko užsikoduoti. Kai moteris ir vėl pradėjo vartoti alkoholį, VTAS darbuotojams beliko iškelti ultimatumą – užsikoduok antrą kartą arba, ir vėl neteksi vaiko.

– Gegužę buvau Klaipėdoje. Manęs nekodavo, nes aš tai daryti buvau verčiama. Dabar turiu ir vėl važiuoti birželio pabaigoje, bet nenoriu. Man net pašalpos neišmoka. Duoda kokį 100 litų apsipirkti parduotuvėje, ir tiek. Verčiamės iš mamos pensijos ir dukros tėvo mokamų alimentų, – dabartinę situaciją apibūdino Z.D. – Per daug tie vaiko teisių gynėjai kišasi į mūsų gyvenimus. Jei neranda manęs namuose, galvoja, jog slepiuosi. Turiu troboj lyg kokiam kalėjime sėdėti.

Ne verčia, o siūlo

Anot J.Vaišvilaitės, šiuo metu Tauragėje į socialinės rizikos šeimų sąrašą įtraukta apie 250 šeimų. Apie 90 procentų jų turi problemų dėl alkoholio.

– Įstatymas mus įpareigoja atskirti vaikus nuo tėvų, kurie niekad neišsipagirioja. Tačiau prieš tai panaudojame visą priemonių arsenalą. Siūlymas užsikoduoti – tik viena jų. Iki tol bandoma auklėti, graudenti. Su kiekvienu girtuokliaujančiu kalbasi psichologai. Kiekvienai problematiškai šeimai paskiriamas ir socialinis darbuotojas. Įgyvendinamos įvairios užimtumo, integracijos į visuomenę programos. Stengiamės resocializuoti žmogų. Ieškome ir vaiko giminaičių, galinčių jį laikinai pagloboti. Nė vienam vaikui ne vieta globos namuose. O kas galvoja, kad mūsų tarnyba griežtai veikia, lai nuvyksta į Didžiąją Britaniją ar Skandinaviją. Ten apsigyvenę mūsų alkoholikai greitai „prageria“ vaikus, – teigė VTAS vedėja.

Paklausta, ar vertimas užsikoduoti negali būti prilyginamas žmogaus teisių pažeidimui, moteris su tuo kategoriškai nesutiko.

– Z.D. klaidingai suvokia tariamą „vertimą“. Vaikas iš jos gali būti paimtas ne dėl to, kad ji neužsikoduos, o dėl to, kad ji toliau gers, jei neužsikoduos. Toks pasiūlymas formuluojamas, kai vaiko sveikatai ar gyvybei iš tikrųjų gresia pavojus. Šią moterį seniai pažįstu, o gyvenimas vienkiemyje jai nepadeda nustoti gerti, – nuomonę išdėstė J.Vaišvilaitė.

Už užsikodavimą girtaujantis asmuo turi mokėti pats. Tačiau tam tikrais atvejais išlaidas dengia Savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Kaina, anot J.Vaišvilaitės, siekia 300 Lt.

Globos namuose vaikų mažėja

Jau keletą metų Lietuvoje įgyvendinama politika „atgal į šeimą“, todėl šiuo metu Tauragės vaikų globos namuose „Šaltinėlis“ gyvena mažiau nei įprasta vaikų – 45. Šešerius metus „Šaltinėlyje“ psichologe dirbusi Vaida Ališauskaitė sutiko pasidalinti mintimis apie tai, ką iš tikro išgyvena girtaujančių tėvų vaikai.

– Socialinės rizikos šeimose augančių mažųjų emocijos būna sutrikusios. Jie tarsi pyksta, nekenčia savo girtuokliaujančių tėvų, bet kartu ir myli juos. Lengva pyktį lieti ant svetimų, bet labai sunku – ant pačių artimiausių. Iš tikrųjų be priežasties šeimų niekas neardo. Tai nutinka kritiniais atvejais, kada nė viena kita priemonė neveikia. Be to, vieno vaiko išlaikymas globos namuose valstybei per mėnesį atsieina apie 2000 Lt. Tad visos institucijos suinteresuotos, kad vaikas augtų šeimoje. Daug darbo šiandien atlieka socialiniai darbuotojai, tad jie geriausiai ir yra susipažinę su situacija, – bendrąsias tendencijas atskleidė šiuo metu Pagalbos mokytojui ir mokiniui centre besidarbuojanti V.Ališauskaitė.

Viename savo romanų Levas Tolstojus rašė: „Visos laimingos šeimos panašios viena į kitą, kiekviena nelaiminga šeima yra nelaiminga savaip“. Iš tikrųjų, kiekviena situacija išskirtinė, reikalaujanti individualių pagalbos priemonių. Tam pritarė ir V.Ališauskaitė. Anot jos, kartais labai sunku nuspręsti, kas vaikui geriau – grąžinti jį į šeimą ar palikti augti globos namuose. Ne visada atsižvelgiama ir į paties vaiko nuomonę.

– Bet kuriuo atveju žala vaikui bus. Belieka apsispręsti, kada ji bus mažesnė. Gali suklysti ir tarnybos. Kartais vaikai nė už ką nenori grįžti į namus. O kartais, ypač paaugliai, nori likti su girtaujančiais tėvais, nes tada turi daugiau laisvės – niekas jų nekontroliuoja. Mano nuomone, mūsų šalyje trūksta priemonių dirbti su girtaujančiais tėvais. Žinoma, yra psichologai, anoniminių alkoholikų klubai, bet tai retai būna tikrasis išsigelbėjimas. Pirmiausia reikia pažvelgti į save. Jei tavo atžalos laimė nėra pakankamas motyvas atsisakyti taurelės – vargu ar kas kita gali padėti, – pokalbį išmintingai baigė psichologė.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras