Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Kur ir kaip labiausiai derėtų įamžinti Tauragės šimtuko pavardes?

 Rezultatai

Investicijos Tauragės apskrityje: reikalai prasti(5)

Birutė SLAVINSKIENĖ | birute@kurjeris.lt

2013-11-17 19:26
Birutės Slavinskienės nuotrauka

Gediminas Maškauskas įsitikinęs, kad pirmiausia reikia „inventorizuoti“ savo turtą ir numatyti gaires ateičiai. Autorės nuotrauka

Tauragės rajono savivaldybės taryba nusprendė, kad pribrendo reikalas „imti jautį už ragų“ pritraukiant investuotojus į mūsų varganą kraštą. Ir sukūrė darbo grupę investicijų pritraukimo strategijai parengti. Į pirmąjį posėdį vakar susirinkusi darbo grupė ginčijosi apie prioritetus, strategijas ir darbo kryptis. Tačiau ar bus žengtas pirmas nedrąsus žingsnelis pasitinkant investuotojus iš užsienio, parodys laikas. Pasak Statistikos departamento parengtos užsienio investicijų apskrityse ir savivaldybėse 2013 metų analizės, jei Tauragės rajonas dar kažkur apie lentelės vidurį, tai apskritis velkasi pačioje uodegoje.

Pirmajame posėdyje – siūlymai ir pamąstymai

 

Darbo grupėje – Savivaldybės tarybos nariai Vaidotas Globys, Gediminas Maškauskas, Benediktas Antanavičius, Sigitas Mičiulis, vicemeras Silverijus Statkus, meras Pranas Petrošius, Savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja Genovaitė Pukelytė, administracijos direktoriaus pavaduotoja Aušrinė Norkienė, vietoj Turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) vadovo Aivaro Betingio posėdyje dalyvavo TVIC vadybininkė Jolita Jankauskienė. Darbo grupės kuratorė – mero patarėja Rita Grigalienė.

Nors mero potvarkiu sukurti tokią darbo grupę, pasak P.Petrošiaus, nuspręsta dar birželį, į pirmąjį posėdį ji susirinko tik dabar. Meras kvietė darbo grupę atvirai išsakyti siūlymus, pamąstymus, kad jau kitame posėdyje būtų galima ir parengti konkretesnes veiklos gaires.

Pasak P.Petrošiaus, tarybos nariai ir kai kurie Savivaldybės tarnautojai kaip tik grįžo iš dviejų dienų kelionės – jie lankėsi Marijampolės, Druskininkų ir Alytaus rajonuose, kur domėjosi, kokia ten situacija su investicijomis.

– Marijampolėje situacija panaši kaip pas mus, o štai Druskininkuose – kur kas geresnė, tačiau ten ir galimybės kitos – vis dėlto kurortinis rajonas, – sakė meras. – Alytus turi parengęs „plyno lauko“ projektą – mes irgi buvome atkakliai raginami tokį parengti, tik neturėjome tokiam projektui tinkamo sklypo. Jis turi būti ne mažesnis nei 50 ha, o mes turime tik 28. Ir ačiū Dievui, nes Alytuje tas „plynas laukas“ taip ir liko plynas laukas. Takai išgrįsti, raudonos trinkelės paklotos, o investicijų kaip nėra, taip nėra. Jau karklais baigia užželti.

 

Reikia daugiau informacijos

 

S.Statkus tvirtino, kad darbo grupei svarbiausia nusistatyti darbo kryptį – esą reikia nesiblaškyti, o apsispręsti, kur link norime eiti, kokia verslo plėtros sritis mus domina, kokių užsienio investicijų laukiame.

Jam kategoriškai prieštaravo meras ir G.Pukelytė – pasirinkti kokią nors vieną kryptį ir būtent jos atėjimui ruoštis esą būtų visiškai nelogiška.

– Galime priimti tik bendras taisykles, pavyzdžiui, kad mums nepriimtinas gamtai kenkiantis verslas, chemijos pramonė ir pan., o dėl konkrečios krypties spręsime, kai jau turėsime pasiūlymus. Turime išsiaiškinti, kuo mes patrauklūs, kodėl verta pas mus investuoti, ir tą žinią paskleisti kuo plačiau, – sakė G.Pukelytė.

V.Globys pasakojo turįs verslo ryšių su Gdansku (Lenkija), ir norėdamas pasiūlyti lenkų verslininkams užmegzti ryšius su Taurage susidūręs su problema – visą pusmetį jam teko prašyti informacijos apie rajoną, apie tai, ką turime, ko tikimės, į ką orientuojamės. Kai galų gale tokią informaciją gavo, ji buvo tik lietuvių kalba.

Kad labai svarbu surinkti ir patraukliai pateikti visą įmanomą informaciją apie rajoną, galvų linkčiojimu pritarė visi darbo grupės nariai.

 

Šaligatvis ar lempa neišgelbės

 

G.Maškauskas įsitikinęs, kad pirmiausia reikia „inventorizuoti“ savo turtą ir numatyti gaires ateičiai.

– Veikti reikia ne stichiškai, ne kokį pavienį šaligatvį įrengti ar lempą įsukti, – sakė jis. – Svarbiausia – turėti sistemą, sukurti strategiją ateičiai. Tam labai praverstų Laisvosios rinkos instituto išsiuntinėta medžiaga. Ten viskas papunkčiui surašyta, ką ir kaip reikia daryti.

Pasak jo, nors korėjiečių verslininkų pritraukti į Tauragę nepavyko, viskas buvo daroma teisingai. Tiesiog jų planai pasikeitė. Ir tai nieko keisto. Esą net ir Druskininkų meras pripažino, kad jei iš 50 galimų investuotojų pavyksta susitarti su vienu – tai jau sėkmė.

Meras prisiminė neseną Klaipėdos pramonės, prekybos ir amatų rūmų (KPPAR) atstovų vizitą mūsų mieste ir labai kvietė užmegzti su jais kuo glaudesnius ryšius. Pasak jo, tai itin gera galimybė išplaukti į platesnius verslo vandenis.

Jam pritarė ir Tauragės apskrities verslininkų asociacijos pirmininkas S.Mičiulis. Pasak jo, tereiktų įdarbinti vieną žmogų, ir Tauragėje būtų galima įkurti KPPAR atstovybę. Iš to konkrečios naudos kasdien turėtų ne viena įmonė. Kad ir „Vilkyškių pieninė“, kasdien važinėjanti į Klaipėdą produkcijos kilmės dokumentų patvirtinimui. Tokių įmonių yra ir daugiau.

 

Patrauklumo pridėtų bevizisrežimas

 

S.Mičiulis išdėstė, kuo Tauragė būtų patraukli investuotojams, ir ypač pabrėžė, kad tą patrauklumą gerokai padidintų, o ir tauragiškių verslininkų galimybes plėsti verslą paskatintų vienas sprendimas, deja, nuo mūsų rajono politikų nepriklausantis – tai bevizio režimo su Kaliningrado sritimi (Rusijos Federacija) įteisinimas.

Jam pritarti paskubėjo ir meras:

– Ir iki šiol ta linkme darėme nemažai. Dabar asmeniškai kreipiausi į Europos Parlamente (EP) dirbančius socialdemokratus Viliją Blinkevičiūtę, Zigmantą Balčytį prašydamas, kad jie savo kanalais sužinotų, ką reikia daryti, kad šis klausimas pajudėtų iš mirties taško. Kaip besistengtume jį išjudinti, niekas nepadeda, matyt, lemia kažkoks nenoras ar politinės ambicijos. EP nariai pažadėjo man atsakyti iki gruodžio vidurio.

Darbo grupė susitarė vėl susirinkti po dviejų savaičių, o iki tol nusiųsti kuratorei savo siūlymus dėl veiklos strategijos. Tada bus galima aptarti konkretesnį veiklos priemonių planą.

 

Investicijos – ekonominės gerovės šaltinis

 

Investicijos yra svarbios. Ne tik dėl to, kad kai kas rizikuodamas iš jų uždirba pelno, o todėl, kad jos yra ekonominės gerovės šaltinis. Tose Lietuvos apskrityse, kuriose investicijų, tenkančių vienam gyventojui, yra daugiau, žmonės daugiau uždirba.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2011 ir 2012 metais mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) teko Tauragės apskričiai – 47,2 mln. litų, arba 0,1 procento visų šalies TUI.

TUI vienam Lietuvos gyventojui 2012 m. pabaigoje, palyginti su 2011 m. pabaiga, išaugo 10,9 procento ir sudarė vidutiniškai 14,1 tūkst. litų. Mažiausiai TUI vienam gyventojui teko Tauragės apskrityje – 444 litai (Jurbarko rajono sav. – 24 Lt).

Tiesiogine užsienio investicija laikoma tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. 10 procentų balso teisių pripažįstama žemutine riba, nuo kurios tiesioginis užsienio investuotojas turi galimybę dalyvauti tiesioginio investavimo įmonės valdyme. Užsienio investicija, sudaranti mažiau kaip 10 procentų balso teisių, priskiriama ne tiesioginėms investicijoms, o investicijų portfeliui.

Skaityti komentarus (5) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras