Į Taurų dvarą beldžiasi daugiabučių renovacija(42)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2013-11-21 13:54
Renaldo Malycho nuotrauka

Dauguma renovuojamų Taurų dvaro daugiabučių gyventojų renovacijai pritarė. Renaldo Malycho nuotrauka

Daugiabučių namų renovacija skinasi kelią ir į Taurų dvarą. Dalis buvusio karinio miestelio butų yra socialiniai būstai, dalis ten gyvenančių šeimų yra socialiai remtinos, kai kurių namų įsiskolinimas už patarnavimus siekia po kelias dešimtis tūkstančių litų. Siekis atnaujinti apie šešiasdešimt metų skaičiuojančius keturaukščius daugiabučius pasitinkamas prieštaringai: gyventojų teigimu, buto atnaujinimas kainuos brangiau nei pats būstas.

Buto atnaujinimas brangesnis už patį butą?

Temą rašiniui padiktavo Valdas Barčas, Taurų dvaro 8 namo gyventojas. Vyro pasakojimu, namo gyventojai prieš keletą mėnesių prakalbo apie galimybę renovuoti daugiabutį, kuriame jis gyvena. Vyras tada renovacijai nepritarė. Neseniai jis sužinojo, jog namas vis dėlto bus atnaujinamas ir kiekvienas gyventojas privalės savo vardu imti paskolą.

– Tie, kurie rašėsi, privalo atidaryti banko sąskaitą ir pervesti pinigus Tauragės butų ūkiui. Viena kaimynė pasakojo, jog jai reikia pervesti 60 tūkst. litų. 40 tūkst. litų esą valstybė vėliau grąžins. O kur garantija, kad grąžins? – svarstė jis. – Aš nieko prieš būčiau, jei renovacija vyktų per Butų ūkio sąskaitą. Taip lyg buvo renovuotas Bažnyčių gatvėje stovintis namas. Kodėl mums netaiko tokio finansavimo modelio? Mano buto vertė tokia pat kaip jo renovacijos! Čia butai kainuoja 25–50 tūkstančių litų.

Ant Jūros kranto stovintis keturaukštis išties atrodo apverktinai: dauguma balkonų nuo tų laikų, kai  sovietmečiu čia gyveno karininkai, nepasikeitę, laiptinėse ištrupėjęs tinkas, namo pamatai apaugę samanomis, nes ties rūsių langais, kaip tvirtino pirmajame aukšte gyvenantis pensininkas, kaupiasi lietaus vanduo. Tiesa, plytinio namo išorinės sienos kiek storesnės nei miesto daugiabučių, tad ir jame gyventi, anot vyro, šilta.

„Dauguma gyventojų nemokūs“

– Jūs pažiūrėkite į daugiabučius, daugumos langai atverti. Mes net langų plastikiniais nekeičiam.  Sakote, po renovacijos pakils buto vertė? Kokia nauda, juk niekas čia nenorės gyventi po mūsų. Dauguma gyventojų nemokūs, iš miesto pabėgę, biedni. Vien mūsų laiptinėje trys socialiniai butai, – kalbėjo vyriškis.

Jis pirštu parodė į laiptinės lauko duris, kurių viršuje matėsi bato pado žymė.

– Štai čia gyvenančiųjų požiūris į mūsų pastangas gražinti namą. Pernai pakeitėme duris, o kam tai rūpi? Pažvelkit į namo sienas, plytos aptrupėjusios, kažkas apardė angas ties rūsio langais, – namo fasadą aprodinėjo vyras.

Nuvedęs į namo rūsį parodė šiluminį vamzdį, kuris kadaise buvo apvyniotas stiklo vata.

– Mes patys jį buvome izoliavę, kad šiluma neišeitų. Kažkam pasirodė tai nebūtina, ėmė ir nuplėšė. Sienos aprašinėtos. Galite įsivaizduoti, kiek ilgai jos po renovacijos išliks lygios? Kai mes prieš aštuonerius metus čia kėlėmės gyventi, mums sakė: „Nebijokite, čia gyvenanti publika netruks pasikeisti, atsikraustys „padorūs“ žmonės, spėkit ar kas nors keičiasi?“, – kalbėjo vyras.

Jo gyvenimo draugė antrino, esą niekas nenorės čia pirkti net ir renovuoto buto, nes miestas toli, reikia važiuoti autobusu, anot jos, dauguma gyventojų – socialiai remtini arba laikinai iš užsienio grįžę ir vėl kurpiantys planus kuo greičiau išvykti.

– Mūsų namas nemokus, iki šių metų įsiskolinimas siekė 36 tūkstančius litų. Šiemet skola dar išaugo.

Nenori imti paskolos, todėl išsikrausto

Poros kaimynė, sužinojusi, jog teks imti kelių dešimčių tūkstančių litų paskolą, nutarė parduoti butą ir kraustytis į sodus.

– Kai vyko pirmieji susirinkimai ir buvo kalbama, jog paskolą galėtų imti savivaldybė, aš pritariau namo renovacijai ir parašą padėjau. Prieš mėnesį sužinojau, jog paskolą turi imti kiekvieno buto savininkas pats. Įsipareigoti dvidešimčiai metų aš nenoriu. Daug domėjausi namų renovacija. Jeigu būtų taikytas toks finansavimo modelis, kaip Telšiuose, kur mokestis už namo atnaujinimą atskaičiuojamas iš už šildymą mokamų sąskaitų ir gyventojai baigia mokėti už renovaciją per 6–7 metus, tokiam pritarčiau. Dabar ieškau, kas pirktų mano butą. Skambinantieji teiraujasi apie namo renovaciją, klausia, kiek laiko reikės mokėti, 20 metų jiems atrodo labai daug, – pasakojo moteris.

20 metų mokėti paskolą nenori ir septyniasdešimtmetė jos kaimynė. Butą ji užrašė Didžiojoje Britanijoje gyvenančiam sūnui. Moteris sako nematanti reikalo investuoti į savo butą, nes sūnus teigia niekada jame negyvensiąs. Jis, pasak jos, juokais pasiūlė motinai butą geriau valstybei užrašyti, tik ne jam, kad nereikėtų mokėti paskolos už namo renovaciją.

– Man jau žemė „blynais kvepia“, tai kam man imti paskolą? – numojo ranka senolė ir sakė labiau besirūpinanti savo sveikata nei butu.

Žemiau aukštu gyvenanti panašaus amžiaus jos sesuo pasirašiusi dėl namo renovacijos sako vien todėl, kad bijojo prarasti kompensaciją už šildymą. Kol kas už šildymą ji moka iki 100 litų, kitu atveju vieno kambario išlaidos už šildymą siektų apie 300 litų.

„...neturėtų sukti galvos dėl kitų nemokumo“

Kaip tvirtina Edita Vaitkutė-Zinkė, Tauragės butų ūkio direktorė, tiems kompensacijas gaunantiems butų savininkams, kurie atsisako dalyvauti įgyvendinant namo atnaujinimo projektą, ateinantį šildymo sezoną skiriama kompensuojama būsto šildymo kainos dalis bus mažinama 50%, o nuo kito šildymo sezono iš viso nebus kompensuojama iki bus įgyvendintas namo atnaujinimo projektas, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus.

Nors namo renovacija vertinama prieštaringai, iniciatyviausiems daugiabučio gyventojams pavyko surinkti daugumos kaimynų parašus, kad jie sutinka imti paskolas ir investuoti į savo namo atnaujinimą. Iš 48 butų pasirašė 30.

Kartu su 8-uoju daugiabučiu renovacijai ruošiasi ir 9-asis (iš 52 butų sutiko 31) bei 10-asis (iš 55 sutiko 36) Dvaro gatvės namai. Tai vieninteliai Taurų dvaro daugiabučiai, šildomi centralizuotai –Tauragės dvaro katilinės, kurią eksploatuoja Tauragės šilumos tinklai.

E.Vaitkutė-Zinkė teigė, kad atnaujinti 8, 9, 10 namus gyventojai panoro patys. Paskolas imti savo vardu jie privalo todėl, kad, anot jos, kol kas Tauragėje vykdomas tik toks renovacijos modelis.

– Šitas (8-asis) namas neįtrauktas į atnaujinamų daugiabučių namų sąrašą pagal savivaldybės programą. Dėl jo renovacijos į Tauragės butų ūkį gyventojai kreipėsi patys. Mes gavome prašymą su gyventojų parašais, organizavome susirinkimą, ir pristatėme projekto įgyvendinimo eigą su investicinio plano, techninio projekto parengimu, organizuojame ir paskolos gavimą. Paskolos gavėjai yra butų savininkai. Kiekvienas jų yra atsakingas tik už savo buto investicijas ir neturėtų sukti galvos dėl kitų butų savininkų mokumo ar nemokumo, – sakė direktorė.

Su valstybės parama 2 kambarių butui – apie 20 tūkst. litų

Ar kils kelių dešimčių metų senumo butų vertė? Direktorė atsakė taip:

– Po renovacijos pastatas suvartos mažiau šilumos energijos. Įgyvendinus numatytas priemones atnaujinant daugiabutį, sutaupymai siekia 40 proc. ir daugiau, vadinasi, pastatas pasiekia aukštesnę energetinio naudingumo klasę, jame gyventi ekonomiškiau, patogiau, o ir aplinka estetiškesnė, todėl toks namas tampa patrauklesnis pirkėjui. Tarkim, jei nerenovuoto namo butų savininkai šalčiausiu laikotarpiu už 1 kv. m šildymą moka 7–8 litus, po renovacijos jiems tai kainuoja 2–3 litus. Tai kuris butas vertingesnis? Tas, kuris sutaupo 40–60 proc. šilumos ar tas, kurio gyventojai moka už šildymą labai daug? Juk besidomintieji buto pirkimu pirmiausia aiškinsis apie mokesčius.

8-uoju numeriu pažymėto namo investiciniame plane numatyta renovacijos kaina yra 1 540 400 litų be valstybės paramos, 1 kv. buto metrui tenka apie 808 Lt. Pvz., dviejų kambarių apie 45 kv.m ploto buto savininkui reikia imti apie 36 360 litų paskolą renovacijai. 1 kv.m su valstybės parama renovacija kainuoja apie 513 litų, tad dviejų kambarių apie 45 kv.m buto savininkui buto renovacija sulaukus valstybės kompensacijos kainuos 23085 litus. Į šią kainą įeina stogo šiltinimas, išorės sienų, cokolio, nuogrindos, rūsio perdangos šiltinimas, langų, balkonų durų keitimas (kur reikia), langų keitimas bendro naudojimo patalpose, balkonų įstiklinimas (pagal vieningą projektą), lauko durų keitimas, šildymo sistemos pertvarkymas su individualia apskaita, ventiliacijos sistemos sutvarkymas ir buitinių nuotekų, vandentiekio ir bendro naudojimo elektros instaliacijos atnaujinimas.

E.Vaitkutė-Zinkė patvirtino, kad buto savininkams, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, Vyriausybės nustatyta tvarka šildymo ir nešildymo sezono metu bus apmokamos jiems tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį.

8-ajame, 9-ajame, 10-ajame namuose yra 35 socialiniai būstai. Pasak Butų ūkio vadovės, šių butų renovacijos išlaidas irgi apmokės valstybė. O tiems, kurie nepritarė namo renovacijai (iš visų trijų atnaujinamų Taurų dvaro daugiabučių, 155 gyventojų, su renovacija nesutiko 58 būstų savininkai) vis tiek teks mokėti už namo atnaujinimą.

Skaityti komentarus (42) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras