Beglobiai gyvūnai parūpo kito rajono mokiniams(7)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2013-12-29 12:40
Karolinos Stažytės nuotrauka

Šiam mielam pūkiui pasisekė labiausiai – jau kitą dieną jo turėjo atvažiuoti pasiimti nauji šeimininkai. Autorės nuotrauka

Norėdami įprasminti artėjančias didžiąsias metų šventes, devyni Laukuvos (Šilalės rajonas) Norberto Vėliaus gimnazijos vienuoliktokai nusprendė pradžiuginti benamius keturkojus. Likimo nuskriaustų padarėlių jiems ilgai ieškoti nereikėjo – į svečius geraširdžius laukuviečius pasikvietė gyvūnų globėjas Sigitas Klymantas.

Lietuvos gyvūnų globos draugijos Tauragės skyriaus pirmininko sodyboje Rūgalių kaime gruodžio 21 dieną netrūko džiugių akimirkų. Sulaukę svečių, savame kailyje nesitvėrė ir uodegėles nuolat vizgino keturi dėl vienokių ar kitokių priežasčių šeimininkams nebereikalingi šuniukai – iš Žukų prieš tris savaites atkeliavusi Lietuvos skaliką primenanti Boska, keletą mėnesių prieglaudoje gyvenanti, nenustygstanti vietoje mažoji Čipa, iš Gauraičių kaimo atklydęs dvejų metų sulaukęs šiurkščiaplaukis foksterjeras Šnicelis bei tris mėnesius prieglaudoje gyvenantis pusantrų metų „lenciūginis“ Dikas. Paleisti iš voljerų keturkojai lyg vijurkai sukosi aplink jiems maisto atvežusius lankytojus.

– Jūs pirmieji, savo iniciatyva nusprendę aplankyti beglobius gyvūnus. Ir dar su dovanomis. Toks pavyzdys – sveikintinas. Nė viena Tauragės miesto ar rajono švietimo įstaiga taip nesugalvojo mūsų nustebinti. Ačiū jums, tikrieji gyvūnų mylėtojai, – svečiais džiaugėsi ir S.Klymantas.

Kol moksleiviai vedžiojo keturkojus, prieglaudos prižiūrėtoja Jovita paruošė jiems staigmeną. Užtvėrusi kiemą virvelėmis, moteris iš tvarto paleido keturis S.Klymanto auginamus Šetlando ponius. Vaikų akys išsiplėtė iš nuostabos.

– Siunčiu mamai nuotrauką. Galbūt vietoj šuniuko tokį vieną į namus galėčiau parsivežti. Žolės pjovimo mašina praverstų, – išgirdęs, jog poniai sodyboje pasitarnauja kaip ekologiškos, pačios kokybiškiausios žoliapjovės, prasitarė vienas Laukuvos gimnazistų.

Pavaišinę ponius duona bei batonais, moksleiviai aplankė ir kitus S.Klymanto sodybos gyventojus: aršią lyg lūšį ir nieko arti neprisileidžiančią pusmečiui šeimininkų paliktą katę, sidabriniais feniksais bei olandų bantanais vadinamus gaidžius ir vištaites, prancūzų avinų veislės triušius, Vietnamo paršelius ir iš Laukuvos atkeliavusį maisto reikalauti nenustojantį gandrą. Tikras mini zoologijos sodas.

– Per dieną šis gandriukas suvalgo pusę kilogramo žalios mėsos. Nepasotinamas. Jam lūžęs sparnas – skristi jis nebegali. Žmonės nesupranta, jog padėti laukiniams gyvūnams – neįmanoma. Gandrų kaulai – lyg tuščiaviduriai pagaliukai. Trakšt – ir nebesulipdysi jų. Todėl pamačius gamtoje sužeistą gyvį nereiktų jam pulti padėti. Lai pati gamta susitvarko, – paaiškino S.Klymantas.

Aplankę visus sodybos gyventojus, Laukuvos gimnazistai susitiko su Tauragės veterinarijos gydytoja Ligita Patašiene.

– Aš ją vadinu beglobių gyvūnų angelu. Visuomet padės, niekad nenusisuks. O juk žinote, koks brangus gyvūnų gydymas, – pristatydamas veterinarę, kalbėjo S.Klymantas.

Ar galima kastruoti seną katiną? Kada prasideda keturkojų ruja ir kaip jos metu sutramdyti savo augintinį? Sulaukę puikios galimybės, L.Patašienei vaikai uždavė ne vieną klausimą. Kol veterinarė atsakinėjo, nosį į kieme esančią pavėsinę įkišo stirniukas Mikis. Jo istoriją tikriausiai prisimena daugelis tauragiškių. Sunkiai sužeistas ir turėjęs likti be kojos, „bembiukas“ šiandien, kad ir šlubuodamas, striksi ant visų keturių.

– Mikis tapo mūsų sodybos pasididžiavimu. Sekioja mane ir Jovitą kaip koks šuniukas. Ėda viską. Neseniai iš katino nugvelbė net sausą maistą. Šeimos narys, nieko nebepridursi, – apie stirniuką šiltai prakalbo S.Klymantas. – Išeina jis į šalia esantį mišką. Pasivaikšto ir grįžta. Džiaugiuosi, jog sodybą supa ne medžioklei skirti plotai. Pamatę šlubuojantį gyvį, medžiotojai iškart juo „pasirūpintų“.

Labiausiai iš visų sodybos gyventojų pasisekė kelių mėnesių sulaukusiam pilkam kačiukui. Anot S.Klymanto, nuotraukos vietinėje spaudoje pasitarnavo – greitai atsirado nauji šeimininkai, kurie netrukus turėtų jį pasiimti.

– Pažiūrėkite, kokio meilumo. Kaip glaustosi. Nenuostabu, kad sulaukė naujų šeimininkų, – apie tą patį murkiantį padarėlį kalbėjo ir jį išvydę Laukuvos gimnazistai.

Paskanavę S.Klymanto jiems dovanotos picos vaikai vienas per kitą žadėjo į prieglaudą sugrįžti. Kas Šnicelį „su visu“ pasiimti, kas maisto daugiau atvežti, o kas – draugams parodyti.

Skaityti komentarus (7) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras