Tauragei – 20 milijonų metų menantis eksponatas (0)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2013-05-27 12:50
Margaritos Pūdžiuvienės nuotrauka

20 mln. metų senumo suakmenėjęs medis sveria 800 kg, jo aukštis – 1,8 m. Autorės nuotrauka

Tauragės krašto muziejus visai neseniai praturtėjo nauju itin senu eksponatu – 20 mln. metų medžiu. Belchatuvo rudosios anglies kasyklose aptiktą medį Harodlės unijos tarp Lietuvos ir Lenkijos bei Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejaus proga Tauragei padovanojo Belchatuvo savivaldybė ir įmonė, eksploatuojanti didžiausią Europoje rudųjų anglių kasyklą. Kaip teigia Vytautas Mažeika, Tauragės krašto muziejaus Istorijos ir etnografijos skyriaus vedėjas, Lietuvoje tokio senumo medžio iškasenos nėra nė viename muziejuje.

Seniausias Lietuvoje

800 kg sveriantį suakmenėjusį medį iš Belchatuvo gegužės pradžioje parvežė Lenkijos bičiulių draugijos pirmininkas Juozas Jankevičius. Šiuo metu 1,80 m aukščio kamienas stovi muziejaus Gamtos eksponatų salėje. Kaip pasakoja Viktoras Kovšovas, Tauragės krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojas, medis persisunkęs siliciu, tad greičiausiai kamienas buvo apsemtas vandens, prisodrintu šio cheminio elemento ir taip „užsikonservavo“.

Eksponatas turi specialų sertifikatą, patvirtintą mokslininkų, kad medžio amžius išties siekia 20 mln. metų. V.Mažeika sakė teiravęsis Lietuvos geologijos muziejaus atstovų apie seniausią jų muziejuje turimą medžio iškaseną. Anot jo, minėtame muziejuje ir visoje Lietuvoje šiuo metu seniausia iškasena laikomas 11 tūkst. metų senumo vienoje Lietuvos pelkių rastas ąžuolas.

Medis – ledynmečio liudininkas

Kaip pasakoja J.Jankevičius, medis rastas 150 metrų gylyje atviroje rudųjų anglių kasykloje. Pernai tauragiškiai Lenkijos bičiulių draugijos nariai lankėsi Belchatuve ir stebėjo, kaip išgaunama rudoji anglis.

– Mums buvo parodytas dokumentinis filmas. Prieš 20 mln. metų vietoje, kur dabar kasama rudoji anglis, plytėjo miškai. Slenkantys ledynai užstūmė juos gruntu, taip medžiai laikui bėgant virto anglimis, o kai kurie išsilaikė, – pasakojo draugijos pirmininkas.

Harodlės uniją ir Žemaitijos krikštą minint

Medis į Tauragę nebūtų atkeliavęs, jei ne mūsų bičiuliai lenkai, kurie išvydę mūsų tautiečių susižavėjimą rudųjų anglių kasykloje randamomis medžių liekanomis, vieną jų nusprendė padovanoti. Tam puiki proga – šiemet sukanka 600 metų nuo laiko, kai 1413 m. tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės buvo pasirašyta Harodlės sutartis bei pradėta krikštyti Žemaitija. Šia unija abi valstybės siekė sustiprinti savo jėgas prieš Kryžiuočių ordiną, kuris po nesėkmės Žalgirio mūšyje vis dar reiškė pretenzijas į Žemaitijos kraštą. Harodlės susitarimų aktuose deklaruojamas Lietuvos krikščioniškumas bei Žemaitijos priklausomybė Lietuvai. Vokiečių ordinas nebeturėjo preteksto pulti krikščioniškos valstybės. Harodlės unija Lietuvos ponų ir bajorų 47 šeimoms suteikti lenkų herbai, kurie leido Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Lenkijos karalystės bajorus suvienyti į vieną luomą.

Medžio iškaseną padovanojusi Belchatuvo ir mūsų rajono savivaldybės draugystę užmezgė ir bendradarbiavimo sutartį pasirašė 2001 m. rugpjūtį. Vėliau tauragiškiai įkūrė Lenkijos bičiulių draugiją. Kasmet draugijos nariai rengia ekskursijas pas kaimynus, lenkai taip pat atvažiuoja į Tauragę.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras