Savivaldybę į aklavietę stumia byranti Eičių katilinė(7)

Birutė SLAVINSKIENĖ | birute@kurjeris.lt

2013-06-17 16:00
Redakcijos archyvo nuotrauka

Remontuoti Eičių katilinės nebeapsimoka. Redakcijos archyvo nuotrauka

Dėl nerentabilios, atgyvenusios, pusę amžiaus skaičiuojančios Eičių katilinės klausimo rajono vadovams ir tarybos nariams teks gerokai pasukti galvą – gyventojų skolomis skandinama ir kiaura lyg rėtis katilinė geriausiu atveju patemps tik vieną sezoną. Nors rajono taryba apie apgailėtiną katilinės būklę buvo informuota dar praėjusiais metais, klausimą suskubta spręsti tik dabar. Jei rajono politikai nuspręs statyti naują katilinę, mokesčių mokėtojams tai kainuos nuo 1 iki 1,5 milijono litų.

 

Baigiasi sutartis

Tauragės šilumos tinklai Eičių katilinę eksploatuoja pagal panaudos sutartį. Tarybos nariams išsiuntinėtame rašte situacija išdėstyta detaliai: katilinėje sumontuoti du vandens šildymo katilai, o bendras katilinės momentinis galingumas 9,5 MW. Šildymo sezono metu naudojama iki 1 MW galia (10,5 proc. pajėgumo). Šilumai gaminti kūrenamos durpės.

Tauragės šilumos tinklams Eičių katilinė pagal panaudos sutartį perduota 2004 m. vasario 2 d. Tuo metu perduoto turto likutinė vertė buvo 194 870 litai, o sutartis sudaryta 10 metų (iki 2014 m. vasario 1 d.). Nuo perdavimo dienos remontui, priežiūrai išleista 203 100 Lt.

Eičių katilinei priklauso 1,2 kilometro šilumos trasų, o atstumas nuo katilinės iki daugiabučių gyvenamųjų namų – 580 metrų. Katilinė dirba tik šildymo sezono metu.

Šiais metais centralizuotai buvo šildomi 4 daugiabučiai gyvenamieji namai (144 butai). 14 butų priklauso Tauragės rajono savivaldybei. Be jų, šilumą naudoja mokykla, Eičių paštas bei durpyną eksploatuojanti UAB Klasmann-Deilmann Laukėsa. Centralizuotai šildomas plotas sudaro 10 085 kv.m. Iš jų 6001,82 kv.m – gyvenamosios paskirties.

Per metus gyventojams vidutiniškai patiekiama šilumos energijos už 170 tūkst. Lt. Vartotojų skolos už centralizuotai tiekiamą šilumos energiją 2013 m. gegužės 31 dieną sudarė 185 299 Lt.

Žinojo, bet dėmesio nekreipė

Pasak Tauragės šilumos tinklų direktoriaus V.Karbauskio, apie tai, kad situacija Eičiuose prastėja, tarybos nariai buvo informuoti dar pernai. O šią savaitę visi rajono tarybos nariai buvo nuvežti į vietą, kur turėjo galimybę viską pamatyti savo akimis. Vėliau jie išklausė eksperto Aloyzo Citvaro, turinčio 59 m. darbo šilumos ūkyje stažą, nuomonės, kuri nuskambėjo kaip nuosprendis: katilinė pajėgi atlaikyti tik vieną sezoną, o remontuoti jos nebeverta.

– Dabar situaciją dar labiau paaštrino tai, kad nuo rudens kaime nebelieka durpių įmonės administracijos – didžiausio šilumos pirkėjo, taigi šilumos tiekimo apimtys mažėja 40 proc., – sakė V.Karbauskis.

Situacija tragiška

Gaurės seniūnas Vidmantas Skirius, paprašytas išsakyti savo nuomonę, žodžių į vatą nevyniojo: katilinės situacija tragiška – katilai susidėvėję, trasos irgi. Be to, jos tokio ilgio, kad namus pasiekia tik pusė šilumos. Verkiant reikalinga renovacija. Be didžiulių investicijų – nė iš vietos. Seniūnas supranta, kad Eičių katilinė – Savivaldybei didžiulė našta. 

– Kažką daryti būtina. Patys žinote, kokie mūsų gyventojai. Dauguma jų nemokūs. Tikėtis, kad jie patys savimi pasirūpins, nerealu. Dauguma mūsų gyventojų sugebėjo prarasti darbus, nors turėjo juos čia, vietoje. Iš keturių gyvenamųjų namų gyventojų tokių, kurie gali susimokėti, susidarytų gal tik vienas namas. Visi kiti gyvena ir pašalpų ar pensijų ir gauna kompensacijas... – pasakojo seniūnas.

Eičiuose gyvena maždaug puspenkto šimto gyventojų. Keli namai  nuosavi, tad „valdiškos“ šilumos reikia dar mažesniam jų skaičiui.

Jis prisiminė, kad anksčiau Eičiuose stovėjo dar viena katilinė, mažesnė, ir ji buvo arčiau gyvenamųjų namų. Deja, ji privatizuota.

Iš didelių planų – šnipštas

Tauragės rajono savivaldybės meras Pranas Petrošius pripažįsta, kad Eičių katilinė – tikras Savivaldybės galvos skausmas. Mat statyta ji 1968-aisiais, tais laikais buvo numatyta, kad reikės galingos katilinės. Pasak mero, ji pastatyta tokia, kad galėtų šildyti kone pusę Tauragės. Mat durpyną buvo numatyta plėsti, statyti ir gyvenamųjų namų kvartalą. Tačiau situacija pasikeitė, plėtra sustojo. Nuo rudens išsikelti iš Eičių ketina ir durpyno administracija – ji Savivaldybei atsiuntė raštą, kad nuo rudens šildymo paslaugų jai nebereikės. Taigi lieka tik gyvenamieji namai. Iki artimiausio – kone 600 metrų, o šiluminės trasos, kaip ir pati katilinė, visiškai pasenusios.

– Reikia pradėti galvoti, ką su ta katiline daryti – ji visiškai „prie pabaigos“, – sakė P.Petrošius. – Savo potvarkiu ketinu sudaryti komisiją, kuri išnagrinės šį klausimą ir teiks rajono tarybai, kad ši apsispręstų.

Variantus meras mato kelis. Pirmiausia, galima skelbti konkursą, galbūt atsiras privatininkas, kuris imsis eksploatuoti byrančią  Eičių katilinę. Kitas variantas – statyti naują katilinę Savivaldybės lėšomis – su trasomis tai galėtų kainuoti apie 1–1,5 milijono litų – ir atiduoti eksploatuoti ją Šilumos tinklams. P.Petrošiui realesnis ir labiau priimtinas atrodo antrasis variantas. Mat, pasak jo, praktika, kai šilumos tinklai, katilinės perduodami į privatininkų rankas, šalyje nelabai pasiteisina.

P.Petrošius mano, kad šiemet atlikti visas šias procedūras jau nerealu, tad ateinančią žiemą eičiškiams dar teks kentėti su senąja katiline.  

Rūpinsis, jei katilinė bus jų turtas

Jei Eičių katilinė būtų patikėta Tauragės šilumos tinklams, įmonė pasiryžusi užsikrauti šią naštą.

– Tačiau turi būti aiškumas. O kol kas turtas ne mūsų, sutartis baigiasi – ateinantį sezoną dar šildysim, ir viskas, – sako V.Karbauskis.

Jei katilinė būtų perduota Šilumos tinklų nuosavybėn, pasak V.Karbauskio, bandyti kelti ją iš mirusiųjų nebeverta. Geriausia būtų statyti dvi konteinerines katilines arčiau gyvenamųjų namų ir tiesti naujas trasas. Kad toks variantas geriausias, įsitikinęs ir ekspertas A.Citvaras.

Pirmiausia reikalingi išsamūs skaičiavimai

V.Skirius mano, kad optimaliausia išeitis būtų įrengti katilinę kiekviename name. Pasak jo, namų rūsiai nenaudojami, taigi katilinės galėtų būti juose.

P.Petrošius įsitikinęs, kad toks variantas prasilenkia su priešgaisriniais saugumo reikalavimais ir to daryti nebūtų leista.

Apie šildymą ir šilumos taupymą išmanantis rajono savivaldybės tarybos narys Sigitas Mičiulis, kurio įmonė šioje srityje dirba jau 22 metus, paprašytas išsakyti savo nuomonę, koks variantas Eičių katilinei tiktų labiausiai, kategoriško atsakymo neturėjo.

– Kad katilinės būklė apverktina, abejonių nekyla. Pirmiausia būtina atlikti išsamius skaičiavimus, apgalvoti visus galimus variantus, – neskubėjo piršti savo nuomonės jis. – Ir ne tik apie pačią katilinę, jos pobūdį ar galingumą, bet svarbiausia – apie pačios gyvenvietės perspektyvą. Kiek artimiausioje ateityje joje liks gyventojų, kokia pastatų būklė. Kai bus aiškus visas vaizdas, tada bus galima spręsti.

S.Mičiulis įsitikinęs, kad variantų, kaip pasielgti su Eičių katiline, yra daugiau nei jų nurodė ekspertas. Be to, išsirinkus parankiausią galbūt vertėtų neskubėti su investicijomis – galbūt būtų galimybių gauti finansavimą per Vietos veiklos grupę ar iš kokių nors fondų. Tarybos nario vadovaujama įmonė siūlė savo paslaugas atlikti visus reikalingus skaičiavimus, tačiau atsakymo nesulaukė.

– Kaip visada, pas mus labai skubama priimti sprendimus, o tik paskui galvoti, ar jie geriausi... – sakė S.Mičiulis.

Skaityti komentarus (7) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras