Savų pinigų paieškos – lyg labirinte(0)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2012-02-16 15:24
Renaldo Malycho nuotrauka

Bankrutavusiame „Snoro“ banke – nemažai painiavos, biurokratizmo ir abejingumo kreditoriams. Renaldo Malycho nuotrauka

„Snoro“ banko griūtis sukrėtė daugelio šalies žmonių gyvenimus. Pirmieji atsitiesė gyventojai, turėję terminuotus indėlius, ne didesnius kaip 100 tūkstančių eurų – didžioji jų dalis grąžinta, be to, juos galima atsiimti per penkerius metus po bankroto. Atgavo ir tokias sumas šiame banke turėjusios įmonės. Tvarkosi terminuotus indėlius ir paskolas šiame banke turėjusių žmonių reikalai – atliekama užskaita. „Ant ledo“ liko tik turėjusieji didesnes negu 100 tūkstančių eurų sumas, indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojai – jie turi stoti į ilgą kreditorių eilę, tikėtis, kad jiems kas nors dar liks pardavus „Snoro“ turtą. Tačiau kažkodėl tarp šių nelaimingųjų be jokių pagrįstų priežasčių liko įbruktas ir ūkininkas iš Skaudvilės seniūnijos Albertas D., kuris niekaip negali atgauti mokamojoje sąskaitoje turėtų pusseptinto tūkstančio litų.

„Ne tiek pinigų gaila, kiek skaudu dėl melo...“

 

Redakcijoje apsilankę sutuoktiniai pasakojo apie ne vieną mėnesį trunkantį blaškymąsi siekiant atsiimti ūkininko sąskaitoje turėtus pinigus. Ūkininkai už daug ką privalo atsiskaityti mokėdami banko pavedimu, todėl Albertas „Snore“ 2010 metų birželio 18 dieną atidarė mokamąją sąskaitą, nes ūkis registruotas jo vardu. Kai bankas buvo nacionalizuotas, sąskaitoje buvo likę 6401,38 Lt.

– Tikėjomės, kad mums, kaip ir kitiems, sąskaitose laikiusiems nedideles sumas, pinigai bus kompensuoti. Tik abejojome, kur bus pervesta kompensacija – į SEB banką, kaip fiziniam asmeniui, ar į Medicinos banką, kaip ūkio subjektui. Netrukus po banko griūties prasidėjo dokumentų pildymas ir siuntinėjimas, lakstymas tarp šių bankų, telefono skambučiai į šiuos bankus, valstybinę įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“. Visi aiškino skirtingai, tik SEB ir Medicinos banke mums tvirtino tą patį – pinigų nėra. Ne tiek pinigų gaila, kiek skaudu dėl melo. Vieną dieną „Snoro“ atstovas sako viena, kitą dieną kitas atstovas – jie pasisako tik savo vardus, teigia kita, – kalbėjo ūkininkė Irena D.

Kryžiaus kelius nuėjusiems pinigų neatgaunantiems ūkininkams netgi buvo pasiūlyta pildyti specialias formas ir stoti į eilę su kitais kreditoriais – didesnių negu 100 tūkstančių eurų indėlių, indėlių sertifikatų, obligacijų turėtojais.

– Nors šiuo atveju tai ir nesąmonė, ką darysi, bijodami, kad praleidę terminą – kreditorinius reikalavimus „Snorui“ pareikšti iki vasario 10 dienos, nebeatgausime pinigų, tas formas pildėme, pateikėme „Snoro“ bankui bei „Indėlių ir investicijų draudimui“, tačiau ir tai nieko nepadėjo – pinigų nesulaukėme. Prašėme ir Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pagalbos, – pasakojo nemažo ūkio savininkas Albertas D.

Pasak ūkininkų, kvailiausia, kad paskambinus telefonu dažniausiai jiems buvo aiškinama, kad Albertui D. „Snore“ laikyta pinigų suma buvusi kompensuota. Bet Albertui D. buvo kompensuotas kitoje, asmeninėje, sąskaitoje turėtas terminuoto indėlio likutis – trisdešimt centų!

 

Kodėl ūkininko pinigai pasidarė „nematomi“?

 

Irena D., labiau įpratusi tvarkyti dokumentus, iš girdėtų užuominų suprato, kodėl „Snoro“ banke turėti ūkininko pinigai tapo „nematomi“ – ant 2010 metais sudarytos sutarties dėl mokamosios sąskaitos nurodyta ūkininko pavardė, vardas, asmens kodas, bet neįrašytas ūkininko ūkio kodas. Sutartyje nėra kodo, nėra ir tokio ūkio, negalima pinigų kompensuoti ūkiui, kaip juridiniam vienetui. Kadangi sutartis sudaryta su ūkiu, nevalia pinigų grąžinti ir kaip fiziniams asmeniui.

– Bet juk ne aš tą sutartį rašiau, ją rašė banko darbuotoja, jei buvo padaryta klaida, patys bankininkai dabar turi ją ištaisyti, o ne varinėti žmones. Kad būtų galima tai padaryti teisingai, mes „Snorui“ ir „Indėlių ir investicijų draudimui“ nusiuntėme mano ūkininko ūkio registravimo pažymėjimo kopiją, bet ir tai nieko nepadėjo. Negi jie ten mano, kad mes ūkyje neturime ką veikti, privalome lakstyti išsijuosę, kad atgautume be pagrindo nusavintus mūsų pinigus? Tai nėra didelė pinigų suma, bet šios lėšos yra mūsų, jos reikalingos ūkyje, – piktinosi Albertas D.

 

Sistemos klaida ar nenoras taisyti savo klaidas?

 

Ūkininkai iš Skaudvilės seniūnijos dėl savo pinigų išsiuntė dvylika užklausų, bet naujienos tos pačios, jie vis siuntinėjami pasiteirauti į Medicinos ir SEB bankus, bet atsakymų kaip nėra, taip nėra.

Sėdėdami redakcijoje Albertas su Irena skambino į „Snoro“ būstinę Vilniuje įjungę telefono garsiakalbį. Trise klausėmės, ką kalbėjo į telefono skambutį atsiliepusi banko atstovė Ana. Išklausiusi ūkininkų papasakotą istoriją, ji maloniai sutiko, kad ūkininkas nekaltas dėl susidariusios nemalonios situacijos. Paklausta, kodėl taip nutiko, miglotai paaiškino, kad dėl sistemų nesutapimo... Galima numanyti, kad be ūkininko ūkio kodo kompiuterinė sistema neapdoroja duomenų. Bet turbūt ir šiuo atveju, kaip ir sudarant ūkininkui sutartį dėl mokamosios sąskaitos, suveikė žmogiškasis faktorius – tada apsižioplinusi vadybininkė neįrašė ūkio kodo, o dabar kažkas nenori taisyti banko padarytos klaidos.

– Aš užregistruosiu jūsų prašymą, jis bus išnagrinėtas, – maloniai pažadėjo Ana.

Ūkininkai dėl šio pažado nė kiek neapsidžiaugė: kiek jie jau girdėjo įvairiausių pažadų...

 

Patarimas – kreiptis dar kartą ir reikalauti atsakymo raštu

 

„Tauragės kurjeris“ Lietuvos centrinio banko atstovo spaudai Mindaugo Milieškos paprašė patarimo, ką šioje situacijoje daryti ūkininkui Albertui D., kaip išjudinti ne dėl jo kaltės įstrigusį „Snore“ laikytų pinigų kompensavimo reikalą.

Išklausęs visą istoriją, M.Milieška paaiškino:

– Konkretaus atvejo negaliu komentuoti, nes nežinau visų aplinkybių. Ūkininkui galiu patarti dar kartą užpildyti kreditorinius dokumentus ir siųsti valstybinei įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, dar kartą rašyti užklausimą ir prašyti atsakymo raštu. Per dvidešimt dienų jam turėtų būti atsakyta, jei reikia tyrimo, atsakymo terminas gali būti pratęstas. Jei viskas yra taip, kaip teigia ūkininkas, jei jis iš „Snoro“ nebuvo paėmęs paskolos, pinigai jam turi būti kompensuoti. Dabar reikalų dėl „Snore“ laikytų pinigų antplūdis sumažėjo, tikiuosi, kad viskas susitvarkys.

Ūkininkai iš Skaudvilės seniūnijos taip ir padarė.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras