Sparčiai tuštėjančias mokyklas gelbės reforma(21)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2012-01-26 14:54
Renaldo Malycho nuotrauka

Kasmet į mokyklas ateina vis mažiau vaikų. Renaldo Malycho nuotrauka

Praėjusią ir šią savaitę rajono mokyklose, kuriose numatyta pertvarka, pristatinėjamas 2012–2015 metų ugdymo įstaigų pertvarkos planas. Nuo šių metų rugsėjo trys miesto pagrindinės mokyklos taps progimnazijomis. Pertvarka pradedama nuo didžiausių pagrindinių mokyklų – „Šaltinio“ ir Martyno Mažvydo. Nuo naujų mokslo metų devintųjų klasių jose nebeliks, todėl mokyklų bendruomenėse naujajai tvarkai kritikos netrūksta.

Nesibaigianti pertvarka

Dar pernai spalį rajono mero potvarkiu sudaryta didelė darbo grupė parengė rajono mokyklų pertvarkos planą 2012–2015 metams. Numatyta, kad jį įgyvendinant nuo šių metų rugsėjo „Šaltinio“, Martyno Mažvydo ir Tarailių pagrindinėse mokyklose nebus komplektuojamos devintosios klasės, o nuo kitų mokslo metų pradžios šios mokyklos taps progimnazijomis. Nuo 2014 metų rugsėjo 1-osios Batakių vidurinėje mokykloje nebus komplektuojamos vienuoliktosios klasės, nuo 2015 metų mokslo metų pradžios ši mokykla taps pagrindine.
Prieš rengiant šį planą buvo atliktas didelis darbas, surinkta daug įvairių duomenų. 2011 metų sausio 1-ąją rajone gyveno tik 48 173, o mieste – 26 429 žmonės. Per dešimtmetį rajono gyventojų skaičius sumažėjo 4 559, arba 8,6 proc. Mokinių skaičius mažėja sparčiau, nuo 2007–2008 mokslo metų iki šių mokslo metų mokinių skaičius sumažėjo 1665, arba 21,5 proc. Šiuo metu jų yra 6 602, prognozuojama, kad 2017–2018 metais liks tik 5 040 (2007–2008 mokslo metais buvo 7 764). Dėl mokinių skaičiaus mažėjimo mokyklų tinklo pertvarka pradėta dar 2004 metais. Vykdant pertvarkos planus per praėjusį laiką rajone įvyko nemažų pokyčių, kai kuriuos jų, pavyzdžiui, miesto vidurinių mokyklų reorganizavimą į pagrindines, bendruomenės sutiko priešiškai.

 

Pokyčius lemia mokinių ir pinigų stoka

Apie mokyklų laukiančią pertvarką „Tauragės kurjerio“ pakalbintas Švietimo skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas sakė, kad toks ugdymo pertvarkos planas – priverstinis žingsnis, žengiamas dėl vaikų skaičiaus ir finansavimo mažėjimo, nes mokyklos finansuojamos pagal mokinių skaičių. Mokinių skaičiaus mažėjimą lemia ne tik prasta demografinė situacija, bet ir didelė emigracija.
– Praėjusių metų birželį priimtas Vyriausybės nutarimas įpareigojo savivaldybes parengti mokyklų pertvarkos planus 2012–2015 metams. Pagrindinis pertvarkos kriterijus – mokyklų finansavimas. Dėl mažėjančio mokinių skaičiaus mažėja mokinio krepšelio lėšų, todėl reikia galvoti, ką daryti, kad būtų užtikrinamas visavertis mokinių ugdymas. Per finansus kerta nepilnos klasės, o jos atsiranda devintosiose pagrindinių mokyklų klasėse, nes geriau besimokantys vaikai toliau mokytis išeina į gimnazijas, – sakė E.Šteimantas.
Ne visos mokyklos išgyvena iš mokinio krepšelio lėšų, 5 procentus krepšelio lėšų savivaldybės administracija gali perskirstyti – paimti iš geriau besiverčiančių mokyklų ir atiduoti blogiau besilaikančioms, tačiau dabar ir šis perskirstymas nebeišgelbėtų.
Atsakydamas į klausimą, kodėl į progimnazijas pirmiausia pertvarkomos didžiosios miesto pagrindinės mokyklos, E.Šteimantas neslėpė, kad mažesnes mokyklas tokia pertvarka galėtų visiškai pribaigti. Kol kas gal bus išgelbėtos, bet ar ilgam? Jovarų ir „Aušros“ pagrindinės mokyklos galbūt kol kas dar ir dėl to neliestos, kad rajono švietimo būklės analizėje konstatuota, kad „...mieste netenkinami visų devintųjų klasių mokinių poreikiai mokytis I gimnazijos klasėje“. Be to, galbūt ne visi mokiniai norės ir įstengs mokytis gimnazijose.

Mažvydiečiai piktinasi 

Vos paskelbus pertvarkos metmenis redakcija sulaukė Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos tėvų tarybos nario Vytauto Kiminiaus telefono skambučio.
– Nesuprantu, kodėl iškilus finansiniams sunkumams pirmiausia kertama per didžiausias ir geriausias mokyklas, kuriose vieno vaiko išlaikymas atsieina perpus pigiau negu brangiausiose mokyklose. Kodėl smogiama Martyno Mažvydo ir „Šaltinio“ pagrindinėms mokykloms? Politikai viską daro, kad nemažintų ar neuždarytų nedidelių nuostolingų mokyklų. Jie nori įtikti rinkėjams, neskaičiuoja mokesčių mokėtojų pinigų, išsaugodami nuostolingas mokyklas, perka rinkėjų balsus. Dalis tėvų ir mokytojų yra pasipiktinę, kad nepelnytai skriaudžiama Martyno Mažvydo pagrindinė mokykla, bet ne visi drįsta protestuoti. Tėvai nesiryžta, o mokytojai bijo, kad tai neatsilieptų jų ateičiai. Užsimota griauti gerą, rentabilią mokyklą, bet siekiama išlaikyti nerentabilias, brangiai kainuojančias mokyklas. Nesuprantu, kam reikalinga arti miesto esanti Baltrušaičių pagrindinė mokykla, kurioje vieno vaiko išlaikymas dvigubai brangesnis? Arba kodėl neskaičiuojama, kiek kainuoja pradinės mokyklėlės su 11 mokinių išlaikymas? – samprotavo V.Kiminius.
Jis sakė, kad mokyklos bendruomenė dar neketina nurimti, dėl mokyklų pertvarkos pasirengusi teikti savo pasiūlymus.
Skaičiai išties kelia nerimą. Brangiausioje Baltrušaičių pagrindinėje mokykloje vieno mokinio išlaikymas 2010 metais atsiėjo net 10 529 Lt, Adakavo – 9 794 Lt, Sartininkų – 9 580, Pagramančio – 9 233 Lt, Lomių – 9 033 Lt,  o „Aušros“ – 5 729 Lt, Žalgirių gimnazijoje – 5 618 Lt, Jovarų pagrindinėje mokykloje – 5 319, „Versmės“ gimnazijoje – 5 306 Lt, Skaudvilės gimnazijoje – 4 991, Martyno Mažvydo ir „Šaltinio“ pagrindinėse mokyklose – daugiau negu perpus mažiau negu brangiausiose mokyklose – 4 856 Lt ir 4 159 Lt.

Direktoriai: „Pasiskaičiavome ir sutikome...“

Tarailių pagrindinės mokyklos direktorius Remigijus Masteika situacijos dėl ugdymo įstaigų pertvarkos nedramatizuoja.
– Gyvenimas verčia priimti tokį sprendimą. Po aštuonių klasių vaikai išeina į gimnazijas, rudenį net vienos devintosios klasės mums nepavyktų sukomplektuoti, todėl mokyklos bendruomenė nusprendė prašyti, kad mūsų mokykla taptų progimnazija, – sakė R.Masteika.
Didžiausios rajone „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos (mokosi 1 158 mokiniai) direktorė Jūratė Lazdauskienė teigė, kad mokyklos bendruomenė išanalizavo ir apsvarstė susidariusią situaciją, kad po aštuonių klasių didžioji dalis mokinių pereina mokytis į gimnazijas, todėl nuspręsta prašyti, kad pagrindinė mokykla taptų progimnazija.
– Turime 5 aštuntokų klases, juos apklausus apie ketinimus toliau mokytis paaiškėjo, kad mūsų mokykloje liktų mažiau mokinių negu galima komplektuoti vieną klasę. Per mažos klasės „ėda“ pinigus. Gerai sukomplektuotos klasės, lėšų taupymas mums leis ir toliau užtikrinti kokybišką mokinių ugdymą, – sakė direktorė.
Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos direktorius Vidas Misiūnas nebuvo taip entuziastingai nusiteikęs, bet esą bendrame švietimo kontekste tokia pertvarka esanti vienas galimų variantų.
– Geriau nuo kitų mokslo metų tapti progimnazija nei dar vienerius mokslo metus būti pagrindine, nes sunku sukomplektuoti devintąsias klases. Aštuntokų turime tris klases, o devintokų – dvi nepilnas. Tėvai, kurių vaikai neblogai mokosi, po aštuonių klasių juos perkelia į gimnazijas. Pagrindinėse mokyklose lieka mažai devintokų, be to, tai būna ne patys geriausi mokiniai pagal pažangumą ir elgesį. Mūsų uždavinys bus tinkamai moksleivius paruošti mokymuisi gimnazijose. Manau, kad kolektyvas tam deramai pasirengęs, – kalbėjo V.Misiūnas.
Mokyklų pertvarkos planą aptarus su ketinamų pertvarkyti mokyklų kolektyvais jis bus svarstomas rajono taryboje.

Skaityti komentarus (21) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras