„Snoro“ banko sertifikatas laidoja paskutines santaupas(18)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2012-01-06 08:22
Jovitos Strikaitienės nuotrauka

Vietoje turėtų 20 tūkstančių litų moteriai liko tik „Snoro“ indėlio sertifikatas. Autorės nuotrauka

Paskutinę praėjusių metų dieną į „Tauragės kurjerio“ redakciją atėjusi pensininkė Zosė M. guodėsi tik dabar supratusi, kad prarado „Snoro“ banke laikytus savo ir mamos pinigus – 20 tūkst. litų, nes 2010 metų rugsėjo mėnesį į banką atėjus pratęsti terminuoto indėlio sutartį  nieko nepaaiškinusi vadybininkė vietoje terminuoto indėlio sutarties davė indėlio sertifikatą, o žlugus bankui pagal indėlio sertifikatą banke turėtų pinigų valstybė nekompensuoja. Jie gali tikėtis ką nors atgauti pardavus banko turtą, jei jo liks. Specialius kreditorinius prašymus jie turi suspėti pateikti iki sausio 20 dienos.

Vietoje terminuoto indėlio sutarties – indėlio sertifikatas

– Kaip ir kitus žmones, mane sukrėtė „Snoro“ žlugimas, nes ten ne pirmus metus turėjau indėlį, buvo pervedama mano pensija. Kai bankas nustojo veikti, iš bankomato per du kartus pasiėmiau tūkstantį litų pensijos pinigų. Nerimavau, kad galiu prarasti indėlį – savo ir mamos sunkiai sutaupytus 20 tūkst. litų. Mama buvo pardavusi karvę, o aš taupiau iš nedidelės pensijos. Pradėjus visur skelbti, kad indėlininkams indėliai iki šimto tūkstančių eurų bus kompensuoti, nusiraminau. Labai apsidžiaugiau, kad netrukus pažadus pradėjo tesėti. SEB banke buvo nemažos eilės, iš karto nepuoliau tvarkyti dokumentų. Palūkėjusi nuėjau ir sužinojau, kad mano pinigų ten nėra, nes turėjau ne terminuotą indėlį, o indėlio sertifikatą 20-čiai tūkst. litų. Pavyko gauti keletą telefonų numerių, kuriais galėčiau pasiteirauti apie savo pinigus, bet tie telefonai neatsako, – pasakojo Zosė M.

Ji teigė norinti sužinoti, ką toliau daryti, ar dar yra vilties kada nors atgauti savo pinigus. Tauragiškė mano, kad gal šalyje bursis tokių žmonių sambūris, norėtų jam priklausyti, nes būryje būtų lengviau ginti savo interesus.

Sutartį pasirašė neskaičiusi

Zosė M. pasakojo anksčiau pinigus laikiusi kitame banke, prieš dvejus metus visas savo sąskaitas perkėlusi į „Snoro“ banką, nes jis arčiau namų. Kas pusmetį nueidavusi prasitęsti terminuoto indėlio, paskutinis pratęsimas vyko 2011 metų rugsėjo 15-ąją.

– Tada banke turėjau 27 tūkst. litų, septynis pasiėmiau, remontavome mamos namą, o 20 tūkst. palikau. Pinigus laikėme „juodai dienai“ – jei prireiktų gydymuisi ar vaistams, mamai jau per 80 metų. Abi gauname nedideles pensijas, vyras dar dirba, bet atlyginimas jo nedidelis, gyvename taupiai, – pasakojo Zosė M. – Gerai bent tiek, kad vaikams nereikia padėti – visi trys savarankiški, du gyvena užsienyje.

Anksčiau tauragiškė, baimindamasi, kad pinigų gali greitai prireikti, indėlių sutartis sudarydavo pusmečiui, o pastarąjį kartą „Snoro“ vadybininkė pasiūlė sutartį sudaryti metams.

– Su malonia moterimi mudvi išsikalbėjome, išsiaiškinau, kad Jolanta yra iš to paties kaimo, kur gyvena mano mama. Todėl ėmiau labiau ja pasitikėti, – prisimena Zosė M.

Moteris pasakoja, kad sutartį pasirašė jos net neskaičiusi. Tačiau atkreipė dėmesį, kad sutartis yra kitokia nei anksčiau turėtoji, anoji buvusi melsva, o šita gelsvai rusva su ornamentuotu pakraščiu

Per vėlai suprato, kad turi nekompensuojamą indėlį

– Aš vadybininkės paklausiau, ar mano indėlis bus apdraustas, ji patvirtino, kad taip, esą nėra ko bijoti, bet man ji nepaaiškino, kad tai kitokia – sertifikato sutartis. Tai sužinojau tik nuėjusi į SEB banką tikėdamasi atgauti „Snore“ turėtą indėlį. Nežinau, ką dabar daryti, – guodėsi pensininkė.

Paklausta, gal vadybininkė Jolanta ją įkalbinėjo pasirašyti indėlio sertifikato sutartį, siūlydama didesnes palūkanas, moteris atsakė:

– Nieko man ji nesiūlė, neaiškino nei apie kitokią sutartį, nei apie didesnius procentus, tik liepė pasirašyti ir nesibaiminti, nes indėlis bus apdraustas, aš galvojau, kad pasirašau tokią pat sutartį, kokią turėjau – terminuoto indėlio.

Beje, ir aš tik dabar pamačiau indėlio sertifikato sutartį. Jame rašoma, kad Zosė M. įsigyja 20 tūkst. litų vertės indėlio sertifikatą su 2,65 procento fiksuota metinių palūkanų norma. Bankas įsipareigojo pasibaigus sutarties galiojimo laikui – 2012 metų rugsėjo 20 dieną – išpirkti indėlio sertifikatą ir sumokėti susikaupusias palūkanas. Tačiau jei sertifikato savininkas panorės jį parduoti „Snorui“ anksčiau, nupirks indėlio sertifikatą ar jo dalį „už kainą, nustatytą pagal Aprašo sąlygas“ (vadinasi, už mažesnę kainą). Ir dar indėlininkas pasirašo, kad yra susipažinęs su tuo Aprašu. Zosė M. teigia pasirašiusi visur, kur buvę liepta, o kas buvo parašyta, nežinanti.

Tačiau „Snoro“ terminuoto indėlio sutartyje rašoma, kad indėlio suma įstatymų nustatyta tvarka apdraudžiama VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, o „Snoro“ Zosei M. išduotoje indėlio sertifikato sutartyje tokio pažado nėra!

Indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojai gali likti nuskriausti

Žlugus „Snoro“ bankui paskelbta, kad gyventojų indėliai ir įmonių sąskaitose buvę pinigai iki 100 tūkst. eurų bus kompensuoti ir pažadas tesimas. Bet vos SEB bankui pradėjus priimti prašymus kompensuoti gyventojų indėlius žmonės, turėję „Snoro“ indėlių sertifikatų, sužinojo, kad jiems nieko nebus kompensuota, jie gali tikėtis atgauti kažkiek pinigų tik tuomet, kai bus parduotas „Snoro“ turtas. Kadangi šių kreditorių reikalavimai tenkinami tik kažkelintoje eilėje, turto gali nelikti, pinigų neužtekti. Pardavus turtą pirmiausia turi būti atstatytos valstybės išleistos lėšos indėliams ir įmonių turėtoms pinigų sumoms iki 100 tūkstančių eurų kompensuoti, sumokėti mokesčiai valstybei, atsiskaityta su banko darbuotojais, tik tada ateis eilė atsiskaityti su indėlių sertifikatų bei obligacijų turėtojais.

Siekdamas padėti Zosei M. ir kitiems „Snoro“ banko indėlių sertifikatų turėtojams, „Tauragės kurjeris“ pabandė susisiekti su „Snoro“ banko likvidatoriais, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovais, bet tai pasirodė esąs neįgyvendinamas uždavinys – telefonas arba užimtas, arba atsiliepia atsakiklis ir liepia palaukti, ilgai groja muzika, vėl liepiama palaukti ir t.t., kol telefonas išsijungia.

„Tūkstančius atiduoda mažiau svarstydami negu pirkdami megztinį...“

Mindaugas Milieška, Lietuvos banko atstovas spaudai, sakė, kad Lietuvos bankas į „Snoro“ bankroto procesą, draustų indėlių kompensavimą bei kitas su banku susijusias problemas nesikiša, situaciją galįs pakomentuoti tik neoficialiai. Pasak jo, indėlių sertifikatai atsirado todėl, kad „Snorui“ reikėjo surinkti kuo daugiau pinigų, o kadangi Lietuvos bankas ribojo palūkanų dydį, buvo sugalvota platinti naują bankinį produktą – indėlių sertifikatus, kuriems palūkanos neribojamos. Tačiau pagal tokias sutartis laikomų indėlių valstybė nekompensuoja. Kaip gyventojus prikalbinti pirkti indėlių sertifikatus, lėmė „Snoro“ vadybininkų suinteresuotumas, meistriškumas, o galbūt ir suktumas, nes ne visi žmonės išmano apie banko siūlomus produktus.

– Gyventojai, norėdami gauti didesnes palūkanas, nesusimąstydami rizikavo, o kiti gal net nesuprato, kam ryžtasi. Manau, kad nemąstyti žmones skatino godumo jausmas. Žmogus, pirkdamas megztinį už porą šimtų litų, būna atsargesnis: apžiūri, pačiupinėja, pasitaria su šeimos nariais ar draugais, o patikėdamas bankui galbūt viso gyvenimo santaupas, puola stačia galva. Gaila neapdairių žmonių, bet nieko pakeisti nebegalima. Dabar indėlių sertifikatų turėtojai bei kiti visi „Snoro“ banko kreditoriai turi iki sausio 20 dienos bankrutuojančiam bankui pateikti savo kreditorinius reikalavimus, jeigu liks šio banko turto, kad jį pardavus žmonės atgautų santaupas ar bet dalį jų, – teigė M.Milieška.

Ką daryti? Paskubėti pareikšti reikalavimus!

Griuvus „Snorui“ indėlių sertifikatų turėtojai ir kai kurie šio banko kreditoriai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Bet dabar šiems žmonėms svarbu žinoti, ką toliau daryti. Praėjusį ketvirtadienį „Snoro“ bankroto administratorius paragino kreditorius, kad jie pateiktų savo reikalavimus. Kaip, kur ir kam reikia pateikti kreditorinius reikalavimus, galima sužinoti „Snoro“ banko tinklalapyje www.snoras.com. Iš šio tinklalapio galima atsispausdinti reikalingą užpildyti formą, kreditoriai patys privalo net ir palūkanas suskaičiuoti. Šį dokumentą privalo pildyti ir juridiniai, ir fiziniai asmenys. Ją reikia užpildyti ir pateikti bankrutuojančiam „Snoro“ bankui iki šių metų sausio 20 dienos.

„Jeigu kreditorius nepareiškė reikalavimų ir/ar jo reikalavimai buvo pareikšti praleidus aukščiau nurodytą terminą, ar buvo pateikta ne visa reikalinga informacija, tokius kreditorių reikalavimus gali būti atsisakoma priimti“, – minėtame interneto portale skamba grėsmingas perspėjimas.

Svarbu pareikšti valią

Dalis „Snoro“ kreditorių – pagyvenę žmonės, kuriems bus ne taip lengva viską atlikti laiku ir deramai, jie gali nesugebėti pasinaudoti internetu ir laikytis „Snoro“ banko bankroto administratoriaus keliamų reikalavimų. Todėl „Tauragės kurjeris“ paprašė pasidalinti nuomone apie šią situaciją patyrusį bankroto administratorių Juozą Žvirblį.

– Pagal Bankroto įstatymą kreditoriai bankroto procese dalyvauja savanoriškai, todėl būtinai privalo išreikšti tokią valią. Manau, „Snoro“ bankroto administratorius visiems šio banko kreditoriams – ir fiziniams, ir juridiniams asmenims – nustatė specialią kreipimosi formą todėl, kad būtų palengvintas jo darbas, nes kreditorių labai daug. Bankroto įstatyme kokia nors speciali kreditorių kreipimosi forma nėra numatyta, turėtų galioti ir paprasčiausias gyventojo prašymas, kuriame nurodyti visi reikalingi duomenys. Pareikšta kreditoriaus valia dalyvauti bankroto procese negalėtų būti atmesta, jei prašyme trūktų kokių nors duomenų, kreditoriui turėtų būti nurodyta, ko dar reikia, suprantama, jei jis nepamiršo nurodyti savo duomenų, – teigė J.Žvirblis.

Skaityti komentarus (18) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras