Metų įvykių atspindžiai „Tauragės kurjerio“ puslapiuose(0)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2012-01-03 09:25
Renaldo Malycho nuotrauka

Baigiantis metams baigta rekonstruoti dalis Vytauto gatvės patraukliai atrodo ir naktį. Renaldo Malycho nuotrauka

Šiandien dienos šviesą išvydo paskutinis 2011-ųjų metų – šimtasis „Tauragės kurjerio“ numeris. Kažkada laikraščio metinį komplektą buvo galima susegti į popierinį segtuvą, o dabar toks komplektas sunkiai tilptų net į tris segtuvus. Šiemet skaitytojai galėjo pajusti, kad laikraštis šiek tiek pastorėjo, jame rado dar daugiau naujienų ir aktualijų iš mūsų krašto.

Tai, kas atgulė į šimtą laikraščio numerių ir kaip pragyvenome šiuos metus, verta apžvelgti. Juk metai buvo tikrai spalvingi.

Nesumanieji – bėda sau ir kitiems

Skirtingai nei artėjantys 2012-ieji, nueinančių metų pradžioje rajone siautėjo sniego stichija, keliai buvo neišvažiuojami, vienkiemiai atkirsti nuo aplinkinio pasaulio, sniego dangos neatlaikę lūžo ūkinių pastatų ir fermų stogai. Sniegas patikrino gyventojų ir vadovų pasirengimą žiemai, atsakomybės jausmą, nes daugelis jau buvo pamiršę, kad sniegą nuo stogų būtina valyti. Laikraštyje plačiai buvo aprašyta dėl šaltos sniegingos žiemos nutikusi skaudi visą šalies žiniasklaidą apkeliavusi istorija – tauragiškis Mindaugas M., pėsčias eidamas iš Vokietijos, nušalo kojas, galūnės jaunam vyrui buvo amputuotos. Žmogus skaudžiai nukentėjo ne vienas pasiklydęs miške, bet būdamas tarp žmonių, kurių pagalbos kažkodėl neprašė.

Yra tokia kategorija nesumanių žmonių, kurie be kitų pagalbos nesugeba išgyventi, prisidaro įvairių bėdų. Traklaukio kaime dėl dviejų gyventojų neatsargaus ir neatsakingo elgesio –  vyrai troboje šildė benziną – sudegė gyvenamasis namas, nukentėjo maži vaikai. Valdžia ir geri žmonės nukentėjusiems gyventojams padėjo, kuo tik galėjo.

Ne visi seni, vieniši žmonės žiemą sugeba pasirūpinti savo gyvuliais: laiko jų pulkus, nors nebeturi nei jėgų, nei sąlygų jiems laikyti, o patarėjus ar drausmintojus jie laiko priešais. Vieną tokią vyresnio amžiaus moterį Purviškių kaime teko aplankyti ir mums, kartu pasikviečiant Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojus. 

Politikus „spalvina“ rinkimai

Šių metų politinę padangę paįvairino rinkimai: metų pradžią – savivaldybių rinkimai, pabaigą – pasirengimas Seimo rinkimams. Pastarieji savivaldybių rinkimai buvo kitokie negu anksčiau –  išryškėjo giminiškas, klaninis ar net savanaudiškas kai kurių partijų požiūris: į rinkimų sąrašus einama šeimomis, sąrašams papuošti įrašomi ir tie politikai, kurie išrinkus dėl einamų pareigų negalės būti tarybos nariais. Todėl po rinkimų pasipylė atsistatydinimų lietus. Labiausiai rinkėjus nuvylė socdemai: iš tarybos pasitraukė Vyriausybės atstovu buvęs Viktoras Kovšovas, Mažonų seniūnas Jonas Samoška, Tauragės šilumos tinklų generalinis direktorius Vaclovas Karbauskis, į savivaldybės administracijos direktoriaus postą numatytas Algirdas Mosėjus. Pirmą kartą tarybos istorijoje į ją išrinkti tėvai ir sūnūs: socdemai Pranas Petrošius ir Darius Petrošius, konservatorius Antanas Stankus ir libsąjūdiečiai jo sūnūs Linas ir Darius. Kitose šalyse šeimos ar giminės klanas į politiką stumia ir remia vieną atstovą, į ją neinama šeimomis kaip pas mus. O pas mus, atrodo, giminystės ryšių paisoma net siunčiant į Seimą – numatyta, kad Darius Petrošius kandidatuos į Seimą.

Laikraštyje beveik visus metus rašyta apie politikų bylinėjimąsi – buvęs Pagėgių meras, Seimo narys Kęstas Komskis teisdamasis nesėkmingai bandė išsisukti nuo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos verdikto. Tokį pat vargelį ilgokai vargsta ir mūsų rajono vadovas Pranas Petrošius, bet byla dar nebaigta, ji bus nagrinėjama iš naujo. Tai byloja ne tik apie politikų norą išsisukti nuo neigiamo įvertinimo, bet ir apie teismų lėtaeigiškumą.

Daug aistrų kilo rajone dėl vėjų jėgainių statybų – rengti susitikimai su valdžia ir statytojais, protesto akcijos. Bet niekas nepadės, jei žemių savininkai parduos savo sklypus vėjo jėgainių statytojams. Ko norėti iš kitų žemės savininkų, jei vėjo jėgainių statytojams žemės sklypą pardavė rajono meras Pranas Petrošius, tarybos nariai Arūnas Beišys ir Arūnas Jancevičius.

Metų pabaigoje – įdomus akcentėlis politikoje – Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio „Tauragės kurjerio“ redakcijoje organizuotas gyventojų priėmimas sulaukė didelio žmonių palaikymo ir kreivoko kai kurių politikų vertinimo. Susidarė įspūdis, kad gretimame rajone rinktas Seimo narys daug mieliau padeda mūsų rajono gyventojams nei čia rinktas teisininkas Stasys Šedbaras.

Neliko nepastebėti ir neskaidrūs viešieji konkursai, kai į šiltas vietas sodinami „savi“. Valdžiai ne kartą baksnojome už netinkamai atliktus darbus mieste, aplaidų požiūrį ir lėšų švaistymą.

Artėjant rinkimams į Seimą partijų skyriuose prasidėjo rietenos ir nesutarimai. Neatmetama, kad tai gali turėti įtakos ir rajono tarybos darbui.

Šviesūs žmonės skleidžia šviesą

Nuo pat metų pradžios laikraštyje daug dėmesio skirta įdomiausiems, daugiausiai nuveikusiems žmonėms. Apie tai rašoma kiekvieną penktadienį pasirodančiame laikraščio priede „Desertas“, jaunimui skirtame puslapyje „Laisvas plotas“, kituose laikraščio puslapiuose bei prieduose.  Darbštūs, išradingi, kūrybingi, aktyvūs žmonės – mūsų turtas, jie skleidžia šviesą.

Rašyta apie buvusią mokytoją Romą Dapšienę, išleidusią keturias knygas. Dažnai laikraščio puslapiuose galima rasti buvusios mokytojos Almos Mizgirienės, kraštotyrininkės, Tauragės garbės pilietės, pavardę: tai ji rašo apie seniai buvusius įvykius ar gyvenusius žmones.

Laikraštyje rašyta apie buvusią garsiosios „Žuvėdros“ šokėją Brigitą Griunvaldaitę-Banienę, kuri Tauragėje ugdo Tauragės čempionus, „Spindulio“ šokėjų pelnytus laurus, Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos fizikos mokytoją Daliją Ramanauskienę, kuri mokinius valdo pasitelkusi humorą, ilgametį liaudies teatro aktorių Joną Dedūrą, individualių drabužių siuvėją Nijolę Kiniulienę, mažoniškiams pristačiusią pavasarinių rūbų kolekciją. Nuolat daug dėmesio skiriama nestandartiniams, kūrybingiems žmonėms – Romualdui Vaitkui, talentingam fotografui, jaunųjų fotografų ugdytojui ir nestandartinių kultūrinių renginių organizatoriui. Ne kartą rašyta apie paukščių fotografą Eugenijų Kavaliauską, konkurse laimėjusį „Auksinio“ kadro“ apdovanojimą. Ne kartą laikraščio puslapiuose šmėkščiojo Antano Venckaus pavardė – automobilių bekelės, keliavimo per dykumą varžybų dalyvį, poilsio ir nuotykių parko Tauruose įkūrėją.

Geri darbai ilgam lieka kitų atmintyje. Renkant metų žmogų – metų geradarį – redakcija sulaukė neįprasto siūlymo – siūlyta nominuoti neseniai Anapilin iškėliavusį verslininką Vytautą Bučnį, rėmusį krepšinį. Apie jo darbus šiemet irgi rašyta laikraštyje.

Vienas didžiausių ir geriausių metų darbų – su žmonių, bendrovių, verslininkų, rajono valdžios pagalba gausiai šeimai Lazdynės kaime pastatytas namas.

Verslas, ūkis, automobiliai

Kas mėnesį leidžiamuose prieduose „Verslo alėja“, „Ūkio bitės“ ir „Autorinka“ skaitytojai randa šioms temoms skirtų įdomių rašinių, iškilių žmonių.

Rašyta apie Ireną Bagdonaitę, kuri, nebodama nesėkmių, bendradarbiaudama su norvegais, toliau sėkmingai plėtoja siuvimo verslą, žuvų perdirbimo įmonės „Lignesa“ posūkį į naują verslą – dukterinė įmonė „Taurų žuvys“ ėmė auginti žuvis, Tauragėje savo valdas plečiantį graiką Stergios Tsakalidį, „Taurų kedrą“, savo produkciją eksportuojantį į Saudo Arabiją. Papasakota apie ūkininką Raimondą Ramanauską, labai mylintį auginamus arklius. Neliko nepastebėti ir didžiųjų Tauragės verslo įmonių sandėriai – kitą šeimininką įgijo viena didžiausių klestinčių įmonių UAB „Molupis ir ko“, finansų rinkas sudrebino banko „Snoras“ griūtis. Skaitytojai supažindinti su UAB „Eloras“ veikla, papasakota apie Elvyros ir Algirdo Valinčių kaimo turizmo sodybą.

Visus metus redakcija stebėjo korėjiečių bandymus imituoti verslą. Po vasario mėnesį vykusio iškilmingo įmonės atidarymo žadėtos milijoninės investicijos ir darbo vietų sukūrimas subliuško – užsieniečiai iš nuomojamų patalpų pasitraukė, taip ir nepradėję realios veiklos. Tarybai nusprendus korėjiečiams už savo lėšas parengti detalųjį planą ir atvesti komunikacijas, verslininkai iš tolimos šalies sutarties nepasirašė. Atrodo, kad korėjiečių atėjimas į Tauragę daugiau buvo politinis, o ne praktinis veiksmas.

Rašyta apie besitraukiančią naudotų automobilių rinką, mąžtančią galimybę rasti gerų remontininkų, vis brangstantį automobilių kurą, kelininkams priklausančiose stotelės ir aikštelėse kasmet paliekamas dešimtis tonų šiukšlių.

Ūkininkai – irgi labai įdomūs žmonės. Islandijoje žveju dirbęs Egidijus Kleinaitis sėkmingai ūkininkauja ir netgi tapo rajono melžėjų nugalėtoju. Albertas Šiurna įrodė, kad neblogai galima gyventi auginant mėsinius galvijus.

Po šalis plačiąsias

Kaip ir dauguma tautiečių, tauragiškiai yra pasklidę po šalis plačiąsias. Emigrantų dienoraščiai ir jų kasdienybė pasakojama laikraščio puslapiuose: apie išskirtinę asmenybę kunigą Egidijų Arnašių, kunigaujantį Airijoje, aviacijos akrobatinio skraidymo pasaulio čempioną Eltoną Meleckį, į Tauragę sugrįžusį muzikantą Arūną Rakevičių, po Filipinus keliavusį Dainių Kinderį.

Susisiekus su Norvegijoje gyvenančiu tauragiškiu Nerijumi Kačinu papasakota ir apie košmarą Osle, kai Andersas Breivikas šaudė į beginklius žmones vienoje šios šalies salų.

Pasisekę eksperimentai

Džiugu, kad finansiškai padedant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui skaitytojams kas mėnesį pristatydavome priedą „Taurragis“, skirtą mūsų krašto istorijai, paveldui, kultūrai. Moksleiviai, mokytojai neretai jį komplektuoja, ieško bibliotekose. Išskirtiniai šio priedo autoriai – paveldosaugininkas Edmundas Mažrimas, dr. Vytenis Almonaitis.

Vasarą laikraščio praktikantės Ona, Gita, Aistė ir laikraščio korespondentė Margarita rengė žurnalistinius tyrimus – tikrino, kaip žmonės reaguoja į vagystę, netinkamą elgesį viešoje vietoje, kartu su neįgaliaisiais stebėjo, kaip vežimėliu sekasi judėti Tauragės mieste, užsieniečiui susikalbėti vaistinėse, turguje, įstaigose, kavinėje.

Teisėtvarka – žiniasklaidos karalienė

Pagal laikraščio „svorį“ daugiausia dėmesio buvo skiriama teisėtvarkai, nes tai svarbi mūsų gyvenimo sritis. Visą šalį pašiurpino įvykis, kai Tauruose vyriškis peiliu nugalabijo dvi moteris ir nuklydęs į Zaltriškių kaimą pasikorė. Buvo nuteistas jaunuolis, Joniškės soduose per savo gimtadienį sudeginęs du kaimynų sodo namelius.

Teismuose ėmė rastis ir neįprastų bylų – vandens tiekėjai ėmė kelti bylas vandens vagims, gadinantiems skaitiklius. Tauragėje nagrinėta ir pedofilijos byla. Ne tik skaitytojų, bet ir kai kurių spec. tarnybų neliko nepastebėtas redakcijos  tyrimas, kai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas nutvertas besivažinėjantis neregistruotu automobiliu. Vėliau prasidėjo „kova“ dėl informacijos neteikimo visuomenei. Viršininkas vengė atsakyti į redakcijos klausimus, tad pagalbos teko prašyti paties generalinio komisaro.

Verta paminėti, kad už šias publikacijas korespondentei Žydrūnai Jankauskienei Specialiųjų tyrimų tarnyba konkurse „Žiniasklaida prieš korupciją“ skyrė specialųjį prizą „Už drąsą ir nuoseklumą ugdant visuomenės nepakantumą korupcijai“. Gal šis faktas lems laukiamus pokyčius?

 

Užderėjo čempionų bei prizininkų

 

Sunku būtų rasti „Tauragės kurjerio“ numerį, kuriame nebūtų aprašomi mūsų rajono sportininkų laimėjimai vienoje ar kitoje sporto šakoje. Tradiciškai stiprūs tauragiškiai buvo senas tradicijas mūsų mieste turinčiose sporto šakose: imtynėse, bokse, badmintone, automobilių sporte, lengvojoje atletikoje, jėgos trikovėje.

Ovidijus Aukštkalnis skynė laurus Lietuvos jaunimo bokso čempionate, Matas Trijonis tapo jaunių bokso čempionu, o Justas Bertašius – Lietuvos kikbokso vicečempionu. Juos treniruoja Giedrius Vaištaras.

Kaip visada, gausus medalių laimikis graikų ir romėnų imtynių varžybose. Tauragės „Klasik“ imtynių sporto klubas pirmą kartą tapo Lietuvos klubų čempionu. Perspektyviausi Tauragės imtynininkai treniruojasi Vilniuje, Olimpiniame sporto centre, todėl asmeninėje įskaitoje mūsų miesto imtynininkų pasiekimai kuklesni. Darius Venckaitis tapo Lietuvos jaunių čempionu, broliai Donatas ir Justas Petravičiai jaunių čempionatuose iškovojo prizines vietas. Imtynininkus treniruoja Jonas Sabutis.

Sėkmingi metai buvo badmintono meistrams. Dominyka Dragūnaitė laimėjo Lietuvos jaunių žaidynes, Povilas Bartušis tapo Lietuvos jaunimo, Tautvydas Liorančas – jaunių čempionu. Juos treniruoja Jonas Šileris.

Vėl džiugino automobilių sporto mėgėjai. Vaidas Navickas tapo Šiaurės Europos šalių ralio kroso čempionu. Lietuvos autokroso čempionate antrąsias vietas iškovojo Donatas Krasauskas ir Remigijus Nešvydis.

Senas šlovingas tradicijas turi Tauragės lengvaatlečiai. Įspūdingai kovojo merginų estafečių 4x400 ketvertas: Greta Jokubauskaitė, Žydrūnė Muniūtė, seserys Jurgita ir Rasa Sakalytės. Lietuvos jaunių čempionate bei penkių Baltijos šalių jaunių turnyre Tauragės merginos iškovojo antrąsias vietas. Laura Gedminaitė tapo Lietuvos jaunių čempione, užėmė pirmąją vietą Baltijos šalių mače. Greta Jokubauskaitė iškovojo pirmąją vietą Europos klubų čempionate. Tautvydas Musteika tapo Lietuvos vicečempionu. Juos treniruoja Aloyzas Šlepavičius.

Vėl sėkmingai startavo jėgos trikovės mėgėjai. Virginijus Kairevičius ir Giedrius Bučinskas tapo pasaulio čempionais, Darius Janutis štangos spaudimo rungtyje pasaulio čempionate iškovojo trečiąją vietą. Juos treniruoja Virginijus Kairevičius.

Trečioje pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygoje rungtyniaujanti Tauragės vyrų krepšinio ekipa (treneris Gediminas Sakalauskas) pirmenybėse užėmė ketvirtąją vietą. Po reguliaraus čempionato „Vitlaima“ buvo antra, užimti prizinę vietą tauragiškiams sutrukdė lyderio Pauliaus Počiuipos trauma.

Permainingai Lietuvos futbolo A lygoje rungtyniavo „Tauras“ (treneris Gedeminas Jarmalavičius). Įspūdingas pergales keitė apmaudūs pralaimėjimai autsaideriams. Po kelių sėkmingų sezonų tauragiškių nebetenkina 2011 metais „Tauro“ užimta 7-oji vieta. Prie šios situacijos prisidėjo ir tai, kad dėl stadiono remonto „Tauras“ turėjo treniruotis svetimuose stadionuose. Bet dabar turi naują stadioną, jo atidarymas buvo graži šventė. Baigiamas renovuoti ir senasis stadionas.

Lietuvos moterų A lygoje įspūdingai rungtyniavo „Tauragės SM“ moksleivių futbolo ekipa (treneris Bronius Kičas).

Baigiantis metams Lietuvos futbolo federacija korespondentui Arūnui Strikaičiui už aktyvų futbolininkų veiklos nušvietimą skyrė padėką, padovanojo vardinius marškinėlius.

Gyvename nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Esame įsitikinę, jog 2012 bus ne ką mažiau spalvingesni nei šie metai. Apie viską stengsimės informuoti jus, kalbėtis, klausytis, pagelbėti ar ieškoti užtarimo. Būkime kartu ir ateinančiais metais!

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras