Lenkų ambicijos atsirūgs ir Tauragei(4)

Birutė SLAVINSKIENĖ | birute@kurjeris.lt

2012-01-23 13:52
Renaldo Malycho nuotrauka

Įgyvendinant Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą iš ES skirtų lėšų būtų sutvarkyta infrastruktūra aplink Tauragės konvencijos paminklą. Renaldo Malycho nuotrauka

Prieš metus daug kalbėta apie planus, galinčius gerokai pagerinti Tauragės verslo ir turizmo situaciją – įgyvendinant Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą iš ES skirtų lėšų būtų sutvarkyta ne tik infrastruktūra aplink Tauragės konvencijos paminklą, bet ir pastatyti net du tiltai – pėsčiųjų tiltas per Jūrą Tauragėje ir naujas tiltas per Nemuną prie Sovetsko. Deja, panašu, kad iš didelio debesies lietus gali būti ne mažas – jo gali ir visai nebūti: kol visų kitų partnerysės priemonių projektai sėkmingai įgyvendinami, šis stringa. Lenkijos pusė ėmė blokuoti projektų tvirtinimą, nusprendusi, kad jai jie nenaudingi.

Sigitas Mičiulis, Tauragės Rotary klubo narys, pasakoja, kiek įdėta pastangų, kad paskelbus 2007–2013 metų Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo per sieną programą, kuriai buvo skirta apie 176 mln. eurų, naudos gautų ir Tauragė. Suskubta rengti projektus, planuoti turizmo ir verslo plėtrą. Projektų, pasak S.Mičiulio, buvo parašyta šešiskart daugiau nei buvo numatyta lėšų. Šilalė tikėjosi iš šio projekto lėšų pasistatyti sporto kompleksą su baseinu, Jurbarkas planavo vandens valymo įrenginių statybą Skirsnemunėje, Veliuonoje ir Raudonėje bei poilsio parką. Buvo parengtas projektas naujo tilto per Nemuną statybai. Dabartinis Karalienės Luizos tiltas yra senas, pastatytas 1907 metais. Tai būtų itin svarbu abiem šalims, jų verslui ir turizmui – sienos pralaidumas gerokai padidėtų. Naujas tiltas būtų svarbus ir kultūro, sporto ryšiams su Kaliningrado sritimi, nes ten parašyta pirmoji lietuviška knyga, šiame krašte dirbo ir kūrė Kristijonas Donelaitis, Martynas Mažvydas, Liudvikas Rėza, Vydūnas, carizmo priespaudos laikais Vinco Kudirkos „Varpas“ budino Lietuvą. Vien Tilžėje šiuo metu gyvena apie 10 000 žmonių, turinčių lietuviškas šaknis, šiame mieste veikia 2 lietuvių bendruomenės.

Be to, Tauragės ir Sovetsko savivaldybės parengė bendrą projektą „Turistinio maršruto nuo 1807 m. Tilžės taikos sutarties iki 1812 m. Tilžės taikos sutarties sukūrimas“, kuriuo būtų sutvarkyta infrastruktūra aplink Tauragės konvencijos paminklą. Pats paminklas iš ES lėšų nefinansuojamas, jis sėkmingai atstatomas Rotary klubo pastangomis iš savų ir aukotų lėšų. Tauragės rajono savivaldybė atliko turizmo srautų tyrimo studiją, parengti projektai dviračių takams, pėsčiųjų tiltui ir infrastruktūrai nuo Tauragės miesto iki Konvencijos paminklo vietos už 500 tūkstančių litų. Projektu siekiama skatinti turizmą, sujungti turistų srautus į Kaliningrado srities į Lietuvą ir atvirkščiai, užmegzti ir plėtoti draugiškus santykius tarp šalių.

Kadangi Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP) „Lietuva–Lenkija–Rusija 2007–2013“ programa yra skirta su Kaliningrado sritimi besiribojančioms Lietuvos apskritims, buvo kviečiama nepraleisti palankios progos gauti ES finansavimą, nes iki 2014 m. panašios programos nebebus.

Pirmasis Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo per sieną programos kvietimas teikti paraiškas vyko iki 2010 m. rugsėjo 15 d., o iki praėjusių metų gruodžio vyko paraiškų vertinimas. Be to, antrojo kvietimo teikti projektų paraiškas paskelbimo data šiuo metu nėra numatyta – šis klausimas nebuvo teiktas Jungtinio priežiūros komiteto svarstymui. Dar 2010 metais buvo patvirtintas programos didelės apimties (strateginių) projektų sąrašas, tačiau iki šiol nėra pasirašyta nė vieno didelės apimties projekto įgyvendinimo sutartis.

2007–2013 metų Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo per sieną programos Bendros valdymo institucijos funkcijas atlieka Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Rusijos Federacijos regioninės plėtros ministerija vykdo šios programos nacionalinių institucijų funkcijas. Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerijai, kaip šios programos Bendrajai valdymo institucijai, tenka išskirtinė atsakomybė dėl tolimesnio programos sėkmingo įgyvendinimo.

Projektų įgyvendinimui buvo kruopščiai pasirengta ir nekantriai laukta, kada Jungtinis priežiūros komitetas juos patvirtins. Pernai gruodžio 12–13 d. Varšuvoje vyko Jungtinio priežiūros komiteto posėdis. Lietuvai posėdyje atstovavo Vidaus reikalų ministerijos, Tauragės regiono plėtros tarybos ir Lietuvos Respublikos ambasados Lenkijos Respublikoje atstovai. Posėdžio metu buvo svarstomas pirmojo kvietimo finansuotinų projektų sąrašas ir kiti klausimai.

Projektų vertinimo komitetas, kurį sudaro visų programoje dalyvaujančių valstybių atstovai, radęs bendrą sutarimą dėl finansuotinų projektų sąrašo, pateikė jį Jungtiniam priežiūros komitetui tvirtinti. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos delegacijos siūlė patvirtinti siūlomų finansuoti projektų sąrašą, kurį pateikė Projektų vertinimo komitetas. Sigito Šiupšinsko, Lietuvos vidaus reikalų viceministro, laiške S.Mičiuliui rašoma: „Deja, dėl netikėtų Lenkijos Respublikos delegacijos veiksmų, nebūdingų jau pasiekus bendrojo sprendimo priėmimo lygmenį, projektų sąrašas nebuvo patvirtintas. Šiuo metu svarstomi galimi veiksmai, susiję su programos tolimesniu įgyvendinimu“.

Paklaustas, ką tai galėtų reikšti, kodėl Lenkijos pusė prarado susidomėjimą projektais, S.Mičiulis sakė galįs tik spėlioti.

– Gali būti, kad lenkai pabūgo, jog gali prarasti savo įtaką Kaliningrado srityje. Jei, kaip planuojama, bus palengvintas Lietuvos ir Rusijos sienos kirtimas, gali būti, kad didesnis keliautojų srautas pasuks šiuo keliu, o lenkai, pasistatę didžiules mokamas autostradas, liks „su nosimi“.   

Paprašytas išdėstyti galimas išeitis iš šios situacijos, S.Mičiulis sakė matąs vienintelę: kad programa būtų dalijama į dvi dalis – Lenkijos–Lietuvos ir Lietuvos–Rusijos projektus. Tada Lietuvai ir Rusijai svarbiems projektams lenkų pritarimo nebereikėtų.

Tauragės rajono meras Pranas Petrošius, paprašytas išsakyti savo nuomonę apie susiklosčiusią situaciją, irgi neslėpė nusivylimo. Pasak jo, kažkas, atsakingas už šiuos projektus, pasielgė itin neatsakingai. Bent jau Lietuvos pusė, kuravusi projektą, galėjo nereikalauti iš savivaldybės padaryti viską, kas nuo jos priklauso.

– Už tas lėšas, kurias panaudojome studijoms ir projektams, būtume kokią gatvelę išasfaltavę... Tiesą sakant, kai sužinojau, kad galutinis projekto tvirtinimas vyks Lenkijoje, iškart nujaučiau, kad reikalai gali pakrypti mums nepalankia linkme, – sakė meras.

Vis dėlto, kol dar negauti galutiniai atsakymai, jis sakė dar neprarandąs vilties, kad viskas baigsis gerai.

Skaityti komentarus (4) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras