Žmonių kažkada kurtą grožį naikina gamta(4)

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2012-09-06 14:25
Renaldo Malycho nuotrauka

Tauragės „žalieji tvenkiniai“ tvarkymo darbų sulauks dar negreit. Renaldo Malycho nuotrauka

Sulig kiekviena diena artėja darbai Jūros upės krantinėje. Įgyvendinant projektą planuojama atnaujinti krantinę nuo tilto iki Vasaros estrados parko. Nebus pamiršta ir aplink žaliuojančius tvenkinius šalia Vasaros estrados prižėlusi aplinka. Tačiau patys dumblo ir purvo voniomis virtę tvenkiniai artimiausiu metu tvarkomi nebus – trūksta lėšų.

 

Dalis medžio meistrų darbų – išsaugota

 

Vyresnės kartos tauragiškiai prisimena, kad kadaise Jūros krantinėje triūsė žinomi medžio meistrai. Tauragės kultūros centro Kultūros paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas sako, kad Jūros krantinėje tautodailininkai triūsė du sykius: 1976-aisiais ir 1979-aisiais.

– Vienąkart meistrai kūrė darbus tematika „Darbas, pergalė, taika“, antrąkart skulptūros kurtos lietuvių liaudies pasakų motyvais. Pastarųjų ansamblis buvo įkurdintas tarp Vasaros estrados ir buvusio „Versmės“ klubo. Kažkada per dabar jau užžėlusius tvenkinius buvo nutiestas irgi tautodailininkų sukurtas medinis lieptas. Laikui einant lieptas sunyko, tvenkiniai užžėlė, o „Versmės“ klubą su aplinkine žeme nutarta grąžinti evangelikų liuteronų parapijai. Ko gero, tada ir  pasiūlyta miestui susirinkti savo medines skulptūras. Taip ir buvo padaryta: dalis skulptūrų yra perkelta aukščiau ir iki šiol puošia Vasaros estrados prieigas. Prie apžėlusio tvenkinio liko tik vienas stulpas, žymintis to meto medžio meistrų, triūsusių Jūros krantinėje, pavardes, – sako kultūros paveldo žinovas.

E.Mažrimas sutinka, kad šiam Jūros krantinės kampeliui reikalingas kompleksinis tvarkymas.

 

Netvarkingai kaimynystei neprieštarauja

 

Tauragės evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Dikšaitis sako, kad „žalieji tvenkiniai“ parapijai nepriklauso, bet tokia kaimynyste kunigas nesipiktina.

– Puikiai suprantu, kad biudžetas ribotas, kad nėra pinigų viskam prižiūrėti. Kita vertus, parapija irgi prisideda prie miesto teritorijų tvarkymo – bent kartą per metus rengiame talkas, o apie metrą už savo teritorijos prižiūrime nuolatos. Jokių pretenzijų miestui neturime, nors vargu ar galėtume jas kam nors reikšti, – sako kunigas.

 

Tvarkys viską, išskyrus tvenkinius

 

Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus patvirtino, kad jau paskelbtas konkursas projekto „Jūros upės pakrančių ir šlaitų kompleksinis sutvarkymas (I etapas)“ darbams atlikti.

– Konkursas jau paskelbtas, vyksta pretendentų vertinimas. Tačiau projektas neapima užžėlusių tvenkinių valymo, tvarkymo. Tam neužteko lėšų. Manome, kad tvenkiniai galėtų būti tvarkomi iš kito, su aplinkosauga susijusio projekto. Mat tvenkiniai želia ne šiaip sau. Prie to prisideda vietos gyventojai, į upelį leidžiantys vietines nuotekas. Tad, manau, šių darbų dar teks palaukti. O kol kas kalbame tik apie aplinkos sutvarkymą. Projektas apima ir teritoriją aplink užžėlusius tvenkinius: aplinka bus sutvarkyta, bet vandens kokybė išliks ta pati, – aiškina administracijos direktorius.

 

Laukia dideli darbai

 

Visa tvarkoma teritorija yra valstybinėje žemėje ir apima apie 13 hektarų plotą. Ten suprojektuoti pėsčiųjų ir dviratininkų takai, nauji laiptai ties Prezidento gatve, ketinama įrengti naują Vasaros estrados dangą, rekonstruoti šlaito drenažą, sutvarkyti vandens telkinių pakrantes ir pašalinti menkaverčius augalus. Visi darbai suskirstyti į du etapus.

Pirmiausia bus tvarkoma apžvalgos aikštelė ties Prezidento gatve ir nuo jos einantis pėsčiųjų takas Vasaros estrados link. Takas bus grįstas raudonos ir pilkos spalvos trinkelėmis, šlaito pusėje bus atraminė sienelė su ant jos pritvirtintais žibintais, o gyvenamųjų namų pusėje takas atsiribos aklina monolitine siena. Dabar jau nebenaudojami laiptai ties J.Tumo-Vaižganto gatve išnyks – plytės nauja veja. Prie gynybinio bunkerio teritorija (kaip ir pats statinys) irgi bus sutvarkyta pirmojo etapo metu, bus įrengti ir informaciniai stendai. Pirmajame etape ketiname suremontuoti ir Vasaros estradą: jos danga bus iš gumos granulių, o aplinkinis takas – iš pilkų trinkelių. Laiptai į tribūnas bus raudonų trinkelių, o medinės suolų lentjuostės pakeistos medžio imitacijos plastikinėmis. Pirmojo etapo metu ketinama perdaryti ir laiptus ties Prezidento gatve. Ekspertų vertinimu, jie pernelyg statūs, todėl bus demontuoti ir perdaryti naujai. Po rekonstrukcijos jais galės naudotis ir neįgalieji. Tačiau laiptų rekonstrukcijos darbai priklausys nuo kitų planuojamų darbų – pėsčiųjų tilto per Jūros upę  įrengimo.

 

Pavirs į parką

 

Tiek pirmojo, tiek antrojo projekto etapo metu bus keičiamas šlaito drenažas, įrengiama lietaus kanalizacija ir naikinami menkaverčiai medžiai ir krūmai. Projektuotojai numato, kad išvalyta pakrantė turi virsti parku, kuriame nebus šabakštynų, sukežusių medžių ar menkaverčių krūmų, kurie užstoja panoramą.

Šių metų pradžioje visus projekte numatytus darbus A.Mosėjus patikslino ir dalį darbų perkėlė į antrąjį etapą. Nusikelia takų ir teritorijos įrengimas nuo bunkerio iki tilto ir už Vasaros estrados iki Versmės gatvės bei vandens telkinių pakrančių ir teritorijos tvarkymas.

Antrajame darbų etape už Vasaros estrados numatoma nutiesti du asfaltuotus takus, kurie susijungs ir drieksis iki Versmės gatvės. Takas nuo Prezidento g. iki Gintaro g. bus grįstas trinkelėmis. Abu takai bus apšviesti gatvės žibintais. Tada ketinama sutvarkyti ir vandens telkinių pakrantes, t.y. teritoriją tarp Vasaros estrados ir evangelikų liuteronų parapijos namų. Iš tvenkinių bus išvalytas dumblas, sutvarkyti krantai, nutiesti betoninių trinkelių takai, įrengti keturi suoliukai. Į šią teritoriją ves trys įėjimai: du iš J.Tumo-Vaižganto g. ir vienas iš estrados pusės. Numatyta ir lietaus kanalizacija, šalinanti tvenkinių perteklinį vandenį į Jūros upę.

A.Mosėjaus teigimu, ši UAB „Hidrostatybos projektai“ pateikta vizija bus pradėta įgyvendinti jau rugsėjo pabaigoje.

– Pirmojo etapo darbai prasideda jau netrukus: vyksta konkurso vertinimas, per porą savaičių gali būti pasirašyta darbų rangos sutartis. Manau, kad per mėnesį darbai prasidės. Jeigu viskas vyks kaip numatyta, antrasis etapas bus pradėtas įgyvendinti maždaug po metų – kitų metų antrąjį pusmetį, – „Tauragės kurjeriui“ informaciją patikslino administracijos direktorius A.Mosėjus.

Beveik visi šio projekto projektavimo ir statybos darbai finansuojami Europos Sąjungos lėšomis. Tauragės rajono savivaldybė prisideda 5 procentais. A.Mosėjus sako, kad kol kas žinoma tik pirmajam etapui reikalinga pinigų suma – 2,4 milijono litų. Antrojo etapo įgyvendinimo sąnaudos dar nežinomos.

Skaityti komentarus (4) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras