Amžinos meilės įžadai – gamtos apsuptyje(10)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2012-09-13 14:25
Broniaus Ambrozo nuotrauka

Fotografui iššūkiu tapusi tauragiškės Simonos ir biržiečio Tomo santuokos ceremonija įvyko po kojomis tyvuliuojant juodam ežero vandeniui. Broniaus Ambrozo nuotrauka

Žengti vieną svarbiausių žingsnių gyvenime – susituokti – daugelis jaunavedžių ryžtasi saulėtą vasaros savaitgalį. Prie įprastų ceremonijai santuokos rūmų ir bažnyčių nusidriekia eilės kostiumuotų ir įvairiaspalvėmis suknelėmis vilkinčių svečių. Nuo 2009 metų rugsėjo 1 dienos priesaikos žodžius jaunieji gali tarti ne tik savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, bet ir kitoje, pačių pageidaujamoje vietoje: atokiame gamtos kampelyje, namuose, kaimo sodyboje, kavinėje ar restorane. Deja, per trejus metus šia galimybe pasinaudojo tik kelios šeimą sukurti nusprendusios Tauragėje besituokiančios poros.

 

Neįprastose vietose susituokė tik 4 poros

 

Kodėl tauragiškiai vangiai naudojasi galimybe susituokti neįprastoje vietoje, taip ir lieka neaišku. Galbūt koją pakiša informacijos ar ypatingų vietų stoka, galbūt bijoma išaugančių išlaidų ar dažnai užklumpančio prasto lietuviško oro, o galbūt ryžtą šiai avantiūrai žlugdo elementariausias lietuviškas konservatyvumas. Pasak Tauragės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos (CM) skyriaus vedėjos Virginijos Martutaitienės, paklausti, ar nenorėtų susituokti neįprastoje vietoje, jaunieji atsako pakankamai lakoniškai: „Ne. CM skyriuje patogiau ir geriau“. Taigi kalbos, kad lietuviai masiškai pradės naudotis pasirinkimo galimybe, nepasitvirtino. Įsigalėti naujovėms reikia laiko, tačiau susidomėjimas, anot V.Martutaitienės, nejaučiamas ir praėjus trejiems metams. Nuo 2009 metų rugsėjo pirmosios, kai įsigaliojo leidimas tuoktis pačių pasirinktoje vietoje, iki šių metų rugsėjo Tauragės savivaldybėje įregistruotos 505 santuokos (neįskaitant apskaitytų užsienyje ir bažnytinių ceremonijų). O kitur priesaikos žodžius tarė tik keturios tauragiškių poros: dvi jų – viena 2010-aisiais, kita pernai – amžiną meilę prisiekė kaimo turizmo sodybose, trečioji – šių metų liepą Sakalinės miškuose, ant Svarkalnio, ketvirtoji – praėjusį savaitgalį Šilinės girininkijoje, prie Juodežerio.

 

Ta pati tvarka, tačiau didesnė kaina

 

Pasak V.Martutaitienės, rekomenduojamų tuoktis vietų sąrašo šiuo metu dar nėra, tad santuokos registravimo ceremonija gali būti organizuojama bet kokioje jaunavedžių pasirinktoje vietoje, jei tai neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nekelia pavojaus gyvybei ar sveikatai. Vienintelis reikalavimas – išsirinkta vieta turi būti CM įstaigos, kuri registruoja santuoką, aptarnaujamos savivaldybės teritorijoje. Pati ceremonija vyksta įprasta tvarka: jaunieji atsako į tuos pačius klausimus kaip ir CM salėje (sutikimas vesti, tekėti, pavardės pasirinkimas, skelbimas vyru ir žmona, parašai, liudytojų parašai, pasikeitimas žiedais), tačiau valstybinės rinkliavos suma už santuokos įregistravimą išauga nuo 70 iki 210 litų. Už kitokios patalpos ar vietos paruošimą atsakingi patys jaunavedžiai. Atsakingi jie tampa ir už pasirenkamą muziką, o CM vykstančių santuokų metu Mendelsono maršu rūpinasi šios įstaigos darbuotojai. Neįprastoje vietoje turėtų būti įkurta atsitiktiniams praeiviams ir žioplinėtojams lengvai neaptinkama speciali patalpa. Ji turi būti iškilminga, šventiška, oficiali, nes juk santuoka – tai ir juridinio fakto įregistravimas.

 

Iškilmingą „taip“ tarė prie Juodežerio

 

V.Martutaitienė prisiminė liepos 28 dieną vykusias vestuves ant Svarkalnio (Gaurės seniūnija, Sakalinės kaimas). Grojant dviems smuikams bruknių, mėlynių bei ilgaamžių medžių apsuptyje iškilmingą, jaukią ceremoniją stebėjo šešiolikos žmonių svita. Pavėsinė paremta specialiais kuolais, svečiams ruoštos kėdės – kelmai, puošti įvairiausiomis gamtos gėrybėmis. Spalvinga aplinka diktavo visai kitokią šventišką nuotaiką.

Panaši nuotaika vyravo ir praėjusį savaitgalį tuoktuves prie Juodežerio (Šilinės girininkija) sumaniusių surengti jaunųjų – tauragiškės Simonos ir biržiečio Tomo šventės metu. Tinkamos vietos jaunoji teigė ieškojusi beveik metus. Rambyno kalnas netiko dėl to, jog nepriklauso Tauragės savivaldybei, Lakštingalų slėnio ir Meižės tvenkinio prieigų atsisakyta dėl jose nuolat besisukiojančių būrio poilsiautojų. Švęsti tuoktuves prie netikėtai atrasto Genių ąžuolo, esančio netoli Balskų užtvankos, sukliudė sudėtingas privažiavimas.

– Norėjosi iškilmingos, tiesiog kitokios ceremonijos. Juodežeris tam puikiausiai tiko: atoki, jauki, paslaptinga vieta viduryje miško. Mūsų šeimos – glaudžiai susijusios su gamta, tad ir vestuves nuspręsta švęsti medžių apsuptyje. Pasirinkimą diktavo ir patogus privažiavimas, ir tai, kad šventėje galėjo dalyvauti visi norintieji. Į metrikacijos biurą dažniausiai telpa tik jaunavedžiai ir liudytojai, – kodėl pasirinko būtent Juodežerio krantą, atsakė lėktuvo, skraidinančio medaus mėnesiui į Italiją, oro uoste tuo metu jau laukusi Simona.

Pasak neseniai lemtingąjį „taip“ ištarusios merginos, ceremoniją vedusios Tauragės CM skyriaus darbuotojos buvo pasiruošusios šiai šventei.

– Jokių standartinių frazių. Kalbos paruoštos tik mums ir mūsų šeimai, – teigė Simona.

V.Martutaitienei labiausiai įsiminė jaunųjų ant į ežerą nutiesto liepto tartos priesaikos ir giminių jiems trauktos dainos.

Skaityti komentarus (10) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras