Skalūninių dujų žvalgytuvės pasėjo sumaišties sėklą(27)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2012-11-05 17:00
Renaldo Malycho nuotrauka

Spėjama, kad skalūninių dujų klodai slypi Žygaičių seniūnijos teritorijoje. Renaldo Malycho nuotrauka

Dar 2004 metais Lietuvos mokslininkai ėmė kalbėti apie Šilutės bei Tauragės rajonų žemės gelmėse neva egzistuojančius skalūninių dujų telkinius. Apie tai praėjusiais metais prabilo ir šioje srityje pažengusios JAV Energetikos išteklių informacijos agentūra. Suskubta pasidžiaugti tokiu atradimu bei artėjančia revoliucija, garantuosiančia energetinę nepriklausomybę bei saugumą. Tačiau šią savaitę Žygaičių seniūnijoje prasidėjęs skalūninių dujų paieškos procesas sukėlė nerimo bangą: nežinioje paskendę žemės sklypų savininkai neskubėjo pasirašyti tyrimus atliksiančios bendrovės „LL investicijos“ teikiamų sutarčių, o vietos savivaldos atstovus informacija pasiekė paskutinius. Apie žvalgytuves jie pirmąkart sužinojo iš susirūpinusių ūkininkų skambučių.

Vietos valdžia neinformuota

Šią savaitę Kęsčių kaimo bendruomenės „Elbenta“ pirmininkę Laimutę Sugintienę užplūdo susirūpinę vietos ūkininkai. Pastarieji teigė neseniai sulaukę Žygaičių seniūnijos žemės ūkio specialistės Genutės Pielikienės kvietimo pasirašyti sutarčių dėl leidimo jų nuosavybei priklausančiuose sklypuose atlikti žemės gelmių tyrimus. Daugelis jų abejojo sutarčių turiniu bei baiminosi būti apgauti.

– Nei aš, nei Žygaičių kaimo bendruomenės „Žygava“ pirmininkas Jonas Nairanauskas nebuvome girdėję apie planuojamas skalūninių dujų paieškas mūsų vietovėse, tad nežinojome, kaip nuraminti vietos žmonės, ką jiems atsakyti, – teigė L.Sugintienė.

Pasak moters, informacijos daugiau nepavyko gauti ir iš Žygaičių seniūno Vytauto Juškos. Pastarasis apie gyventojams teikiamas pasirašyti „pretenzijų neturėjimo ateityje“ sutartis ir greitu metu prasidėsiančią skalūninių dujų paiešką taip pat nieko nežinojo.

– Galbūt čia ir nėra jokios klastos, tačiau informacijos trūkumas kelia sumaištį. Žmonėms visa tai primena vėjo jėgainių statybos istoriją. Viskas pradedama nuo antro galo: pirma bandoma sudaryti sutartis, o po to tik pateikti informaciją, – teigė ji.

Pasipiktinimą, kad savivaldos institucijos yra visiškai nušalintos nuo žemės klausimų svarstymo, išreiškė ir Tauragės rajono meras Pranas Petrošius. Pastarasis apie skalūninių dujų klodus mūsų rajone buvo girdėjęs mažai, dėl to net kreipėsi į Seimą bei aukščiausius šalies vykdomosios valdžios atstovus. Deja, jokio atsako negavo iki šiol.

„Tarpininkavo“ norėdama padėti

Pakalbinta G.Pielikienė suskubo kratytis klijuojamos tarpininkės etiketės. Pasak moters, „LL investicijos“ į ją kreipėsi kaip į vietos žemės ūkio specialistę, turinčią prieigą prie reikalingų žemės savininkų kontaktinių duomenų.

– Nematau čia jokio kriminalo. Daug kas prašo tarpininkauti, daug kam ir padedame – suteikiame ir statistikos duomenų. Už tai negavau jokio atlygio. Pakalbinau tik keletą ūkininkų. Kilus ažiotažui nusprendžiau nebesikišti. Įmonė, kiek girdėjau, irgi sustabdė darbus: kad niekam nekiltų jokių klaustukų, kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybę. Visiems viskas bus išaiškinta. Projektas patvirtintas ir vis tiek bus vykdomas, – teigė G.Pielikienė.

Moteris jaučiasi kiek kalta tik dėl to, kad neinformavo vietos valdžios. Be to, anot jos, ne visi ūkininkai yra įsibauginę – vienas netgi apsidžiaugė, kad žemės gelmės bus ištirtos, nes dėl šių veiksmų, pasak jo, gali pakilti turimo sklypo kaina.

Atvirkščia tvarka numatyta įstatyme

O žemės gelmių tyrimus atliksianti bendrovė „LL investicijos“ kiek nelogišką darbų seką teisino įstatymo raide. Pasak šios įmonės projektų vadovo Broniaus Radecko, pirmiausia privaloma kreiptis į žemės savininkus. Pavykus deryboms su jais projektas siunčiamas registruoti Lietuvos geologijos tarnybai. Po įvykusio įregistravimo fakto galima pradėti tiriamuosius darbus. Tik prasidėjus jiems įmonė yra įpareigota informuoti vietos valdžią.

P.Petrošius buvo priešingos nuomonės. Pasak jo, tokia tvarka prasilenkia su sveika logika.

– Nesvarbu, ar tyrimus atliksianti bendrovė būtų atsižvelgusi į mūsų nuomonę, tačiau pirmiausia turėjo būti informuota būtent Tauragės rajono taryba. Juk vietinė valdžia turi viską žinoti apie savo  kraštą ir juo rūpintis, – teigė meras.

Kilus sumaiščiai „LL investicijos“ pakeitė savo strategiją. Ėmė kalbėtis su vietos valdžia, teikti jai visą reikalingą informaciją. B.Radeckas netgi pasiūlė kaimo bendruomenėms suorganizuoti aiškinamuosius seminarus.

– Ne pirmą kartą atliekame tokio pobūdžio darbus. Keista, kad kilo ažiotažas. Tai ne vėjo jėgainių statyba ar dujotiekio tiesimas – šie tyrimai nesukelia jokių padarinių. O padaryta bet kokia žala, dažniausiai tokia menkavertė kaip lauko išvažinėjimas, yra atlyginama, – teigė specialistas.

Nuostolių, pasak jo, būna labai retai. Pavyzdžiui, vykdant darbus 80 kilometrų besidriekiančiame ruože Klaipėdos rajone, įmonei teko atlyginti vos 1200 litų siekiančią žalą.

Tyrimas nepavojingas, pavojinga gavyba

Kad baimė, kilusi iš nežinojimo, išsisklaidytų, „LL investicijos“ projektų vadovas sutiko pateikti ir viso tyrimo, numatomo pradėti dar šių metų gruodį, eigą. Pirmiausia sužymima trasa: geodezininkas numatytame skalūninių dujų paieškos plote kas 25 metrus įsmeigia į žemę po gairelę. Kas 50 metrų daromi 4–5 metrų gylio gręžiniai. Vėliau išnešiojami registracijos prietaisai. Išdėliojus juos trasos pradžioje sprogdinamas sprogmuo bei registruojami duomenys. Po to keliaujama iki kito gręžinio, vėl sprogdinama ir vėl fiksuojama. Per daugelį sklypų tenka tik praeiti, tad jokios žalos, pasak B.Radecko, net ir negali būti.

Galbūt pats žemės gelmių tyrimas ir nepavojingas, tačiau visai kita gaida prabylama, kai kalba pasisuka apie skalūninių dujų gavybos procesą. Kalbama, kad jis gana sudėtingas ir kelia grėsmę ne tik gamtai, bet ir žmogaus sveikatai. Vienareikšmišką nepritariančią poziciją ir nemenką susirūpinimą šiuo klausimu išreiškė ir P.Petrošius. Pasak jo, daugelis Europos Sąjungos šalių yra atsisakiusios šių išteklių gavybos. Skalūninės dujos slypi giliai glūdinčiose uolienose. Norint jas pasiekti reikia išgręžti apie tris kilometrus siekiančius gręžinius, į kuriuos vėliau supilama galybė cisternų vandens, sumaišyto su chemikalais. Šie dėl susidariusio didelio spaudimo sutraiško uolieną ir išvaduoja dujas. Apie pusę chemikalais prisotinto vandens grįžta į paviršių. Tuomet arba įvykus vamzdyno avarijai kyla pavojus užteršti gruntinius vandenis.

Šiandien sunku pasakyti, ar alternatyvių išteklių mūsų rajone bus rasta. Jei taip įvyktų, su žemės savininkais būtų sudaromos ilgalaikės ir nemenkavertės jų sklypų nuomos sutartys.

Skaityti komentarus (27) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras