Painūs automobilių pardavimo aikštelių labirintai(23)

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2012-11-22 17:57
Žydrūnės Jankauskienės nuotrauka

Aplinkosaugininkų tvirtinimusi, ši aikštelė netikrinama, nes yra pernelyg maža, kad terštų aplinką. Autorės nuotrauka

Tauragė – naudotų automobilių perpardavinėtojų oazė. Skelbiama, kad šis verslas atsigauna, vėl vejasi prieškrizinius metus. Iš atokiausių šalies kampelių atvykusieji Tauragėje lengvai suranda visas mašinų pardavimo aikšteles. Jų priskaičiuojama apie dvidešimt. Tikrintojai, regis, turėtų darbo į valias. Bet yra kitaip. Tauragės valdininkai su aplinkosaugininkais nė nežino, kiek tokių aikštelių mūsų mieste yra. Niekas dorai neišmano, ir kokie tokioms aikštelėms keliami reikalavimai. Norint išgauti atsakymą į šiuos du klausimus teko sudrebinti ne tik Tauragės aplinkos apsaugos agentūrą, bet ir Klaipėdos departamentą bei Aplinkos ministeriją. Atsakymai, deja, atskleidžia apmaudžią tiesą: pas mus vis dar dirbama „dėl paukščiuko“.

 

Kiek tokių aikštelių yra?

Į šį klausimą atsakymo nepavyko rasti nė vienoje institucijoje: visi pašnekovai gūžčiojo pečiais ir dosniai dalijo patarimus, kur galima kreiptis, kas kitas galbūt žinos atsakymą. Uždaras ratas: pirmą kalbinau Klaipėdos regiono aplinkosaugos departamento Tauragės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėją Romą Jurgelionį. Juo pokalbių ratą ir užbaigiau. Iškart pasakysiu, kad žinios pašnekovo galvoje gimė tik po to, kai į jį kreipėsi „Tauragės kurjerio“ paraginta departamento vadovybė. Iki tol, net likus geram pusvalandžiui iki vyresnybės skambučio, pareigūnas tikino tokių žinių neturįs.

Aplinkosaugininkams tikrinti nepriklauso

Paradoksalu, bet R.Jurgelionis negalėjo atsakyti ir į klausimą, kokia tvarka galioja norint atidaryti automobilių pardavimo aikštelę. Dar daugiau, agentūros vedėjas ir jo pavaldinys, atsakingas už gamtos apsaugą, nesutiko vienas su kitu – tarpusavyje aiškinosi, nuo ko aplinkosaugos reikalavimai tokiam įrenginiui priklauso: ploto ar laikomų mašinų skaičiaus. Dar pirmojo mudviejų pokalbio metu agentūros vedėjas patikino, kad agentūros pareigūnai neturi teisės „landyti po aikšteles“, jeigu jų ten niekas nekviečia. Matyt, „landyti“ po jas priklauso ne gamtos sergėtojams, o žurnalistams. To šįkart ir ėmiausi.

Dauguma – asfaltuotos

Tauragės apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje (AVMI) pavyko sužinoti, kad prieš porą metų buvo patikrinta 18 Tauragėje veikusių automobilių pardavimo aikštelių.

– Bet kiek jų liko iki šiol, negalime patikslinti. Mat verstis automobilių prekyba galima ir neturint automobilių stovėjimo aikštelės. Tad mūsų inspekcijos turimi duomenys gali neatitikti tikrovės, – sakė Tauragės AVMI atstovas spaudai Laimonas Rimkus.

Rajono savivaldybėje žinančių, kiek mūsų mieste yra veikiančių tokių aikštelių, irgi neatsirado. Tauragės statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėjas Gintautas Sabeckas, pas kurį nukreipė keletas pašnekovų, įsitikinęs, kad didžioji dauguma mieste veikiančių automobilių pardavimo aikštelių yra atiduotos naudoti, t.y. veikia teisėtai.

– Daugumą aikštelių komisija yra priėmusi. Žvyro danga yra tik aikštelėje, įrengtoje tarp turgaus ir garažų masyvo. Visos kitos – asfaltuotos. Šiaip jeigu aikštelėje stovi 30 ir daugiau automobilių, naftos produktų ir smėlio valymo įrenginiai yra privalomi, – kalbėjo G.Sabeckas, aikštelę apibūdinęs kaip inžinerinį statinį

Pavyzdinių aikštelių nedaug

Kaip pavyzdinę G.Sabeckas nurodė asfaltuotą ir pagal visus reikalavimus įrengtą automobilių pardavimo aikštelę Pramonės gatvėje, šalia parduotuvės „Ravita“. Jos savininkas Vytautas Liutkus neslepia: norint įrengti aikštelę tinkamai reikalingos nemažos investicijos.

– Užtat dabar esu ramus. Nesvarbu, į kurią pusę keistųsi įstatymai, normatyvai, esu padaręs viską, kas įmanoma. Todėl galiu patirtimi pasidalinti ir su kitais tokiam verslui besirengiančiais, – sakė V.Liutkus.

Pasak pašnekovo, pirmiausia reikia gauti statybos leidimą, projektavimo sąlygas ir viską, kas jose projektuotojo numatyta, papunkčiui įgyvendinti. Tuose punktuose viena svarbiausių sąlygų yra  asfaltuota aikštelės danga. Dar V.Liutkus minėjo priešgaisrinius reikalavimus: reikia turėti ne tik priešgaisrines priemones, bet ir įrengti dvejus vartus nelaimės atvejui – įvažiuoti ir išvažiuoti. Be abejonės, tokioje aikštelėje būtini valymo įrenginiai. V.Liutkus prisimena, kaip apsirikęs buvo netyčia nusipirkęs ne tokio galingumo įrenginius. Pasirodė, kad jo suprojektuotai aikštelei buvo paskaičiuotas didesnis kritulių kiekis... Kritulių, o ką jau bekalbėti apie automobilių teršalus. O jų, ilgamečio verslininko teigimu, gali būti ne taip ir mažai: juk automobiliai – naudoti, neretai patyrę avarijas.

Kad įranga, būtina automobilių aikštelei įrengti, atsieina brangiai, kalba ir kitų oficialiai atiduotų naudoti aikštelių savininkai: UAB „Džiugrita“ vadovas Antanas Kundratas bei UAB „Iksfera“ vadovas Remigijus Plyskaitis. Tiesa, pirmasis pašnekovas savo verslą labiau priskiria prie automobilių demontuotojų. Tačiau A.Kundratas patikino, kad įrangos įkainiai priklauso nuo aikštelės ploto.

– Bijau apsirikti, bet savo aikštelės įrangai išleidome maždaug 600 tūkstančių litų. Pati automobilių pardavimo aikštelė mūsų teritorijoje užima nedaug vietos, didesnė dalis užstatyta pastatais, bet visas plotas užima apie 0,6 hektaro, – sakė A.Kundratas.

– Įranga šiais laikais brangiai atsieina. Pernai papildomai pirkome žemės, norime plėsti verslą, plečiame teritoriją. Valymo įrenginiai pas mus nutiesti po visa teritorija, nepaisant, ar aikštelės danga asfaltas, ar skalda. Asfaltuoti rengiamės, bet taupymo sumetimais dar neišasfaltavome. Įranga tikrai kainuoja nepigiai – lėšos, gaunamos vien už mašinų saugojimą, patirtų išlaidų niekada nepadengs, – sakė R.Plyskaitis. 

Naujų aikštelių neatsirado?

Ketvirtus metus Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnu dirbantis Tadas Vosylius sako, kad per jo darbo praktiką Tauragėje jam dar nė sykio neteko dalyvauti komisijoje, kuri priimtų automobilių stovėjimo ir pardavimo aikštelę.

– Komisiją organizuoja Statybos inspekcija. Mes visada dalyvaujame atiduodant naudoti įvairius statinius, bet automobilių pardavimo aikštelės atidavime naudoti nesu dalyvavęs. Greičiausiai naujų aikštelių per ketverius mano darbo metus Tauragėje neatsirado, – sakė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas T.Vosylius.

Žuvis genda nuo galvos

Taip byloja liaudies išmintis. Taip, matyt, yra ir su aplinkos apsauga. Į mano klausimą apie aikštelėms būtinus normatyvus nieko negalėjo atsakyti ir Klaipėdos departamentas. Atsiliepusi moteris paaiškino, kad su žiniasklaida departamente bendrauja tik viršininkas, o jo darbe iki penktadienio nebus. Kreipiausi į Aplinkos apsaugos ministeriją – atsakymo nesulaukiau. Tačiau, akivaizdu, kad kažkas iš vyresnybės vis tik sureagavo – kreipėsi į Tauragės agentūros vedėją ir paprašė surinkti duomenis apie veikiančias aikšteles.

Apie departamento reikalavimą prasitarė pats agentūros vedėjas R.Jurgelionis. Jis, beje, pirmojo pokalbio metu buvo sakęs, kad tokios aikštelės turi būti asfaltuotos arba betonuotos.

– Tokių aikštelių danga privalo būti asfaltas arba betonas. Apie žvyruotas aikšteles Tauragėje net neteko girdėti. Jeigu tokių būtų, visi teršalai tekėtų tiesiai į gėluosius vandenis. Todėl privalo būti įrengta lietaus kanalizacija, kuri būtų valoma vietos valymo įrenginiais arba nutiesta į miesto tinklus. Tačiau aiškintis, kokia yra situacija, vykstame tik tada, kai gauname skundą arba pranešimą apie į aplinką išsiliejusius naftos produktus, – sakė R.Jurgelionis.

Agentūra advokatauja verslininkams

Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas Aleksandras Kerpauskas pastebi, kad mūsų iškelta problema aktuali visoje šalyje. Jis daro prielaidą, kad dauguma šių aikštelių gali būti įrengtos apskritai neleistinose vietose (apie būtinybę prieš steigiant tokią aikštelę pakeisti žemės paskirtį kalbėjo ir G.Sabeckas). Žaliųjų judėjimo atstovo teigimu, privalomai turi būti įrengta paviršinių nuotekų kanalizacija, o tam, kad į ją paviršinės nuotekos galėtų tekėti, būtini valymo įrenginiai.
 – Manau, kad paviršinių nuotekų tinklų Tauragės aikštelėse paprasčiausiai nėra. Tokiu atveju paviršinės nuotekos turėtų būti surenkamos į rezervuarą ir išvežamos. Tos aikštelės greičiausiai neįregistruotos kaip automobilių stovėjimo aikšteles. O vietinė aplinkos apsaugos agentūra, gali būti, aikštelių savininkams advokatauja, – dalijasi nuomone „žaliasis“.

Reglamentas privalomas ne visiems?

Departamento vadovybės paragintas R.Jurgelionis ne tik pats redakcijai paskambino, bet ir padiktavo Aplinkos ministro pasirašytą Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą. Tačiau aplinkos apsaugos agentūros vedėjas įsitikinęs, kad juo vadovautis privalu tik nedaugeliui Tauragėje esančių aikštelių. R.Jurgelionis teigė, kad mudviejų su G.Sabecku žvyruota aikštele pavadinta aikštelė prie turgaus tokia ir turi būti.

– Ji pernelyg maža, kad joje turėtų būti įrengti valymo įrenginiai, – įtikinėjo R.Jurgelionis.

Tačiau apie kitas mieste veikiančias automobilių pardavimo aikšteles vedėjas atsisakė kalbėti. Motyvas – departamentas prašė šių duomenų, departamentui jis juos ir pateiks.

Tauragėje – tik 6 automobilių pardavimo aikštelės

Atsakymą iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atsiuntė direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas. Jis patikino, kad „automobilių laikymo ir pardavimo aikštelėms taikomi Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Reglamentas) aplinkosauginiai reikalavimai (Valst. Žin. 2007, Nr. 42-1594). Vadovaujantis šiuo Reglamentu galimai teršiamai teritorijai priskiriama didesnė kaip 0,5 ha autotransporto stovėjimo aikštelė, išskyrus viešąsias aikšteles. Galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui mažai laidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos taip, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų. Į aplinką išleidžiamos ant galimai teršiamų teritorijų susidariusios paviršinės nuotekos turi atitikti šio Reglamento 18 punkte nustatytus reikalavimus. Paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,02 ha, prieš išleidžiant į bendras (kitiems asmenims priklausančias) paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas turi būti valomos bent smėlio (purvo), naftos gaudyklėse, kurių našumas ir efektyvumas leidžia įgyvendinti 24.1 ir 24.3 punkte nustatytas sąlygas. Aplinkosauginiai reikalavimai šių aikštelių įrengimo techniniams projektams parengti yra pateikti Reglamento 12 punkte. Ūkinei veiklai vykdyti automobilių stovėjimo aikštelėse, kurių plotas viršija 1 ha, reikia gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau – TIPK leidimą). Šiuos leidimus išduoda regioniniai aplinkos apsaugos departamentai. Visos į Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros kontroliuojamų objektų sąrašą įtrauktos ir šios agentūros pareigūnų kontroliuojamos automobilių stovėjimo aikštelės yra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatomis visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“, – rašoma departamento atsakyme.

A.Šepštas pridėjo ir sąrašą Tauragės mieste esančių automobilių stovėjimo aikštelių, įtrauktų į Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros kontroliuojamų objektų sąrašą. Jame išvardyti 6 objektai: UAB „Nagoja“ valdoma 0,9 ha aikštelė Pramonės g. 30, UAB „Ravita ir Ko“ tokio paties dydžio aikštelė Pramonės g. 24, UAB „Švytis“ naudojama 1,89 ha aikštelė Švyturio g. 2, dar viena aikštelė Pramonės g. 2A, apimanti 0,6 ha, UAB „Iksfera“ valdoma 0,7 ha aikštelė Dariaus ir Girėno g. 134, ir Melioratorių g. 13 esanti 0,6 ha aikštelė. Visos šios aikštelės įregistruotos VĮ „Registrų centras“.

Reglamentas – aplinkai saugoti

Reglamento pradžioje rašoma, kad šios „nuostatos taikomos visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos, rengiantiems tokių teritorijų planavimo dokumentus, statybos (statinių) projektus, projektuojantiems paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems paviršines nuotekas į aplinką arba kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, reguliuojančioms ir kontroliuojančioms paviršinių nuotekų tvarkymą“. Akivaizdu, tiek automobilių pardavimo aikštelių valdytojai, tiek jų tikrintojai įvadinę reglamento dalį praleido. Tyčia ar netyčia – kitas klausimas.

Skaityti komentarus (23) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras