Asfaltuotoje teritorijoje – dirbama žemė?(9)

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2012-03-15 17:50
Žydrūnės Jankauskienės nuotrauka

Tauragės žemėtvarkininkų sprendimas šioje vietoje atkurti nuosavybę natūra buvo panaikintas. Autorės nuotrauka

UAB „Nagoja“ direktorius Juozas Midvikis ilgus metus neranda bendros kalbos nei su vietos žemėtvarkininkais, nei su atgauti nuosavybę pretenduojančia moterimi. Vietos valdininkai gabalą jo nuomojamos valstybinės žemės buvusioje autobusų parko teritorijoje buvo sumanę grąžinti natūra kaip žemės ūkio paskirties žemę. Daugiau nei 20 metų užsitęsęs ginčas ėmė spręstis tik įsikišus Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui.

 

Seimo nario priimamajame

 

UAB „Nagoja“ direktorius J.Midvikis, apsilankęs Seimo nario R.Žemaitaičio priimamajame pernai lapkritį, išdėstė ne vienerius metus jį kamuojančią bėdą.

– Nuomojuosi didelę valstybinės žemės teritoriją su pastatais buvusioje autobusų parko teritorijoje. Ji – gamybinės paskirties, asfaltuota. O vietos žemėtvarkininkai nusprendė gabalą mano nuomojamos teritorijos, kuri atsidūrė jau išnykusio Rėžinės kaimo ribose, sugrąžinti natūra kaip žemės ūkio paskirties žemę, – prašydamas R.Žemaitaičio pagalbos, dėstė UAB „Nagoja“ direktorius.

 

Įsikišimas padėjo

 

Parlamentaras sutiko pagelbėti ir, visų nuostabai, labai greitai sprendimas buvo rastas. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Vitas Lopinys, į kurį kreipėsi R.Žemaitaitis, nutarė panaikinti savo pavaldinio Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo Ričardo Ažnos įsakymą, kuriuo buvo pakeistas Tauragės rajono Taurų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas. Apie savo sprendimą V.Lopinys raštu informavo tiek R.Žemaitaitį, tiek UAB „Nagoja“, tiek į dirbamą žemę asfaltuotoje teritorijoje pretenduojančią Julijoną Spudvilienę, tiek Tauragės rajono savivaldybės tarybą. Pastarajai V.Lopinys dar rekomendavo patikslinti miesto ribas.

 

Laiko laimėjimu

 

UAB „Nagoja“ vadovas neslepia, kad parlamentaro įsikišimas jam padėjo laimėti prieš metų metus jo negirdintį ar girdėti nenorintį vietos valdininką.

– Keista, bet apie savo įsakymą, kuris dabar panaikintas, R.Ažna manęs net neinformavo. Tik reikalavo, kad sutikčiau, jog buvusioje autobusų parko teritorijoje J.Spudvilienei būtų atmatuotas 36 arų sklypas žemei dirbti. Savaime suprantama, aš su tokiu žemėtvarkininko sprendimu nesutikau ir prašiau jo panaikinti savo ydingą sprendimą, kuris nuo pat pradžių, mano galva, buvo nieko vertas. Tačiau R.Ažna nesutiko to daryti ir, vadovaudamasis savo paties įsakymu, ketino moteriškei žemę grąžinti natūra. Tariausi su teisininkais, rašiau Nacionalinei žemės tarnybai, pagaliau kreipiausi pagalbos į Seimo narį R.Žemaitaitį. Sąžiningai pasakius, nelabai tikėjausi kažko pasiekti. Juk vietos žemėtvarkininkas yra tos pačios sistemos atstovas rajone. Bet, kaip sakoma, skęstantysis griebiasi ir šiaudo. Galutinis V.Lopinio sprendimas labai nustebino ir pradžiugino. Pagaliau atsirado viltis, kad būsiu išgirstas, kad mano prižiūrima asfaltuota teritorija su pagalbiniais vartais bei naujai įrengta lietaus kanalizacija nebus atiduota žemės ūkiui plėtoti, – kalba J.Midvikis.

 

Pakeitimas nieko nereiškia?

 

Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjas R.Ažna tikina, kad jo įsakymas, kurį panaikino vyresnybė, iš esmės nieko nebuvo pakeitęs.

– Savo įsakymu buvau pakeitęs apskrities viršininko sprendimą, dėl ko žemė visuomenės poreikiams tapo užstatyta teritorija. Juk nelogiška, kad autobusų parko teritorija yra skirta visuomenės poreikiams. Mano galva, žemės paskirtis turėjo būti pakeista gerokai anksčiau, dar 1984–1986 metais. Ir dabar manau, kad Savivaldybė šioje situacijoje turi daugiau galių. Juk Tauragei jau seniai reikia plėsti miesto ribas. Jas laiku praplėtus sprendimas šiuo klausimu irgi būtų seniai rastas ir priimtas. O į žemę pretenduojanti J.Spudvilienė nuo pat pradžių buvo ir išliko nuosekli. Moteris pageidauja atgauti žemę natūra. Mat valstybė už 36 a žemės sklypą kaime jai siūlė tik 700 litų. Ar jūs sutiktumėte už tiek parduoti žemės sklypą, jeigu žinotumėte, kad anksčiau ar vėliau ši žemė atsidurs miesto teritorijoje? – retorišku klausimu kalbą baigė R.Ažna.

 

Miestas ir kaimas vienu metu

 

Kad ir kaip kurioziška atrodytų, buvusio autobusų parko teritorija turi Pramonės gatvės 30 numerį Tauragėje ir kartu įeina į Tauragės rajono Ližių kaimo teritoriją. Dar daugiau, ši riba kerta ir vieną iš dabar jau UAB „Nagoja“ valdomų pastatų: didesnioji dalis atitenka Ližiams, mažesnioji – Tauragei. Iš viso buvusią autobusų parko teritoriją ir pastatus šiuo metu nuomojasi 8 nuomininkai: įmonės ir fiziniai asmenys. Bet žemės sklypą kėsinamasi atsiriekti tik iš UAB „Nagoja“ nuomojamos teritorijos. Todėl būtent šios įmonės padėtis tapo nepavydėtina. Mat medienos pramone besiverčiančios bendrovės interesai, direktoriaus J.Midvikio teigimu, labiausiai pažeidžiami.

– Jeigu būtume žinoję apie tokią įvykių eigą, galbūt nebūtume tos teritorijos nuomojęsi. Juk ten, kur ketinama grąžinti žemę, yra pagalbiniai vartai ir kelias, reikalingas bendrovės priešgaisrinei saugai užtikrinti. Visada nuomojausi teritoriją Tauragės mieste ir nė nepagalvojau, kad dalis mano nuomojamų daiktų atsidurs kaimo zonoje, kad juos kažkas kėsinsis atimti arba susigrąžinti, – kalba UAB „Nagoja“ vadovas.

J.Midvikis yra sukaupęs visą šią istoriją lydinčią medžiagą: nuo valdininkų sprendimo teritoriją išnuomoti iki V.Lopinio sprendimo panaikinti R.Ažnos įsakymą bei kreipimosi į rajono tarybą dėl Tauragės miesto administracinės ribos patikslinimo.

 

Ginčas žinomas ir spręstinas

 

Tauragės rajono savivaldybės administracijai UAB „Nagoja“ ir J.Spudvilienės ginčas dėl grąžintinos žemės žinomas. Tiek administracijos direktorius Algirdas Mosėjus, tiek rajono vyriausioji architektė Šarūnė Beitaitė pritaria, kad nemalonus klausimas greičiausiai išsispręstų praplėtus miesto ribas. Tačiau kada tai bus padaryta, nė vienas tiksliai atsakyti negalėjo. Tiesa, architektė praėjusiame tarybos posėdyje pateikė informaciją dėl miesto ribų tikslinimo. Pasak A.Mosėjaus, žemėtvarkininkai miesto plėtimui pritaria. Belieka atlikti gyventojų ir įmonių nuomonių tyrimą. Š.Beitaitės teigimu, šiemet apklausa tikrai bus pradėta.

Skaityti komentarus (9) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras