Aš žinau, kiek tu skolingas!(3)

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2012-03-05 17:11

Redakcija neturi teisės viešinti skolininkų duomenų, tačiau kas būtų, jei jie pakliūtų į sukčių rankas?

Lietuvoje kartkartėmis kyla skandalų dėl asmens duomenų paviešinimo ar nutekinimo. Ne kartą girdėjome istorijų, kai įvairaus plauko sukčiai, pasinaudodami kito asmens duomenimis, įvykdo nusikaltimus.

Dėl nesutarimų su banku teismų slenkstį minantis tauragiškis labai nustebo, kai į jo rankas pakliuvo dokumentai, kuriuose išvardyti banko skolininkai, nurodyta net tik įsiskolinimo suma, asmens ar įmonės kodas, bet ir adresas.

„Akivaizdu, tai – pažeidimas“

Dėl suprantamų priežasčių savo pavardės ir vardo nenorėjęs skelbti tauragiškis redakcijai atnešė dalį dokumentų, įrodančių jo žodžius. Jam tikrai į rankas pakliuvo visoje Lietuvoje gyvenančių skolininkų sąrašas, kuriame vardijami ir asmens (arba įmonės, jeigu įsiskolino įmonė) kodai, ir adresai, ir skolos dydžiai. Sąrašuose – 96 skolininkai, kurių įsiskolinimas bankui DNB Nord svyruoja nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių litų. Kiekvienas lapas pažymėtas antspaudu, jog kopijos yra tikros, o galutinis dokumentų bylos lapas užtvirtintas advokatės Kristinos Balevičienės parašu.

– Gerai, kad tie popieriai pateko į rankas man, sąžiningam lietuviui. O kas nutiktų, jeigu skolininkai su visais duomenis patektų sukčiams? Aš ir pats keletui sąraše esančiųjų paskambinau. Tyčia, kad žinotų, kad jų asmens duomenys yra platinami. Žmonės išties buvo nustebę. Viena kaunietė, skolinga bankui per 20 tūkstančių litų, net tiesiai šviesiai manęs paklausė, iš kurios įkalinimo įstaigos jai skambinu, – pasakojo tauragiškis.

Jo įsitikinimu, tokių dokumentų platinimas – negalimas. Kita vertus, jis teigia esąs nusivylęs įstatymais, jų spragomis. Mat iki ateidamas į redakciją jis spėjo ne tik paskambinėti savo likimo draugams, bet ir pasidomėjo atsakomybe už duomenų atskleidimą.

– Sužinojau, kad už asmens duomenų paviešinimą gresia tik administracinė atsakomybė. Manau, turėtų būti griežtesnės bausmės ar baudos, – rodydamas pluoštą dokumentų, sakė vyras.

Bankas – niekuo dėtas

Banko DNB atstovas spaudai Andrius Vilkancas situaciją aiškinosi išsamiai. Iš pradžių atstovas buvo įsitikinęs, kad bankas tokių dokumentų niekam nei siunčia, nei rodo.

– Greičiausiai tai yra dokumentai, kuriuos bankas ir skolų išieškotojai sudarė tarpusavyje. Kaip jie atsidūrė tauragiškio rankose, sunku pasakyti. Gali būti, kad skolininkus iš banko perėmusi bendrovė skolininkui nusiuntė šiuos sąrašus, – iš pradžių svarstė banko atstovas.  

Ir vėliau A.Vilkancas garantavo, kad bankas šioje situacijoje yra niekuo dėtas.

– Kitas reikalas, jeigu tas žmogus pats teismo išsireikalavo, kad būtų pateikti tam tikri dokumentai. O teismui pateikti dokumentus mes privalome. Tačiau ką šiuo atveju galvoja tas tauragiškis? Jeigu jis gavo bylos medžiagą susipažinimui, nereiškia, kad jis tuos dokumentus gali nešti į laikraščio redakciją, – stebėjosi banko atstovas.

Skolos byla – teisme

Kelis šimtus litų įsiskolinusį tauragiškį DNB Nord (dabar DNB) bankas perdavė skolų išieškojimo bendrovei – UAB „Sergel“. Dabar pastaroji teisme įrodinėja vyro skolą. Tačiau tauragiškis nenori sutikti su įsiskolinimu ir įrodinėja, kad prašomus pinigus jis jau pervedė į banko sąskaitą. Kilus ginčui atsakovas pareikalavo, kad teismas byloje trečiuoju asmeniu iškviestų banko atstovą ir kad būtų pateikti skolos pagrįstumą įrodantys dokumentai.

– Gavau banko atsiliepimą, o prie jo buvo pridėti ir gyventojų sąrašai. Supratau, kad ir kitų mano likimo „brolių“ atvejais tokie sąrašai keliauja gyventojams į rankas, kad mano pavardę, skolą, namų adresą bei asmens kodą mato visi tame pačiame sąraše su manimi atsidūrusieji. Išeitų, kad mano skolos banke ar greitųjų kreditų įmonėse ne tik nesumažės, bet gali tik didėti. Juk greitajam kreditui gauti pakanka tiek duomenų, kiek jų yra išvardyta mano cituojamame dokumente. Jau vien dėl to tokio pobūdžio sąrašai neturėtų būti teikiami bet kam, net jeigu tik susipažinti, – įsitikinęs savo teisumu tauragiškis.

Vyras aiškina, kad dėl asmens duomenų atskleidimo kartais kyla sąmyšis visiškai be reikalo. Tuo tarpu jam į rankas pakliuvę dokumentai galėtų pakenkti ne tik morališkai, bet ir finansiškai.

– Todėl ir teisme kalbėjau, jog teikiant skolininkų sąrašus reikėtų palikti tam tikras grafas uždengtas, kad nebūtų atskleisti visi asmens duomenys. Tačiau niekas manęs nenorėjo nė girdėti, – neslėpė bankui skolos nenorintis pripažinti tauragiškis.

Teismo dokumentai – ne viešinimui

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, nagrinėjantis tauragiškio skolos bylą, sužinojęs klausimo esmę, nustebo.

– Tai – teismo procesiniai dokumentai. Jie nėra viešinami. Tad, savaime suprantama, jų negalima platinti. Kita vertus, proceso dalyviai turi teisę ne tik susipažinti su visa byloje surinkta medžiaga, bet ir ją nusikopijuoti. Bet ar teisingai elgiasi asmuo, kuriam vienos iš šalių advokatai pateikė dokumentus kaip įrodymus, stengdamasis juos paviešinti, kitas klausimas, – komentavo teisėjas.

Jis patikino, kad skolininkas iš byloje surinktos medžiagos pasidarė tik vieno lapo kopiją, kuriame pateikiamas jo asmeninės sąskaitos banke išrašas.

Aiškinsis toliau

Vakar redakcijai paskambinusi UAB „Sergel“ atstovė patikino, kad atsakymą dėl galimai pasklidusios informacijos bendrovė pateiks raštu.

– Kol kas aiškinamės su banku, kas ir kaip galėjo paskleisti skolininkų asmens duomenis. Tačiau šiandien nesame priėję prie vieningos nuomonės. Vis tik, manau, informaciją išplatino pats bankas, – vakar kalbėjo Jurgita prisistačiusi skolų išieškojimo bendrovės darbuotoja.

DNB banko atstovas spaudai dar kartą patvirtino, kad susidariusią situaciją ketinama vertinti labai rimtai, kad asmens duomenų platinimas turi būti baudžiamas, ir priminė, kad skolininkas pirmiausiai turėtų įvykdyti savo įsipareigojimus.

– Yra tam tikra kategorija žmonių, kurie, užuot vykdę savo pareigas, užsiima kvailiojimu, stengiasi dalį įsipareigojimų perkelti kitiems. Panašu, kad šitoje situacijoje yra būtent taip. Dar nežinau, kas bus nuspręsta, bet manau, jog toje byloje bankui atstovaujanti advokatė bus priversta kreiptis į teismą, kad atsakovas būtų įpareigotas su jam į rankas patekusiais dokumentais elgtis atsakingiau. Nes, mano galva, šioje situacijoje būtent jis, o ne kas kitas, ir paviešino kitų žmonių asmens duomenis, – kalbėjo banko DNB atstovas spaudai A.Vilkancas.

Teisme duomenys gali būti atskleisti

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vedėja Aušra Gučienė iškart pasakė, kad jeigu žmogus šią informaciją gavo iš teismo, problemos ar pažeidimo nėra.

– Inspekcija teismų srityje įgaliojimų neturi. O kitu atveju tai Asmens duomenų tvarkymas (įskaitant ir jų teikimą, atskleidimą) laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 3, 5 ir 7 straipsnių reikalavimus, t. y. asmens duomenys tvarkomi esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia nustatytam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam iš ADTAĮ 5 straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyse numatytų teisėto tvarkymo kriterijų (pvz., duomenų subjektas duoda sutikimą; pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis). Asmens kodo tvarkymas turi atitikti ADTAĮ 7 straipsnio reikalavimus. Tuo atveju, jei nėra nė vieno iš ADTAĮ nurodytų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali būti tvarkomi, – komentavo situaciją Tauragėje A.Gučienė.

Pašnekovė prisiminė, kad sąrašais asmens duomenys buvo atskleidžiami ir anksčiau. Toks atvejis užfiksuotas tarp komunalininkų, kai šie siuntinėjo gyventojams sąskaitas bendrais sąrašais.

– Tokiu atveju yra pažeidžiamos tų kitų asmenų teisės, neteisėtai atskleidžiami pertekliniai duomenys. Tada duomenų subjektas, sužinojęs, kad jo teisės pažeistos, gali teikti Inspekcijai skundą, – sako Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė.

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras