Automobilių verslas – po padidinamuoju stiklu(41)

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2012-12-06 17:17
Renaldo Malycho nuotrauka

Vieša paslaptis: automobiliai Tauragėje perkami už visai kitokią kainą nei nurodoma dokumentuose. Renaldo Malycho nuotrauka

Naujasis šalies ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius paskelbė, kad su šešėline ekonomika bus kovojama ribojant atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Apribojimus planuojama įvesti jau nuo ateinančių metų sausio 1-osios. Jei taip atsitiks, neabejojama, kad bus suduotas stiprus smūgis šešėlinei ekonomikai. Jį pajus ir Tauragė, garsėjanti automobilių verslu. Kad čia vyrauja stiprus šešėlio kvapas, neneigia nei mokesčių inspekcija, nei policija. Tuo įsitikinome ir mes, atlikę nedidelį eksperimentą. Deja, kovai su slepiamais mokesčiais valstybės tarnybų raumenys per skysti.

 

„Socialiai remtini“

Ne kartą kalbantis su eiliniais žmonėmis, pareigūnais ar valstybės tarnautojais yra nuskambėjusi nuostaba, kaip dalis tauragiškių sugeba sėkmingai krautis turtus, kai šalyje siautėja ekonominė krizė. Socialiniai bei kitų tarnybų darbuotojai, kurių darbo specifika – lankytis gyventojų namuose, vertinti jų buitį, su nuostaba kalba apie tai, kaip gyvena kai kurie socialiai globojami mūsų miestiečiai. Pasak valdininkų, pasitaiko, kad atėjus į tokių „socialiai remtinų“ asmenų namus net visko mačiusiam žmogui užima amą – tokia prabanga tviska jų buitis. Įspūdį, ko gero, dar labiau sustiprina tai, kad atsineštuose dokumentuose rašoma, jog šeima gyvena vos „sudurdama galą su galu“: šeimoje keturi asmenys, iš kurių du – vaikai, dirba tik vienas vyras, žmona – namų šeimininkė.

– Įeini į kiemą, o ten trys automobiliai stovi, namas – neišpasakyto grožio su visomis, kokios tik yra ant svieto, apsaugos priemonėmis. O tu jų paklausk, viskas priklauso ne jiems. Todėl tokiai šeimai reikalinga socialinė parama: nemokamas maitinimas jų vaikams, kompensacija už kurą ir taip toliau. Paradoksas, bet mes, nors ir matome, kas yra iš tiesų, dokumentais to negalime įrodyti. Todėl tokios šeimos iš tiesų gauna pinigėlius, kurių reikėtų kur kas skurdžiau gyvenantiems, – yra sakiusi vieno Savivaldybės skyriaus darbuotoja.

Krizė: teks imti iš taupyklės

Neseniai man pasiguodė vienas verslininkas, besiverčiantis šiuo verslu ne tik Tauragėje, bet ir turintis įmonę užsienyje. Vadybininku savojoje įmonėje įsidarbinęs vyriškis teigė, kad mokesčius Lietuvoje gali mokėti tik kvailiai. Tačiau pasiguodė, kad ir jo šeima išgyvena sunkius ekonominio sunkmečio laikus, ir baiminosi, kad netrukus gali tekti naudoti pinigus, kurie dar prieškriziniais laikais buvo atidėti santaupoms. Mat Lietuvoje nebeįmanoma uždirbti ir dešimties tūkstančių litų per mėnesį, o žmoną pagrasino išmesti iš darbo biržos, jei ši nesusiras darbo. Šeima gyvena naujame prabangiai įrengtame name, važinėja naujomis mašinomis. Likau šokiruota.

Policija – bejėgė

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų skyriaus viršininko pareigas laikinai einantis Aurimas Banys sako, kad policijai įrodyti mokesčių slėpimą beveik neįmanoma.

– Neoficialiai dauguma žinome, kad naudotų automobilių pirkimo ir pardavimo sutartyse nurodomos sumos neatitinka realybės. Bet kaip šį faktą įrodyti? Tam, kad turėtume pagrindo apkaltinti nesąžiningą pardavėją, būtina turėti įrodymą, t.y. pirkėjo pasirašytą sutartį. Tačiau sutartį pasirašęs pirkėjas tada irgi neliks nenubaustas, jam grės baudžiamoji atsakomybė už dokumentų klastojimą. Susidaro užburtas ratas: nors žinome, kad pardavėjas, siekdamas išvengti pajamų mokesčio, pirkimo ir pardavimo sutartyje nurodė mažesnę pardavimo sumą, to įrodyti neįmanoma, – aiškino pareigūnas.

A.Banys informavo, kad vadybininkai, apie kuriuos kalbame, valstybei nuo pardavimo sumos moka 15 procentų pajamų. Įrodžius, kad automobiliai Lietuvoje parduodami kur kas brangiau nei buvo pirkta, perpardavinėtojams grėstų atsakomybė už mokesčių slėpimą. Todėl pašnekovas linkęs manyti, kad galimą mokesčių slėpimą, nepagrįstą praturtėjimą kur kas lengviau įrodyti kitoms valstybės institucijoms, bet ne policijai.

– Tačiau nepaisant sunkumų tokie tyrimai policijoje vyksta. Tik jie užtrunka labai ilgai – laukiame, kol įtartini asmenys patys kur nors išsiduos, užklius, suklups. Tai milžiniškas ir kruopštus darbas. Ir jis duoda rezultatų. Pavyzdžiui, kai kurie asmenys išsiduoda atsitiktinai, kai jų parduotas automobilis, pristatytas registruoti Lietuvoje, „užstringa“ dėl suklastoto kėbulo ar variklio numerio, o naujasis mašinos savininkas prisipažįsta, kad sumokėjo kur kas daugiau nei nurodyta pirkimo ir pardavimo sutartyje, – atskleidė A.Banys.

Pasak pašnekovo, policijos išsiaiškinami „šešėlinio verslo“ mastai yra tik maža dalelė to, kiek šioje srityje galėtų nuveikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ar Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Geriausiai situaciją, A.Banio manymu, turėtų matyti VMI darbuotojai, kurie vertina verslininkų metinę apyvartą, mato realias jų pajamas ir gyvenimo sąlygas. Palyginus šiuos faktorius, pareigūnas įsitikinęs, paaiškėtų daug neteisėtai praturtėjusiųjų ar dokumentus suklastojusiųjų. Iškalbingi rodikliai, anot pašnekovo, turėtų išplaukti ir įvertinus įmonės, besiverčiančios automobilių perpardavimu, dydį, turimų automobilių aikštelių plotus ir oficialiai gautas pajamas.

– Policija, deja, čia negroja pirmuoju smuiku. Mes esame priversti laukti VMI informacijos ir tik tuomet galime veikti, – apgailestaudamas sakė A.Banys.

Mokesčių inspekcijai – ne naujiena

Tauragės apskrities VMI Mokestinių prievolių skyriaus vedėjas Rolandas Ivaščenko, paprašytas paaiškinti, ko imasi VMI mažindama šešėlinį automobilių verslą Tauragėje, sakė, kad visi policijos pareigūno nurodyti rodikliai yra vertinami ir stebimi.

– Tauragės apskrities VMI nuolat analizuoja Tauragės apskrityje veikiančių įmonių ekonominius rodiklius. Nemažai dėmesio skiriama naudotų automobilių pardavimu besiverčiančių įmonių veiklos, ekonominių rodiklių analizei. Įtartinų įmonių vadovai kviečiami pokalbio. Kalbamasi apie įmonių veiklos rezultatus, apie pačių įmonių vadovų bei akcininkų pajamas, išlaidas, įsigytą turtą, darbuotojų darbo užmokestį. Vadovams nurodomi pastebėti trūkumai, siūloma juos ištaisyti. Po pokalbių įmonėse didėja mokami atlyginimai, darbuotojai įdarbinami visai darbo dienai. Analizuojamos ir įtartinų įmonių vadybininkų pajamos bei išlaidos. Pastebėta, kad nemažai vadybininkų, ne vienerius metus dirbančių automobilių prekyba besiverčiančiose įmonėse, „išgyvena“ iš kelių šimtų litų mėnesinio atlyginimo, o vidutinės mėnesinės šeimos pajamos (atskaičius gyventojų pajamų mokesčius, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, išlaidas gyvybės draudimui, studijoms, būsto kredito palūkanoms ir pan.) nesiekia 1000 Lt per mėnesį. Jų prašoma pagrįsti, iš kokių lėšų gyvena ir išlaiko šeimą, būstą, įsigijo nekilnojamąjį turtą ar vykdo statybas. Negalintiems pagrįsti savo išlaidų pradedami kiti kontrolės veiksmai, – pasakojo VMI atstovas.

Talkina ir užsieniečiai

VMI turimais duomenimis, naudotų automobilių pardavimo verslu užsiimančios įmonės be atvangos ieško įvairių būdų, kaip išvengti mokesčių mokėjimo: parduodamos automobilių detales ir suteikdamos automobilių remonto paslaugas Baltarusijos piliečiams, jos neteisingai taiko nulinio pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Nustatoma atvejų, kai automobiliai realiai jau parduoti, tačiau siekiant išvengti mokesčių mokėjimo gautos pajamos nedeklaruojamos ir mokesčiai nemokami. Dažni atvejai, kai nurodoma žemesnė parduodamo automobilio kaina. Vienas iš tokių pavyzdžių – po patikrinimo nustatyta, kad įmonė, parduodama automobilius Lietuvos fiziniams asmenims nuslėpė tikrąsias kainas, biudžetui padarydama 150 tūkst. litų žalos. Žala, R.Ivaščenko teigimu, jau atlyginta. Dar pašnekovas mini atvejų, kai automobilį užsienyje įsigyja ir Lietuvoje jį parduoda asmenys niekada neišvykę iš šalies. VMI darbuotojas atskleidžia, kad siekdama išsiaiškinti galimus nusikaltimus inspekcija bendradarbiauja su užsienio šalių mokesčių administratoriais. Todėl kylant neaiškumų dėl su užsienio šalių subjektais vykdomų sandorių, keičiamasi informacija, kuri padeda nustatyti tikruosius automobilių pirkėjus. Už įvairius pažeidimus vien per 2011 metus 52 naudotų automobilių pardavimu besiverčiančių įmonių vadovams buvo taikyta administracinė atsakomybė, jie į šalies biudžetą sumokėjo 100 tūkst. litų baudų.

VMI Mokestinių prievolių skyriaus vedėjas R.Ivaščenko pastebi, kad kai verslininkai žino, jog jų veikla stebima, ekonominės veiklos rodikliai išauga – padidėja apyvarta, didėja antkainio vienam automobiliui vidurkis. Todėl VMI šias įmones stebi periodiškai: žiūri, kaip įmonė teikia duomenis apie automobilių pardavimus, parduotų automobilių įsigijimo kainą, pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo būdą, apmokėjimą (grynaisiais ar pavedimu).

FNTT atlieka tyrimus

FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė pranešė, kad mokesčių vengimo atvejų nustatoma ne tik Tauragėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose, kuriuose vyksta intensyvesnė prekyba automobiliais. FNTT duomenimis, vienas būdingiausių pajamų ir mokesčių slėpimo būdų yra klaidingas pirkimo ir pardavimo sumų nurodymas dokumentuose. Tiriant galimas nusikalstamas veikas automobilių prekyboje pastebėta, kad automobilių prekeiviai, parduodami automobilius, jų pirkimo ir pardavimo dokumentuose įrašo mažesnes sumas nei realiai už įsigyjamą transporto priemonę sumoka pirkėjas. Taip automobilių prekeiviai nuslepia dalį gaunamų pajamų, o mokesčių administratoriui ne tik pateikiami netikslūs duomenys, bet ir nesumokami nei pelno, nei pridėtinės vertės mokesčiai.

– Šiais metais FNTT Klaipėdos apygardos valdyba baigė 2 ikiteisminius tyrimus, kuriuose naudotais automobiliais prekiaujančios bendrovės pirkimo ir pardavimo dokumentuose įrašydavo mažesnę sumą nei realiai pirkėjai sumokėdavo už automobilius. Vienu atveju FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai išaiškino, kad Tauragėje veikianti bendrovė  nuslėpė daugiau nei 30 tūkstančių litų pajamų. Kitame ikiteisminiame tyrime atskleista, kad bendrovė deklaravo mažesnę pelno mokesčio sumą ir nepateikė duomenų apie gautas daugiau nei 1 milijono litų pajamas. Panašūs du ikiteisminiai tyrimai buvo atlikti ir 2011 metais, kai išaiškinta, kad komercinė firma ir uždaroji akcinė bendrovė, registruotos Tauragėje, į pardavimo dokumentus įrašydavo mažesnes sumas, – sakė FNTT atstovė spaudai.

R.Andriuškaitė pažymėjo, kad šiuo metu FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje atliekamas vienas ypatingas ikiteisminis tyrimas. Jis išskirtinis tuo, kad automobilių įsigijimą iš Prancūzijos ūkio subjektų patvirtinančiuose pirkimo dokumentuose, kaip įtariama, buvo nurodytos didesnės pirkimo sumos. Įtariama, kad buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai didesnės automobilių įsigijimų vertės buvo nurodomos siekiant sumažinti automobilių pardavimo maržas ir dėl to buvo apskaičiuotas mažesnis pardavimo PVM. Tokiu būdu automobiliais prekiaujanti bendrovė apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir pateikė VMI neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ar turtą.

Perpardavinėtojai atvirauja: mažesnė suma geriau

Atlikome nedidelį eksperimentą: išsiruošėme į automobilių prekybos aikšteles. Paskambinus už parduodamų automobilio stiklų nurodytais telefonų numeriais įtarimai pasitvirtino – pardavėjai linkę mokesčius slėpti.

Vieno naujesnių „Renault Scenic“ automobilio pardavėjas, paklaustas apie galimybę pirkti automobilį išsimokėtinai, sudvejojo, tačiau sakė pasitarsiąs su buhaltere. Esą „galima tai suderinti“.  „Mersedes Benz 400“ pardavinėjantis vyriškis apie galimybę pirkti išsimokėtinai pasiūlė pakalbėti „gyvai“. Jis sakė, kad nurodytą 4600 eurų automobilio kainą „nebūtina rodyti, sąskaitoje faktūroje galime užrašyti 4000 eurų“.

„Tauragės kurjerio“ atlikta gyventojų apklausa internete rodo, kad žmonės geranoriškai žiūri į lengva ranka „nurašomus“ pinigus. Skaitytojų klausėme, koks jų požiūris į prekybos automobiliais verslą Tauragėje: ar tai šešėlinis verslas, ar padedantis kitiems išsilaikyti verslas, o gal bet kokiu būdu į rinką patekę pinigai neša šaliai ekonominę naudą. 26 proc. balsavusiųjų pasisakė už automobilių verslą kaip kitus verslus palaikantį verslą, 45 proc. mano, kad tai – šešėlinis verslas, o 29 proc. respondentų pasisako, kad net ir „šešėliniai“ pinigai neša ekonominę naudą.

Skaityti komentarus (41) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras