Viena partija, viena tiesa(37)

Birutė SLAVINSKIENĖ | birute@kurjeris.lt

2012-05-14 16:13
Redakcijos arhyvo nuotrauka

Kai kurie opozicijos atstovai teigia, kad į Socialdemokratų partiją žmonės varomi varu. Redakcijos arhyvo nuotrauka

Tauragės politinė padangė ima panėšėti į Pagėgių kunigaikštystę, kurioje senokai įsivyravusi partinė vienvaldystė. Rajono mero vadovaujamos Socialdemokratų partijos rajono skyriaus gretas pildo vis nauji nariai. Neseniai ilgamečiai kitų, dešiniųjų, partijų nariai Jūratė Lazdauskienė ir Rimantas Martinavičius irgi pasuko kairėn.

Žingsnis į kairę

R.Martinavičius patvirtino, kad neseniai išstojo iš  Liberalų ir centro sąjungos ir įstojo į Socialdemokratų partiją. Paprašytas papasakoti, kokie buvo tokio žingsnio motyvai, UAB Autobusų parko vadovas kalbėjo apie ilgamečius gerus santykius su Pranu Petrošiumi, apie tai, kaip jie puikiai bendrauja, kiek daug Savivaldybė ir pats meras yra padėję ir padeda bendrovei.

– P.Petrošius gerai žino visas mūsų problemas, nuolat domisi ir padeda jas spręsti. Jis seniai kvietė stoti į Socialdemokratų partiją, kurioje daug veiklių, aktyvių žmonių. Man tai artima. Matydamas, kaip šiai partijai vadovaujant rajonas pažengė į priekį, ir priėmiau tokį sprendimą. Juo labiau, kad Liberalų ir centro partijos, kuriai anksčiau priklausiau, veikla šiuo metu prislopusi.

Jūratė Lazdauskienė, daugelį metų priklausiusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), buvo kategoriška:

– Jei ir perėjau, tai tik mano asmeninis reikalas, o ar perėjau – tai dar klausimas. Šiuo klausimu tikrai nekalbėsiu.

„Žmonės šliejasi prie stipriausių“

P.Petrošius, Tauragės rajono meras ir Socialdemokratų partijos rajono skyriaus pirmininkas, nemato nieko keisto, kad žmonės šliejasi prie stipriausių.

– Esame stipri politinė jėga, šiuo metu vadovaujanti rajonui, todėl nieko nuostabaus, kad žmonės prie mūsų linksta. Jie mato mūsų darbus, ir jiems tai patinka. Juk iš tiesų ir miestas, ir rajonas gražėja akyse, ir tai daro įspūdį. Žmonės mato, kokie mes veiklūs, iniciatyvūs, darbštūs. Tikriausiai tai irgi patraukia. Pavyzdžiui, Liberalų ir centro sąjungoje vyksta įdomūs procesai. O aktyvūs žmonės nori veiklos, nori matyti savo darbo rezultatus.

Partijos skyriaus pirmininkas sakė, kad šiuo metu skyriuje yra apie 600 narių, ir partijos gretos nuolat gausėja.

Įsigali viena partija

Liberalų ir centro sąjungos Tauragės skyriui šiuo metu vadovaujantis Vidas Bičkus, paprašytas pakomentuoti, kodėl žmonės palieka sąjungą, buvo nekalbus:

– Nekomentuosiu. Kiekvienas žmogus turi apsisprendimo teisę, niekas neturi teisės jo stabdyti.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Raimondas Matemaitis turėjo ką pasakyti. Jis įsitikinęs, kad tai, kas senokai vyksta Tauragėje, – simptomatiška.

– Tauragė jau nedaug kuo skiriasi nuo Pagėgių ar Šalčininkų rajonų, kuriuose yra įsigalėjusi viena partija. Tik pas mus valdžioje yra tie patys, kaip ir sovietiniais laikais. Ir tvarka panaši kaip sovietiniais laikais. Mano nuomone, žmonės yra verčiami stoti į socialdemokratų partiją, jei nori gauti ar išsaugoti darbą. Ypač jei jie eina vadovaujančias pareigas. Apie tai jau seniai turiu informacijos iš daugelio žmonių, kurie patys bijo viešintis, pasisakyti savo pavardes. Juos galima suprasti: visiems reikia gyventi, dirbti, išlaikyti šeimas. Manau, kad tai ne tų žmonių, bet, kaip sakoma, sistemos problema. Tauragės realybė tokia: karalius nuogas, tačiau niekas nedrįsta to pasakyti.

„Žaidžia ne vertybės, o vertės“

Politologas Alvydas Lukošaitis, paprašytas pakomentuoti politinę situaciją Tauragėje, sakė neblogai ją žinąs – juk yra tauragiškis.

– Tokia yra mūsų demokratijos faktiškoji, arba realioji pusė, ir ją lemia politinės ir kultūrinės aplinkybės. Skirtinguose regionuose vienos nuomonės, vienos galios salelių turime metai iš metų. Ten, kur ilgą laiką per rinkimus nugali viena partija, tokia situacija ir susiklosto. Tai būtų dar pusė velnio. Tačiau yra kita situacija, tokia kaip Tauragėje, kai į valdžią „praeina“ 5–6 partijos su gana skirtingomis pozicijomis ir kalbomis, o po rinkimų pasistengiama, kad būtų patenkinti galingesnieji. Belieka sužaisti žaidimą, kuris lieka visai nežinomas rinkėjams: pasižiūrėti, iš kur pučia vėjas, ir prisišlieti prie tų, kurių daugiau.

Pasak politologo, vietiniu lygmeniu, regionuose, demokratijos gyvybę palaiko būtent tie procesai, kurie kyla iš apačios. Neretai demokratijos kūrimas įsivaizduojamas kaip savaiminis procesas. Deja, taip nėra – ją reikia puoselėti, saugoti, indoktrinuoti. O regionuose elgiamasi visai kitaip: prieš rinkimus su rinkėjais sužaidžiamas vienas žaidimas, po rinkimų – visai kitas. Po rinkimų žaidžia interesai, kaip dabar sakoma, žaidžia ne vertybės, o vertės.

Kuo pavojingi tokie politiniai žaidimai? Grėsmės yra dvi. Pirmiausia, politikos ir verslo „persidengimas“, kitaip sakant, kai politikai silpni, politiką ima daryti verslas. Kita blogybė – visa ko, kas nėra politika, politizavimas, administracinio lygmens reikalų tvarkymas. Būtent, kaip ir Tauragės pavyzdžiu, kai valstybės tarnautojai privalo prisitaikyti prie tam tikros politinės „dūdelės“. Ir tai yra labai blogai. Tai valdymo profanavimas, kai suklesti politikos mėgėjiškumas. Tai viena mūsų politikos piktžaizdžių, kurios galumą diktuoja įsigalėję politikos įpročiai, politinė kultūra.           

Kaip bebūtų gaila, būtent ši, realioji, demokratijos pusė ir parodo, kiek esame „pariedėję“ demokratijos keliu.

Skaityti komentarus (37) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras