Rūšiuoti buitines atliekas tauragiškiai pritingi(1) 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2011-10-27 17:36
Žydrūnės Jankauskienės nuotrauka

Meistras Edvardas Skausmenis rodo, kad surinktas popierius ir plastmasė yra skirtingų rūšių. Žydrūnės Jankauskienės nuotrauka

Įvedus atliekų tvarkymo rinkliavą tikimasi didesnio gyventojų sąmoningumo rūšiuojant buitines atliekas. Taip kalba atliekų vežėjų konkursą laimėjusios bendrovės „Dunokai“ atstovai. O gyventojai piktinasi, kad vežėjai išrūšiuotas atliekas suverčia į „bendrą katilą“.

– Atėjau su namuose išrūšiuotomis atliekomis prie konteinerių ir man iš nuostabos nusviro rankos – rūšiuotoms ir nerūšiuotoms atliekoms skirti konteineriai pripildyti vienodų atliekų. Kaimynai kalba, kad nebeverta rūšiuoti atliekų, kad „Dunokai“, ar rūšiuosi, ar nerūšiuosi, viską verčia į vieną automobilį. Kaip yra iš tikrųjų? – teiravosi viena mūsų skaitytoja.

Šis buvusios mokytojos skambutis privertė dar kartą pasidomėti, o kartu ir gyventojams priminti apie buitinių atliekų rūšiavimo naudą ir tikslingumą. 

Rūšiavimas plečiasi

– Šiuo metu turime apie 250 konteinerių antrinėms žaliavoms rūšiuoti. Šių atliekų aikštelės įrengtos ne tik mieste, bet ir kaimiškosiose seniūnijose: Skaudvilėje, Batakiuose, Lomiuose, Mažonuose, Pagramantyje, Lauksargiuose, Griežpelkiuose, Eičiuose. Kai kur stovi du, kai kur – trys specialieji konteineriai. Kokių atliekų gyventojai išmeta daugiausiai, tokios rūšies konteinerius konkrečioje aikštelėje ir pastatome. Mieste vyrauja plastiko atliekos. Kol kas vangiai tokias aikšteles įrenginėjame miegamuosiuose rajonuose. Išimtis – Jovarai, kur bendruomenės prašymu antrinių žaliavų aikštelė jau įrengta. Planuojame, kad įvedus rinkliavą atsiras galimybė tokias aikšteles įrengti ir kituose privačių namų kvartaluose, – pasakojo UAB „Dunokai“ meistras sandėlininkas Edvardas Skausmenis.

Pasak pašnekovo, pagal Europos Sąjungos direktyvas iki 2013-ųjų Lietuva privalo išrūšiuoti apie 50 procentų buitinių atliekų. Deja, įsibėgėjus darbams ištiko ekonominė krizė, nutolo ir atliekų rinkliavos klausimai. Taip atliekų rūšiavimo mokymai, specialiųjų konteinerių plėtra ir kiti darbai sustojo. Galiausiai šiuo metu, E.Skausmenio duomenimis, išrūšiuojama tik apie 8 procentus atliekų. Meistras viliasi, kad dabar, kai pagaliau apsispręsta dėl rinkliavos dydžio, reikalai pajudės ir rūšiuojant buitines atliekas – bus galima drąsiai ręsti rūšinių konteinerių aikšteles nesibaiminant, kad ten nuguls nerūšiuotos buitinės atliekos tų žmonių, kurie neįstengia išsinuomoti konteinerio buitinėms atliekoms. O kol kas meistras primena, kad specialieji konteineriai skirti bendram visų žmonių naudojimui, o ne konkretaus kiemo ar namo gyventojams. Mat galimybės privačiuose namuose gyvenantiems tauragiškiams rūšiuoti atliekas kitaip kol kas nėra.

Ne visas popierius yra popierius

UAB ,,Dunokai“ antrines žaliavas: makulatūrą, stiklo tarą ir plastiko atliekas renka, rūšiuoja, pakuoja ir perduoda į perdirbimo įmones jau trejus metus. Iš juridinių asmenų įmonė makulatūros atliekas (kartoną) surenka pagal sutartis. Gyventojai, nepriklausomai nuo to, kur gyvena – privačiame name ar daugiabutyje, – gali naudotis atliekų surinkimo aikštelių specialiaisiais konteineriais. Turintys didesnius kiekius antrinių žaliavų kviečiami kreiptis tiesiogiai į įmonę. E.Skausmenis priminė, kad antriniam perdirbimui tinka ne visas popierius, ne bet koks stiklas ir ne kiekvienas plastikas.

– Į popieriaus konteinerius galima mesti pakuotes iš popieriaus, kartono, gofrokartono, laikraščius, žurnalus, knygas, rašomąjį popierių, reklaminius bukletus. Tačiau negalima krauti popieriaus, padengto plastiku, metaline plėvele (,,tetrapakų“), segtuvų su metalinėmis dalimis. Stiklo konteineriuose privalo būti tik stiklo tara, o ne bet kuris stiklo gaminys. Netinka langų stiklas, automobilių langų stiklas, krištolas, ampulės, akiniai, veidrodžiai, elektros lemputės, kineskopai. Be to, butelius į konteinerius reikėtų mesti be kamščių ir metalinių žiedelių. Plastikui skirtame konteineryje turėtų būti švari panaudota polietileno plėvelė, plastikiniai maišai, PET buteliai be kamštelių. O plastikinė tara nuo aliejaus, tepalo ar skiediklių apskritai negali būti perdirbama, – vardijo meistras.

Skirtingoms žaliavoms, skirtinga technika

E.Skausmenis priminė, kad skirtingoms antrinėms žaliavoms gabenti naudojama skirtinga technika. Meistras neatmetė galimybės, kad būtent tai klaidina daugelį gyventojų. Pasirodo, kai kada rūšinėms atliekoms gabenti naudojama įprasta buitinių atliekų mašina.

– Rūšinėms atliekoms kaupti yra įrengti skirtingi keturių rūšių konteineriai. Toli gražu ne kiekvieną konteinerį galima išpilti atsiuntus tam tikrą automobilį. Pavyzdžiui, iš varpelio formos konteinerių atliekas gali paimti tik specialiai tam pritaikytas automobilis su gerve. Kitur stovi įprasti metaliniai konteineriai, kaip ir buitinėms atliekoms, tokius išveža įprasta buitinių atliekų mašina. Tokį automobilį siunčiame ir į kaimiškąsias rūšiuotų atliekų aikšteles – juk reikia, kad, tarkime, skaudviliškių surinktą plastiką būtų galima pargabenti vienu važiavimu. Tam reikalingas automobilis, iškart presuojantis atliekas. O Tauragėje plastiką vežiojanti mašina zuja po miestą kelias paras, kol surenka vien tik plastiko žaliavas, dar dvi dienos skiriamos stiklo tarai surinkti. Popieriaus atliekas gabena dar kitos rūšies automobilis. Tad išeina, kad keturių rūšių konteineriams ištuštinti prireikia trijų rūšių transporto, – vardijo pašnekovas.

Rūšiuoja rankiniu būdu

„Dunokų“ meistras E.Skausmenis pripažįsta – antrinių žaliavų rūšiavimas yra sudėtingas darbas. Dar labiau jį apsunkina atsainūs kitų darbui žmonės, suverčiantys buitines atliekas ten, kur turėtų būti tik rūšinės žaliavos.

– Dabar vėlyvas ruduo ir angare, kur vyksta rūšiavimas, – vėsu. Bet reikia tik įsivaizduoti, koks dvokas čia tvyro vasarą, kai lauke oras sušyla iki 25–30 laipsnių. Juk buitinės atliekos konteineryje su plastiku ar popieriumi išguli maždaug savaitę. Kokiomis sąlygomis turi dirbti mūsų žmonės? O juk rūšiavimas pas mus atliekamas tik rankomis. Plastikinius indus tenka pradurti peiliu, vėliau sukrauti pagal rūšis į maišus, supresuoti. Tad kiekvienas tauragiškio išmestas popierius, plastmasė, stiklo tara yra „Dunokų“ darbuotojo rankomis paliečiama. Gerai, jeigu tai švarios žaliavos, o ne su bulvių lupenomis ir sauskelnėmis sumaišytos atliekos. Tad kartais vairuotojai, atvažiavę surinkti žaliavų ir pamatę, kad pusė konteinerio yra sumaišyta su atliekomis, jo paprasčiausiai neveža rūšiavimui, o perduoda buitinių atliekų vežėjams, – atviravo E.Skausmenis.

Tam, kad susidarytų vienas pakas plastiko, rūšiuotojai turi atrinkti 80 maišų, kurių tūris – 240 litrų. Vienas toks gniutulas sveria maždaug 200 kg, atitinkamas kiekis popieriaus svers apie 300 kg, o polietileno pievelės – daugiau nei 400 kg. Įmonė iš atliekų rūšiavimo didelio pelno neturi.

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras