Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Kur ir kaip labiausiai derėtų įamžinti Tauragės šimtuko pavardes?

 Rezultatai

Parduota viena didžiausių Tauragės įmonių(6)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2011-08-15 10:13
Renaldo Malycho nuotrauka

Nors "Molupis ir KO" perėjo į kitas rankas, kardinalių pasikeitimų jos veikloje nenumatoma. Renaldo Malycho nuotrauka

Praėjusį penktadienį parduota viena didžiausių Vakarų Lietuvoje tauragiškių kapitalo įmonė „Molupis ir KO“. Mūsų krašto žmonės puikiai pažįsta šios kepyklos gaminius. Tarp UAB „Euronema“ ir Tauragės įmonės savininkų pasirašyta pirkimo ir pardavimo sutartis, po kurios 100 procentų akcijų atiteko tik šiemet Vilniuje registruotai bendrovei.

Vieni didžiausių Vakarų Lietuvoje

UAB „Euronema“ liepos 12 dieną Konkurencijos tarybai pranešė apie ketinimus įsigyti Tauragėje registruotos bendrovės „Molupis ir KO“ ir Kaune registruotos bendrovės „Mentora ir KO“ 100 procentų akcijų. Abiejų šių bendrovių pagrindinė veikla – duonos ir pyrago gaminių kepimas.

Kliūčių dėl šio sandorio neatsirado, todėl rugpjūčio 5-ąją pasirašyta akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis.

„Molupis“ – vienas didžiausių duonos kepėjų Vakarų Lietuvoje, stovi greta „Klaipėdos duonos“ ir „Plungės duonos“. Bendrovę 1993 metais įkūrė miškininkas Juozas Lukošaitis ir inžinierius Remigijus Petrauskas. Iki rugpjūčio 5-osios Lukošaičių ir Petrauskų šeimos valdė visas šios bendrovės akcijas. Per aštuoniolika metų darbuotojų skaičius išaugo beveik iki 400, įmonės asortimentą sudaro per 100 pavadinimų kepinių. Bendrovei priklauso apie 40 prekybos paviljonų ir parduotuvių Žemaitijoje ir Suvalkijoje. Pernai ši bendrovė valstybei sumokėjo 3,9 milijono litų įvairių mokesčių.

Pokyčių nebus

Pakalbintas Jonas Lukošaitis, bendrovės vykdantysis direktorius, teigė, kad šiuo metu atostogauja ir mažai galįs ką pakomentuoti. Paaiškino tik tiek, kad lieka eiti tas pačias pareigas.

– Daugiau galėtų papasakoti bendrovės direktorius arba ankstesni savininkai, – teigė jis.

Ramūnas Šniepis, „Molupis ir KO“ direktorius, sakė nieko negalįs pasakyti apie bendrovės akcijų pardavimą, žinantis tik tiek, kad naujieji savininkai keisti nieko neketina.

– Galiu visus nuraminti, kad neplanuojama nieko keisti. Toliau bus tęsiama ta pati veikla, visi toliau dirbs kaip dirbę, tik numatoma dar didesnė plėtra, – teigė R.Šniepis.

Pasak jo, šiuo metu bendrovėje dirba 385 žmonės, nė vieno neketinama atleisti iš darbo ar mažinti darbuotojų skaičiaus.

„Pardavėme klestinčią įmonę...“

Vienas buvusių „Molupio“ savininkų Juozas Lukošaitis, paklaustas, kodėl pardavė gerai veikiančią įmonę, atsakė:

– Atsakymas labai paprastas: nė vienas iš „Molupį“ įkūrusių dviejų šeimų, kurios 15 metų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, vaikų nenori perimti tėvų verslo Tauragėje, todėl nusprendėme parduoti visas bendrovės akcijas. Man netrukus bus 62 metai, kiek galiu blaškytis tarp Lietuvos ir Amerikos, kur irgi turime savo verslą. „Molupio“ įkūrėjų vaikai turi savo užsiėmimus, o verslui reikia daug laiko, energijos, naujų idėjų, inovacijų. Mums ne gėda buvo parduoti, nes pardavėme klestinčią įmonę.

Paklaustas, kiek už ją gavo, J.Lukošaitis atsakė amerikoniškai:

– Už gerą įmonę gavome gerą kainą, – ir pridūrė: – „Molupis“ – viena geriausių tokio tipo įmonių Lietuvoje. Per visą jos gyvavimo laiką nė karto nebuvo, kad darbuotojams būtų laiku nesumokėtas atlyginimas ar būtų likusi neapmokėta tiekėjo sąskaita.

Sklinda kalbos, kad už įmonę galėjo būti sumokėta 18 milijonų litų.

Tauragėje niekas nemokėjo kepti duonos?

Prisiminus įmonės įkūrimo istoriją Juozui pačiam atrodo keista, kad jis, būdamas miškininkas, ėmėsi duonos kepimo verslo. Bet rado gerą nišą, nes su duonos kepimu Tauragėje situacija buvo tragiška. Nusipirkę sulipusį kepaliuką rūgščios duonos dar nebūdavome tikri, kad nerasime kenkėjų lervų. Nuo duonos fabriko lubų ir įrenginių juos buvo galima šluota šluoti, tai teko matyti savo akimis, prisidėti prie laikino įmonės uždarymo.

– Pirmiausia į Tauragę duoną vežėme iš Klaipėdos, nes žmonės buvo išsiilgę geros duonos. Paskui pagalvojome, kad patys galime įrengti kepyklą. Pradėjome nuo nulio, – kepimo verslo pradžią prisiminė Juozas.

Tarp Amerikos ir Tauragės

Jau dabar buvę „Molupis ir KO“ savininkai – Lukošaičių ir Petrauskų šeimos – už Atlanto užsiima viešbučių verslu.

– Vieną viešbutį turiu įsigijęs su sūnumi, kitą – su žmona. Visi turime ką šioje šalyje veikti. Su žmona planuojame žiemą gyventi Amerikoje, Floridoje, kur šilta, o vasaroti atvažiuoti į Tauragės rajoną. Eičiuose turime įsigiję sodybą, kurią baigiame remontuoti, – pasakoja Juozas.

Jis teigia esąs patenkintas apsisprendimu dėl „Molupio“ akcijų pardavimo.

– Kada nors ateina laikas apsispręsti, mažinti tempus, juk ir taip dar daug veiklos turime, – sakė J.Lukošaitis.

Pirko vieni, dirbs kiti

Su „Euronema“ susisiekti nepavyko. Internete pavyko aptikti tik tai, kad bendrovė registruota Vilniuje, Adutiškio gatvėje, o šiai ir dar keturioms bendrovėms vadovauja direktorė Natalija Šliogerienė. „Euronema“ įsteigta tik šių metų birželio 17 dieną, o 23-ąją keitėsi jos vadovas ir adresas – (Vilnius, Lvovo g. 25). Vėliau bendrovė pervadinta į „Duonos centrą“, o jai vadovauja tauragiškis Ramūnas Šniepis.

Ratas apsisuko, todėl vėl skambinome R.Šniepiui pasiteirauti apie pirkimo ir pardavimo sutartį. Direktorius teigė nežinantis, kas ir kaip ten buvo pasirašoma, o į klausimą, kam tarnauja toks slaptumas, atsakė:

– Dabar yra „Duonos centras“, o kaip ten buvo anksčiau, nieko nežinau ir nenoriu komentuoti. Be to, žiniasklaidai visa tai neturėtų rūpėti. Svarbu ne pavadinimas, o kaip dirbama. Niekur nedings ir jau prigijęs „Molupio“ pavadinimas.

Mokesčiai „neišvežami...“

Rolandas Ivaščenko, Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės pavaduotojas, teigia, kad pasikeitus įmonės savininkams ar įmonės registracijos vietai (jei nauja įmonė registruota kitame mieste), mūsų rajono biudžetas dėl to nenukentės.

„Mokesčių mokėjime praktiškai niekas nesikeičia. Jei įmonėje dirbs Tauragės rajono gyventojai, savivaldybei, kaip ir iki perregistravimo, liks 61,6 procento sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Kita šio mokesčio dalis, nepriklausomai nuo to, kur registruota įmonė, patenka į valstybės biudžetą. Jei įmonė vykdo veiklą patalpose, kurios priklauso jai, savivaldybei ji moka ir nekilnojamojo turto mokestį. Savivaldybei atiteks ir žemės nuomos mokestis. PVM ir pelno mokesčiai bei sumokėti akcizai bet kuriuo atveju patenka į valstybės biudžetą“.

Skaityti komentarus (6) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras