Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Kur ir kaip labiausiai derėtų įamžinti Tauragės šimtuko pavardes?

 Rezultatai

Kiek pagrįsta baimės šmėkla?(0)

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2011-07-22 08:46
Žydrūnės Jankauskienės nuotrauka

Remigijaus sodybą gaisras nuniokojo liepos pradžioje. Autorės nuotrauka

Redakciją pasiekė Lomių kaimo gyventojų pasirašytas laiškas, kuriame teigiama, kad į kaimą iš įkalinimo įstaigos grįžęs vyras sudarinėja sąrašą žmonių, kuriuos ruošiasi nužudyti. Laiškas nepasirašytas, jo pabaigoje parašyta: „Bijome savo pavardes rašyti, jei jis ką sužinos, tai mes būsime pirmi“. Laiško autorius prašo žurnalistų pagalbos, nes esą policija „nieko nežiūri ir nieko nedaro“.

Lomiškio nuogąstavimai

Lomių gyventoju prisistatantis rašytojas pasakoja apie į kaimą iš įkalinimo įstaigos grįžusį Remigijų D. Vyras atseit yra sudaręs sąrašus, ką papjauti, ką sudeginti, o paskiausiai jis padarysiąs taip, kaip neseniai padarė Dumčius (po dviejų moterų nužudymo pakėlė ranką prieš save – aut.past.).

Laiško autorių neramina tai, kad prieš beveik dešimtmetį Remigijus už tėvo nužudymą papuolė į kalėjimą.

Liepos pradžioje sudegė vyro namai. Laiško autorius įsitikinęs, jog tai Remigijaus darbas. Tokiu elgesiu esą jis siekia iš seniūnijos gauti socialinį butą. „Kas gali (mus) nuo nelaimės apsaugoti, ją sustabdyti, kol dar nevėlu?“ – retoriškai klausia laišką redakcijai atsiuntęs žmogus.

Nieko blogo negali pasakyti

Nors laiškas parašytas anonimiškai, informaciją nutarėme patikrinti.

Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Tauragės skyriaus specialistės teigė jokios informacijos apie Remigijų D. neturinčios.

 – Jeigu žmogus atliko visą bausmę, jokių dokumentų negauname ir nežinome, kuo jis buvo kaltinamas, – sakė pataisos inspekcijos specialistė.

Mažonų seniūnijoje irgi niekas nieko konkretaus apie šį žmogų negalėjo pasakyti. Seniūnijos socialinė darbuotoja Laima Samoškienė tik patvirtino, kad toks žmogus iš tiesų gyvena netoli Lomių, Treinosios kaime. Mat pavasarį Remigijus D. lankėsi seniūnijoje ir pageidavo gauti pašalpą.

Kur kas kalbesni pasirodė lomiškiai. Ten gyvenantis Lomių seniūnaitis Algimantas Ramanauskas buvo nuoširdžiai nustebęs, kad redakcija gavo tokį laišką.

– Mano nuomonė apie Remigijų kardinaliai priešinga. Tai žmogus, kuriuo galima pasikliauti, kuriam galima patikėti atlikti bet kokį darbą. Mat nuo to laiko, kai jis sugrįžo, nė karto nesu matęs jo neblaivaus. Tuo tarpu ligšioliniai Lomių kaimo talkininkai mane, kaip verslininką, labai dažnai nuvildavo. Nenustebčiau, jei laiškas redakcijai yra vyrų tarpusavio konkurencijos padarinys. Mat Remigijui darbo sekasi gauti visur ir visada. Štai ir aš šiomis dienomis jį būtinai pakviesiu padirbėti, – kalbėjo verslininkas.

Prakalbus apie galimą sugrįžusiojo agresiją, priekabiavimą prie kaimo gyventojų pašnekovas tik nusijuokė ir patikino, kad keturiasdešimtmetį perkopęs Remigijus nė nepanašus į agresyvų, pikto linkintį žmogų.  

Ką žada, tą įvykdo

Apsilankiusi Lomiuose ir pasikalbėjusi su artimiausiais Remigijaus D.kaimynais neišgirdau apie šį vyrą nieko blogo. Išskyrus, žinoma, tai, kad prieš dešimt ar vienuolika metų jis prisidėjo prie savo tėvo mirties. Tačiau atlikęs bausmę jis niekam neatrodė agresyvus. Atvirkščiai, stengėsi kabintis į gyvenimą: remontavo namus, gražino sodybos aplinką. Kaimynai prisimena, kad ir šio mėnesio pradžioje Remigijus, pasiskolinės žoliapjovę, darbavosi ūkyje. Baigęs pjauti veją vyras išėjo pas tetą pavalgyti. Kaip tik tuo metu kilo gaisras jo gyvenamajame name. Todėl dalis lomiškių įtarė, kad namus Remigijus padegė tyčia. Esą dar prieš nelaimę girdėjo, kad vyras žadėjo tai padaryti.

– Dar būdamas vaikas, vėliau jaunuolis Remigijus sakydavo tėvui, kuris girtas keldavo ranką prieš mamą: „Vieną dieną aš tave užmušiu“. Išaušo diena, kai šį savo užmojį vienturtis sūnus įgyvendino. Nenustebčiau, kad ir namus padegė, – kalbėjo netoliese gyvenantys žmonės.

Kaltinimus atmeta

Apsilankymo Lomiuose dieną su Remigijumi nepasikalbėjome. Vyro teta Stasė J., pas kurią jis šiuo metu gyvena, sakė, kad sūnėnas šiuo metu miega. Šviesaus veido ir melsvų akių moteriškei iš rankų vos lazda neiškrito, kai ji sužinojo mūsų vizito tikslą.

– Neįsivaizduoju, kam liežuvis gali apsiversti kalbėti tokius niekus. O jeigu dar ir į redakciją parašė... Manau, kad anksčiau ar vėliau vis tiek sužinosime, kieno rankų tai darbas. Įtariu, kad tai galėtų būti moteris, – svarstydama kalbėjo lomiškė. – Nejaugi žmonėms dar negana: bausmę atliko, namai sudegė, o piktavaliai nesiliauja puolę. Ko gero, šitaip siekiama atsikratyti nepageidaujamo asmens. Kodėl žmonės negali palikti nelaimėmis apsėsto sūnėno ramybėje? Ko jie tikisi pasiekti? Nenustebčiau, jeigu po šito išpuolio Remigijui tikrai nebeatlaikys nervai. Bet kam bus nuo to geriau?

Savo bausmę jau atliko

Vakar pavyko Remigijų pakalbinti telefonu. Atsiliepęs vyras buvo žvalus ir akivaizdžiai stebėjosi tais, kurie sukurpė laišką redakcijai. Išgirdęs, ką apie jį mano kaimiečiai, pašnekovas ėmė juoktis.

– Suprantu, kad kažkam mano buvimas nepatinka. Bet kam ir dėl kokių priežasčių, neįsivaizduoju. Tų, kurie dirbo pas mano darbdavį anksčiau, aš nepažįstu, su pakaitiniais darbininkais tik kartais pasilabiname. Iš jų priešiškumo nejaučiu. Šiaip Lomiuose, kaip ir visur, yra visokių žmonių: yra kurie apskritai nebendrauja, yra piktų, yra gerų. O tokių žodžių, kur rašo, kad „man buvo sunku nužudyti pirmą žmogų, o dabar – vieni juokai“ apskritai nesu niekada sakęs. Mano gyvenimui užtenka vienos nesąmonės, kurią prisidirbau ir už kurią bausmę jau atlikau. Žinoma, jokių sąrašų nesu sudaręs – nesirengiu nieko nei žudyti, nei deginti. Mano namai užsidegė atsitiktinai. Dabar rengiuosi susitvarkyti namų valdos dokumentus ir iš naujo kurti gyvenimą, – vakar optimistiškai kalbėjo Remigijus.

Grasinimai – be pagrindo

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus viršininkas Vygandas Mylimas patikino, kad jokio pareiškimo dėl grasinimo nužudyti komisariate šiuo metu nebuvo užregistruota.

– Manau, kad jeigu grasinimai nužudyti būtų realūs ir pagrįsti, žmonės pirmiausia kreiptųsi į policiją, o ne rašinėtų laiškus į redakciją, – komentavo situaciją pareigūnas.

Treinosios kaime Remigijui D.priklausantis gyvenamasis namas užsidegė liepos 2-ąją, apie 19.20 val. Iki atvykstant ugniagesiams pastatas liepsnojo atvira ugnimi. Kaimynai sako girdėję kažką sproginėjant, nors šeimininkas pastate dar negyveno, elektra irgi nebuvo prijungta (atjungta prieš daugiau nei 10 metų – aut.past.). Stasė J. tikina, kad ugnis įsižiebė sandėliuke, kur Remigijus laikė degalus, tepalus, dažus, kitas degias medžiagas, reikalingas ūkio darbams. Ugniagesių teigimu, gaisras kilo nuo neužgesintos arba neatsargiai numestos nuorūkos. Gaisro metu sudegė namo stogas, išdegė vidaus apdaila ir namų apyvokos daiktai. Ką darys su nudegusiu namu, nei Remigijus, nei jo teta dar nenusprendė.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras