Kaimynystėje statomas atominis monstras – po paslapties šydu(8)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2011-03-27 13:33

Po įvykių Japonijoje suabejota atominės energetikos saugumu. FOTO: Herkus Milaševičius

Po kovo 11-ąją įvykusio stipraus žemės drebėjimo Japonijoje ir šalį nuniokojusio cunamio sprogo Fukušima Dajiči atominė elektrinė. Lietuvoje stipriai susirūpinta dėl to, kad šalia mūsų sostinės, Baltarusijoje, ruošiamasi statyti atominę elektrinę. Kai kurie politikai jau krikštija Vilnių nesaugiausia Europos sostine. Natūralu, kad vykdančioji valdžia susizgribo rūpintis ir savo saugumu. Tik kažkodėl niekas nekalba apie tai, kad šalia mūsų, vos už 30 kilometrų, Kaliningrado srityje, pradėtas pasiruošimas statyti atominį monstrą. Įvykus katastrofai Tauragė patektų į evakuojamą zoną. Rusai atominės elektrinės statybos detales laiko griežtoje paslaptyje.

 
 

Po šiurpių įvykių Tekančiosios saulės šalyje, kai žuvo ir dingo tūkstančiai žmonių, nebevaldomi tapo Fukušima Dajiči atominės elektrinės reaktoriai, nežinia, ar jų neištiks Černobylio likimas, staiga pasikeitė gyventojų ir šalių požiūris į atominę energetiką. Prabilta, kad palaipsniui reikia atsisakyti atominių elektrinių. Tai būtų sunkus uždavinys, nes 29 pasaulio šalyse yra 442 atominiai reaktoriai, dar 65 statomi. Vien Japonijoje, Rytų pakrantėje, yra 55 reaktoriai, 6 iš jų – labiausiai nukentėjusioje Fukušima Dajiči. Japonija toli, bet juk radiacija nepripažįsta nei sienų, nei atstumų. Be to, naujos atominės jėgainės turi iškilti arti Lietuvos sienų: Baltarusijoje, Astrave, vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, ir Rusijos Kaliningrado srityje, 12 kilometrų nuo sienos, Tauragės apskrities kaimynystėje.

Klausimų daug, o atsakymų nėra

 

Ką apie tokio objekto atsiradimą mano įvairaus lygmens valdžios atstovai ir kokių žinių jie turi apie Kaliningrado srityje statomą atominę jėgainę?

Tauragės rajono meras Pranas Petrošius:

– Apie už Nemuno statomą atominę elektrinę žinau nedaug, tik tiek, kiek pavyksta gauti informacijos telefoninių ar asmeninių kontaktų metu su Sovetsko meru ar savivaldybės darbuotojais, nes mūsų savivaldybės yra partnerės įgyvendinant kai kuriuos Europos Sąjungos finansuojamus projektus. Žinau, kad atominės jėgainės statybos darbai netoli Ragainės (Nemano) vyksta sparčiais tempais. Tikėtina, kad ji bus pastatyta ir pradėta eksploatuoti numatytu laiku – 2015 metais. Sovetsko mero prašiau nuvežti parodyti, kur statoma jėgainė. Norėjau pats įsitikinti, koks atstumas iki Lietuvos sienos, kokios apsaugos zonos numatytos. Tačiau viskas laikoma paslaptyje, buvo pasakyta, kad ten nieko neįleidžiama 30 kilometrų atstumu. Bet ką mums reiškia 30 kilometrų zona, jei atominė elektrinė statoma vos už 10 su trupučiu kilometrų nuo Lietuvos sienos? Į tokį klausimą sulaukiau atsakymo, kad ta zona esanti iš Rusijos pusės, o Lietuva – kita valstybė... Sovetsko valdininkų žodžiais, naujoji atominė elektrinė būsianti pastatyta naudojant naujausias technologijas ir ji būsianti saugesnė negu gerokai anksčiau statytos jėgainės Europos Sąjungoje.

Kol dar laikas, mūsų šalies Vyriausybė ir Energetikos ministerija turėtų sudaryti komisiją, kuri nuolat domėtųsi, kas ir kaip vyksta prie Ragainės. Kai pastatys ir jėgainė pradės veikti, vėlu bus ką nors daryti. Reikėtų pasižiūrėti visus prieinamus dokumentus, įsitikinti, ar yra kokių nors grėsmių ir pavojų. Dabar matome, kokie dalykai vyksta pažangiausių technologijų šalyje Japonijoje, o iš seniau prisimename, kad Rusijoje ne visuomet paisoma reikalavimų, laikomasi standartų, todėl nežinome, kaip jėgainėje viskas bus padaryta.

Atominės jėgainės statyba prie Ragainės mūsų rajono gyventojus liečia tiesiogiai, nes tiesia linija iki Tauragės nėra net trisdešimties kilometrų! Klausimų daug, o atsakymų nėra. Man kelia didelį susirūpinimą, ar pastačius jėgainę gyvensime saugiai. Lietuvoje kalbama apie atominės elektrinės statybą Baltarusijoje, reikalaujama ją patraukti toliau nuo Lietuvos sienos, o apie statomą Kaliningrado srityje, dar arčiau Lietuvos sienos, net neužsimenama! Dėl jėgainės statybos prie Ragainės bandysime aiškintis per Energetikos ministeriją, Savivaldybių asociaciją.

 

„Mes – už „švarią“ energiją...“

 

Pagėgių meras Virginijus Komskis:

– Atominės elektrinės statybą prie pat Lietuvos sienos vertinu neigiamai. Užpernai dėl atominės elektrinės statybos buvo surengtas protesto mitingas ant Rambyno kalno, dalyvavo neabejingų žmonių ir iš Klaipėdos. Stebiuosi, kad vietiniai gyventojai labai abejingai žiūri į šią statybą, nors pastatyta jėgainė gali pakeisti mūsų visų, gyvenančių netoliese, gyvenimus. Nuvertės nekilnojamasis turtas, subliukš viltys panaudoti mūsų ypatingus gamtinius resursus ir plėtoti turizmą, visa tai atsilieps verslui, nukentės Nemunas. Jėgainės artumas atsilieps ir vis labiau populiarėjančiam ekologiniam ūkininkavimui, gali būti sužlugdyti stiprūs ūkininkai. Mūsų šalies pozicija dėl atominės jėgainės turėjo būti griežtesnė ir reiklesnė. Labai trūksta su ja susijusios informacijos. Nieko nežinome ir mes, nors esame artimiausi kaimynai.

Ar tokiam mažam, toli nuo Rusijos nutolusiam regionui reikalinga atominė elektrinė? Mes pasisakome už švarią energiją ir einame ta kryptimi, kad būtų plėtojama vėjo energetika. Parengus specialųjį planą savivaldybėje bus statoma 600 vėjo jėgainių. Po skaudžių įvykių Japonijoje, manau, daugelis šalių atsigręš į „švarią“ energiją. Sieksiu, kad klausimai, susiję su atominės elektrinės statyba už Nemuno, Pagėgiuose būtų aptarti kuo aukščiausiu lygiu.

 

Kalbų daug, žinių – mažai

 

Rūpėjo sužinoti, kokios informacijos apie atominės jėgainės statybą turi, ką apie tai mano žmogus, esantis arčiausiai šios statybos, – Sovetske reziduojanti Lietuvos konsulė Liuda Kleimionova. Bet ji, telefonu pakalbinta „Tauragės kurjerio“, pasakė tik tiek:

– Aš nesu įpareigota ką nors komentuoti apie šią statybą, komentarų kreipkitės į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, nes tokia yra nustatyta tvarka.

Šiek tiek daugiau apie statomą atominę jėgainę papasakojo Ministro Pirmininko patarėjas Raimundas Vaitiekus.

– Šis klausimas labai man rūpi, jau pernai pradėjau judinti šiuos reikalus. Apie tai Sovetske kalbėjomės su miesto vadovais ir politikais. Jie nieko konkretaus negalėjo pasakyti, tik patikino, kad dėl jėgainės Lietuvai jokių problemų nekils. Spalį parašiau raštą Lietuvos energetikos ministerijai, prašydamas atsakyti į verslininkų ir gyventojų klausimus dėl atominės elektrinės statybos. Tik šių metų vasarį iš šios ministerijos gavau atsakymą, – sakė R.Vaitiekus ir pakvietė susipažinti su turimais dokumentais šiuo klausimu.

.

Iniciatyvos ėmėsi Ministro Pirmininko patarėjas

 

Ministro pirmininko patarėjas Energetikos ministerijai rašė: „Tačiau apskrities subjektai pastaruoju metu yra susirūpinę savo verslo saugumu ryšium su Kaliningrado AE statyba. Tauragės apskrities verslininkų asociacija ir Darbdavių sąjunga kreipėsi į mus, prašydama išsiaiškinti, ar ryšium su minėtos AE paleidimu nebus įvesti apribojimai verslui plėtotis pasienio zonoje, į kurią praktiškai įeina visos 4 apskrities savivaldybės (Tauragės, Jurbarko, Pagėgių ir Šilalės). Iš Kaliningrado srities  partnerių girdime (oficialiai nepatvirtintus samprotavimus), kad gali būti įvesti apribojimai ar draudimai gaminti maisto produktus 20 ar 30 km zonoje nuo AE. <...> Prašome Jus maloniai paaiškinti, kokie neigiami pasikeitimai gali atsirasti verslo plėtrai mūsų apskrityje ryšium su Kaliningrado AE statyba, ar tai iš viso neturės neigiamo poveikio ne tik maisto produktų gamybai, bet ir turizmo verslui“.

Energetikos viceministro Romo Švedo atsakyme rašoma, kad prieš atsakant buvo kreiptasi į Aplinkos, Užsienio reikalų, Ūkio, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ministerijas, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekciją (VATESI) ir Radiacinės saugos centrą. Šios institucijos, atsižvelgdamos į savo kompetenciją, pateikė vertinimus, kuriais remiantis parengtas atsakymas Ministro Pirmininko patarėjui R.Vaitiekui. Teigiama, kad Rusija Lietuvai yra pateikusi KAE (Kaliningrado atominės elektrinės) poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Ją išnagrinėjusios mūsų šalies atsakingos institucijos pateikė pastabas ir paragino Rusijos Federaciją KAE taikyti Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo konvencija), kurią ši yra pasirašiusi, tačiau nėra ratifikavusi. Viena iš Espoo konvencijos nuostatų yra ta, kad poveikį sukelianti šalis (Rusijos Federacija) turi suteikti šalių, kurios gali būti paveiktos, visuomenei galimybę dalyvauti planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo atitinkamose procedūrose. Tačiau dar nepasibaigus poveikio aplinkai vertinimo procedūroms, nesurengus konsultacijų su kaimyninėmis šalimis jau prasidėjo statybos darbai.

 

Pasienio gyventojams nenumatyta taikyti apribojimų

 

Į Tauragę atsiųstame rašte rašoma, kad LR branduolinės energetikos įstatymas numato, jog iki branduolinės energetikos objekto eksploatacijos pradžios iš sanitarinės apsauginės zonos turi būti iškeldinti visi gyventojai. Sanitarinėje zonoje draudžiama su branduolinės energetikos objekto eksploatacija ar priežiūra nesusijusi veikla, o žemė, miškai ir vandens telkiniai, esantys toje zonoje, gali būti naudojami ūkio reikmėms tik gavus leidimus.

„Sanitarinės zonos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į branduolinės energetikos objekto pavojingumo laipsnį ir dažniausiai neviršija 3 kilometrų atstumo nuo objekto. Panaši praktika dėl sanitarinės zonos yra taikoma ir Rusijos Federacijoje. Atsižvelgiant į tai, kad KAE yra statoma maždaug už 12 kilometrų nuo Lietuvos sienos, šie apribojimai Lietuvoje neturėtų būti taikomi“, – rašoma minėtame rašte.

Pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) reikalavimus skiriamos dvi pagrindinės avarinių priemonių planavimo zonos: prevencinių apsaugos priemonių ir skubių apsaugos priemonių. Prevencinių apsaugos priemonių zonoje, kurios spindulys 3–5 kilometrai, apsaugos priemonės, taikytinos įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai, turi būti suplanuotos iš anksto, įvykus avarijai nedelsiant vykdomos. Tauragės apskrities teritorija į šią zoną nepatenka. Tačiau dalis apskrities teritorijos patenka į skubių apsaugos priemonių zoną, nes jos spindulys siekia 25 kilometrus.

„Atkreipiame dėmesį, kad prieš pradedant eksploatuoti KAE, skubios priemonės turės būti suplanuotos ir Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau esant normalioms KAE eksploatacijos sąlygoms, tai neturėtų lemti verslo plėtros Lietuvos teritorijoje (Tauragės apskrityje)“. <...> Vadovaujantis šiais ataskaitoje pateiktais duomenimis, galima būtų teigti, kad neigiamo poveikio Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl KAE veiklos nebus ir jokių apribojimų verslo vystymui Tauragės apskrityje dėl radionuklidų išmetimų iš KAE elektrinės neturėtų būti“, – teigiama minėtame rašte.

 

Palies ir verslą

 

Prie didžiausių šalies perdirbimo įmonių priskiriama AB „Vilkyškių pieninė“ per metus pagamina produkcijos maždaug už 240 milijonų litų, ji savo gaminius eksportuoja į Rusiją, kurioje įvežamiems produktams keliami dar didesni reikalavimai negu Europos Sąjungoje. Kokia „Vilkyškių pieninės“ ilgamečio vadovo Gintaro Bertašiaus nuomonė dėl mažiau negu už dvidešimties kilometrų nuo miestelio iškilsiančios atominės jėgainės?

– Į už Nemuno statomą atominę jėgainę žiūriu su nerimu kaip žmogus ir kaip verslininkas, ypač po skaudžių įvykių Japonijoje, nes avarijos Ukrainoje ir JAV jau buvo prisimiršusios. Pasaulyje yra daug atominių jėgainių netoli miestų, maisto perdirbimo įmonių. Gerai, jei viskas gerai, o jei nelaimė, labiausiai nukentėtų gyventojai, nes gamybą galima ir kitur perkelti. Dėl už Nemuno statomos jėgainės kyla aibė klausimų: ar ji bus saugi, kokios saugumo priemonės ir kokiu atstumu bus taikomos Lietuvos pusėje. Mūsų valstybė turėtų aktyviau bandyti viską aiškintis. Šiek tiek daugiau informuoti žmonės puoselėja viltis, jog pasitvirtins kalbos, kad gal dar jėgainė nebus statoma, nors aikštelė statybai jau parengta, – kalbėjo G.Bertašius.

 

Lietuvos žmonės – prieš atominių jėgainių statybą

 

Tauragės ir Pagėgių savivaldybių vadovai, Ministro Pirmininko patarėjas R.Vaitiekus žada dėti pastangas, kad Tauragės regiono valdžios institucijos ir gyventojai būtų geriau informuojami apie atominės jėgainės statybą Kaliningrado srityje.

Aplinkos saugotojų visuomeninė organizacija „Atgaja“, gyvuojanti nuo 1987 metų, internete renka parašus po peticija, pasisakančia prieš atominių elektrinių statybą Lietuvoje ir prie mūsų šalies sienų – Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje. Turbūt pirmą kartą dėl atominės jėgainės pavojingos kaimynystės viešai privalės būti atkreiptas dėmesys ir į aukštai valdžiai mažai rūpintį šalies pakraštį – Tauragės regioną.

Skaityti komentarus (8) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras