Naujoviška „ūkininkystė“ – špygų kaišiojimas ir skolų kupra (16)

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2011-06-09 16:42
Žydrūnės Jankauskienės nuotrauka

Vieniems žemių savininkams „Tauragės kurjerio" pagalba pavyko atsiimti pinigus iš Šakvietyje gyvenančio Ramūno Šerpyčio (kairėje). Žydrūnės Jankauskienės nuotrauka

Jauni Šakvietyje gyvenantys ūkininkai Ramūnas Šerpytis ir Edita Kedrovaitė sumąstė „verslą“ – nuomotis žemę iš patiklių garbaus amžiaus kaimiečių ir nemokant nuomos gyventi iš išmokų už deklaruojamus žemės ūkio naudmenų plotus. Arčiau žemės ūkio esantieji tikina, kad šios Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) skiriamos išmokos gana solidžios. Kad jauna, du mažus vaikus auginanti ūkininkų pora gyvena gerai, teko įsitikinti ir „Tauragės kurjeriui“. Apsilankėme jų sodyboje drauge su pinigų neatgaunančiais žmonėmis. Tąsyk nuomos „neturintis iš ko“ mokėti ūkininkas kaimo vienkiemio kiemą grindė trinkelėmis.

Nuo Velykų iki Kalėdų

Tokiais terminais, mūsų pašnekovų tikinimu, R.Šerpytis atidėliodavęs skolas.

– Nors oficialiai žemę šiems ūkininkams buvo išnuomojęs mūsų tėvukas, pagal jo testamentą visi keturi vaikai dabar esame tikri išnuomotų plotų šeimininkai. Tačiau nuomininkai už žemę mums nebemoka jau apie dvejus su puse metų. O dabar pasakė, kad toji žemė apskritai jiems nebereikalinga ir galim ją pasiimti. Kaip tai suprasti? O kur atsiskaitymas už praėjusius metus? Be to, norėtume, kad žemė mums grįžtų tokia, kokia buvo išnuomota, t.y. žaliuojanti pieva, o ne kažkoks pūdymas. Ir apskritai, mums, sąžiningai sakant, atsibodo tas terminų atidėliojimas nuo Kalėdų iki Velykų. Vis žada ir žada, kad sumokės įsiskolinimą, bet niekaip to pažado neįvykdo – aiškinasi, kad neturi pinigų: jauna pora, du maži vaikai ir taip toliau. Tačiau kodėl mes, svetimi žmonės, turime kentėti dėl to, jog turime turto? Ir dar girdėjome, kad tie patys ūkininkai gyvena iš išmokų, o nuomojamų žemių savininkams neduoda nė grašio. Nenorime likti apgauti, todėl einame į redakciją teisybės ieškoti. Jūs vienintelė viltis šioje situacijoje rasti teisingumą, – bėrė per metų metus susikaupusią liūdną patirtį pusamžis tauragiškis.

Nukentėjusių yra ir daugiau

Interesantas Jonas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) neslėpė, kad jo ir brolio bei seserų valdoma žeme jau dabar domisi kiti nuomininkai. Tad vyras svarstė, kaip geriau išbristi iš nemalonios situacijos. Mat jeigu dabartinis nuomininkas užsiožiuos ir nebedirbs žemės, ji liks apleista. O už apleistus plotus, kaip žinia, visada atsako ne nuomininkas, bet savininkas. Tad nuomos, jokių išmokų negaunantys mirusiojo paveldėtojai galiausiai galėtų „džiaugtis“ nebent bauda. O jeigu paaiškėtų, kad nuomininkai jau šiemet deklaravo šiuos plotus kaip savus, naujieji nuomininkai ne tik negalėtų to padaryti, bet nuomos nemokantieji dargi galėtų teisybės ieškoti teisme – esą žemių šeimininkai nebeleidžia jiems ūkininkauti. Visa bėda, kad tikrieji žemių šeimininkai kur beėjo, niekur negavo atsakymo, ar žemės nuomininkai yra deklaravę šiuos žemės sklypus, ar ne. Atsakymo tradiciškai nedavė ir NMA darbuotojai Tauragėje.

– Ten buvo atsakyta, kad tai konfidenciali informacija. Esą NMA darbuotojai neturi teisės atskleisti mane dominančio asmens duomenų. Man nepavyko jų įtikinti, kad aš kalbu apie savo turtą, o ne apie konkretaus asmens pajamas, – tąkart guodėsi Jonas.

Jį ir ramino, ir varė neviltin tai, kad jis šioje beprasmėje kovoje – ne vienas. Vyras patikino pažįstąs netoliese gyvenantį žmogų, kuriam R.Šerpytis su savo drauge pinigus už išnuomotą žemę jau „nunešė ant ragų“.

– Su tuo tai jau viskas. Prarado žmogus pinigus per savo gerą širdį ir patiklumą. Bet aš žinau, kad rajone yra ir daugiau šiais jaunais žmonėmis pasitikinčiųjų: viename kaime nuomojasi 12 hektarų, kitame dar kažkiek. Girdėjau, kad yra išsinuomojęs daug žemės ir visą ją laiko apleistą, nieko nedirba. Tik pasiima NMA išmokas ir iš to sėkmingai gyvena, o su žmonėmis neatsiskaito, – kviesdamas vykti į savo skriaudikų namus, pasakojo žilagalvis interesantas.

Oficialūs dokumentai – nė motais

Į redakciją atskubėjęs žmogus atsinešė dokumentus. Juose juodu ant balto surašyta privačios žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai sutartis. Dokumentas datuojamas 2007-ųjų rugpjūčio 30 d. Tada 84-erių Petras A. išnuomojo 20-metei E.Kedrovaitei 17,70 ha žemės ūkio naudmenų Mažonų seniūnijoje. Žemės sklypas išnuomotas 6 metams (2007–2013 m.), iki 2013 m. gruodžio 31 d. Nuomininkė įsipareigojo už kiekvieną hektarą mokėti po 170 litų nuompinigių, taigi 3010 Lt per metus. Sutartyje numatyti ir nuompinigių mokėjimo terminai, ir sąlygos, atsakomybė už sutarties pažeidimus, o vienas sutarties egzempliorius įteiktas valstybės įmonei „Registrų centras“. Todėl mirus šią sutartį sudariusiam senoliui notaras paveldėjimo pagal testamentą liudijime irgi pažymi, kad tokia sutartis iš tiesų egzistuoja, nurodo juridinį šio dokumento pagrindą. Atrodytų, tokie solidūs dokumentai turėtų įpareigoti nuomininkus elgtis atsakingai.

Nuskriaustieji tikisi pagalbos

Mums pavyko rasti netoli Norkaičių gyvenančius žmones, kurie nuomos sutartį su minėtais ūkininkais jau įkišo į stalčių ir norėtų užmiršti. Deja, negali. Juk patys gyvena vos galą su galu sudurdami, o čia dar „biznieriai“ vieninteliu turtu pasinaudojo ir paliko, nesumokėję nė cento.

– Jau geriau mes patys būtume tuos 4 hektarus deklaravę ir gavę išmokas. O dabar nei išmokų, nei nuomos. Belieka tikėti to ūkininko pažadais, kad jis šią vasarą mums nuomos pinigus grąžins atidirbdamas – pažadėjo pievas nušienauti. Vis šis tas būtų, – guodėsi ir vylėsi pavardės nenorėjusi laikraštyje skelbti pusamžė moteriškė.

Ji paporino, kad R.Šerpyčio skola jos šeimai nedidelė. Mat ūkininkas tuos 4,20 ha po 170 Lt/ha nuomojosi tik vienerius metus. Kol galiausiai šį pavasarį pašnekovės sutuoktiniui nuvykus pasiimti nuomos atšovė, kad žemė jam nebereikalinga, o sutartį žmogus gali neštis ir su žeme daryti ką nori – nei nuomos jis mokėsiąs, nei žemės dirbsiąs. Ji prisimena, kad aplink Norkaičius buvo ir daugiau žmonių, išnuomojusių savo nekilnojamąjį turtą R.Šerpyčiui ir E.Kedrovaitei. Tačiau kas jie ir ar tebėra gyvi, pašnekovė negalėjo pasakyti.

Vėl žada

Mūsų apsilankymo R.Šerpyčio ir E.Kedrovaitės sodyboje dieną vyras vienkiemyje klojo kiemą trinkelėmis, o namų šeimininkė akivaizdžiai demonstravo nepasitenkinimą, kad į jos kiemą sugužėjo neprašyti svečiai. Netrukus E.Kedrovaitė pademonstravo ir tikrąją savo „kultūrą“: žurnalistei grasino teismais, o pinigų atvykusiems pasiimti žemės šeimininkams po nosimi kaišiojo špygas. Vyras buvo santūresnis ir pažadėjo nuompinigius grąžinti kitą savaitę. Tad jo dar spėjau pasiteirauti, kam reikėjo išsinuomoti šitiek žemių, jeigu nebeišgali nei nuomos sumokėti, nei žemės dirbti.

– Šiemet šių plotų nedeklaravau ir nebedeklaruosiu. Nusprendžiau jų nebedirbti. Anksčiau buvau sumanęs dalyvauti tam tikroje programoje, ir man reikėjo žemės plotų. Tad ir išsinuomojau, – ramiai kalbėjo šakvietiškis.

Vėl patikėję jaunojo ūkininko pažadais, mūsų interesantai išvažiavo namo. Pinigus R.Šerpytis buvo pažadėjęs atvežti pirmadienį po pietų. Deja, tądien tauragiškis Jonas jų nesulaukė.

– Jaučiuosi nei paleistas, nei pakartas. Šįryt skolininkas vėl paskambino ir įtikino, kad jo šeimą ištiko bėda – teko tėvuką vežti į Kauno klinikas. Tad pinigų grąžinimą R.Šerpytis nukėlė kitai dienai. Paskambinau jo seseriai ir sužinojau, kad tėvukas yra gyvas sveikas, į jokias klinikas jo niekas nė neketino vežti. Suglumau. Kažin, ar verta laukti rytdienos, ar vėl imtis kokių priemonių, – retoriškai klausė Jonas.

Deklaruojami duomenys – paslaptis

Kad ir kiek teiravomės, rasti atsakymą, kiek R.Šerpytis ir jo sugyventinė E.Kedrovaitė yra išsinuomoję žemių, kiek jų deklaruoja, sužinoti nepavyko. Pasirodo, įstatymas leidžia, kad ūkininkas visas žemes, kiek jų ir kur beturėtų, gali deklaruoti, tarkime, Gaurėje. Taip ir padarė E.Kedrovaitė. Ši moteris yra kilusi iš Kunigiškių, tad Gaurės seniūnijoje yra įregistruotas pirmasis jos nuosavos valdos lopinėlis, ten ji deklaruoja ir viską, ką pavyksta jai ar jos sugyventiniui išsinuomoti. Tačiau seniūnijos žemės ūkio specialistė Jodita Eskienė negalėjo pasakyti, kiek žemės konkrečiai E.Kedrovaitė yra deklaravusi.

– Deklaruoti žemę galima ir pagal pirmosios valdos vietovę, ir pagal gyvenamąją vietą. Be to, pavyzdžiui, pasėlių deklaracijos siunčiamos NMA elektroniniu būdu. Tad duomenų pas mus neišlieka. O atsiminti daugiau nei 500 žmonių duomenų fiziškai neįmanoma, – sakė J.Eskienė.

Mažonų seniūnijos žemės ūkio specialistas Juozas Armonas prisimena, kad savo žemes čia deklaruodavęs tik R.Šerpytis.

– Bet jau bemaž dveji metai šito pas mus jis nedaro. Anksčiau, kiek pamenu, ūkininkas turėjo įsipareigojimų – dalyvavo ekologinio ūkininkavimo programoje. O ši programa jau baigėsi. Tad gali būti, kad ir anksčiau laikytos žemės jam tapo nebereikalingos. Tačiau kodėl jis neatsiskaitė su žemių savininkais laiku, kol gaudavo išmokas, tikrai neatsakysiu, – atviravo mažoniškis.

Žemės ūkio specialistai primena, kad ūkininkams, kurie dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose ar programose ir gauna išmokas, privalu tam tikrą laikotarpį išlaikyti konkretų žemės ūkio naudmenų plotą. Kuo daugiau žemės ūkininkas deklaruoja pradėdamas dalyvauti programoje, tuo daugiau išmokų jis gauna. Pavyzdžiui, Gaurėje už hektarą pievų mokama 340 Lt, už javų sėjimą dar papildomai po 90 Lt/ha, o kadangi Gaurėje yra daug mažo palankumo žemės, ūkininkams papildomai mokama dar po 195 Lt/ha.

Neregėtas nuolankumas

Kai rašinys buvo parengta spaudai, į redakciją užsukęs Jonas informavo, kad pinigus iš E.Kedrovaitės vis dėlto pavyko atsiimti. Dar daugiau, vyras pageidavo, kad redakcija nebespausdintų šios istorijos.

– Moteriškė buvo labai maloni, sumokėjo viską iki cento ir prašė neviešinti šios istorijos. Ji šįkart nebekaišiojo špygų ir nešūkavo, geruoju prašė. Tad gal susitartume? – nuolankiai kalbėjo rašinio užsakovas.

Jam priminėme, kad redakcija nėra skolų „išmušinėtoja“. Be to, rajone gali rastis daugiau ūkininkų, kuriuos šie jauni žmonės mulkino arba tebemulkina. Tad rašinys privalo išvysti dienos šviesą. Be to, juk ir patys šiam rašiniui temą padiktavę tauragiškiai kuo puikiausiai žino, kad jų kaimynas taip ir liko „musę kandęs“ – pinigų iš nuomininkų jis negavo ir greičiausiai nesulauks jokios paramos.

Įdomiausia, kad šių žmonių – R.Šerpyčio ir E.Kedrovaitės – kaip ūkininkų nepažįsta net arčiausiai jų gyvenantieji. Pagramantyje apie juos niekas nėra girdėjęs, o seniūnaitis nesumojo, nė kurioje vietoje jie galėtų gyventi. Apie „ūkininkus“ neteko girdėti ir dar arčiau, pačiame Šakvietyje, gyvenančiam seniūnaičiui.

Skaityti komentarus (16) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras