Piktupėnuose rastas vertingas lobis(3)

Eugenijus ŠALTIS

2010-07-26 08:18

FOTO:A.Remeikis

Liepos 19 diena ilgam įsimins Piktupėnų (Pagėgių sav.) gyventojams, sodybos šeimininkų Romualdo ir Eleonoros Bartašių sūnui karininkui Aivarui, teisininkei dukrai Astai Samoškienei, jos vyrui Sigitui. Jų pastangų dėka rastas prieš 65 metus užkastas Piktupėnų bažnyčios turtas.

 

 

 

 

Apie lobį žinojo

Piktupėnų bažnyčia Klaipėdos krašte buvo viena seniausių. Manoma, kad ji statyta apie 1600 metus. Bažnyčia susprogdinta per karą 1944 metais. Frontui artėjant bažnytines knygas, archyvus, pasidabruotą kryžių į žemę viename iš ūkinių buvusios mokyklos pastatų užkasė bažnyčios kantorius (bažnytinio choro vadovas). Apie paslėptas vertybes jis prieš mirtį prasitarė Vokietijoje. Apie tai šiek tiek žinojo ir centrinis evangelikų liuteronų bažnyčios archyvas. Šie gandai pasiekė ir pastato šeimininkų ausis. Apie galbūt užkastas vertybes sužinojo ir archeologai, mokslininkai. Dar 2004 metais apie tai užsiminė Martynas Pareigis ir Erwinas Wytenbergas iš Vokietijos. Kaip pasakojo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas docentas daktaras Vacys Vaivada, užkastų archyvų jie ieškojo pernai, bet nerado.

 

Rado vištidėje

 

Šiemet pasisekė anksčiau minėtiems piktupėniškiams, kurie nenustygo ir ieškojo paslėptų archyvų. Pasak V.Vaivados, lobiu ypač domėjosi A.Samoškienė.

– Man buvo treji metukai, kai persikraustėme su tėvais gyventi į šią vietą. Nuo pat mažens girdėjome sklandančią legendą apie galimus užkastus bažnyčios daiktus. Ir suaugę apie tai vis prisimindavome... Pernai specialistai ieškojo, bet nerado. Šiemet žadėjo atvažiuoti apie birželį, tačiau neatvyko. Tada mes patys dar nutarėme paieškoti. Tėtis buvo sakęs, kad kitame pastato gale, ne ten, kur pernai buvo ieškota, žemė yra minkštesnė, matyt, kažkada kasinėta. Čia ir pabandė ieškoti mano vyras Sigitas. Tikrai, žemė buvo puri ir jis, kiek pakasęs ir įkišęs ranką į žemę, aptiko sutrūnijusios knygos kampą. Iš ornamentikos supratome, kad tai gali būti ne šiaip knygelė, o bažnytinė knyga. Apie tai tuoj pat pranešėme docentui Vaclovui Vaivadai. Atvykę specialistai pabaigė iškasti radinį. Emocijų, žinoma, buvo labai daug. Ne kiekvienam žmogui pasiseka rasti kažką panašaus. Lyg ir kažkokį palengvėjimą jaučiame, juk mūsų vaikystės legenda tapo tikrove, – pasakojo A.Samoškienė.

Buvusios vištidės vietoje entuziastai ir rado metro gylyje užkastą centrinio altoriaus kryžių, knygų krūvelę ir cinkuotą dėžę. Manoma, kad joje gali būti bažnytinės knygos, kuriose surašyti čia prieš šimtmečius gimę ir mirę, susituokę, krikštyti žmonės. Tokių bažnytinių knygų Mažojoje Lietuvoje beveik nėra išlikę, todėl radinys tikrai būtų vertingas ir įdomus.

 

Perdavė specialistams

 

Iš Klaipėdos atvykę specialistai (daktaras Klaidas Perminas, V.Vaivada ir kiti) profesionaliai iškasė radinį. Taip išvengta galimo sugadinimo. Radinys buvo išvežtas į Klaipėdą. Kryžius atiduotas įvertinti Mažosios Lietuvos muziejaus metalo restauratoriui Dionyzui Varkaliui.

Kiek prasčiau su skrynioje esančiais daiktais. Klaipėdiečiai atidaryti cinkuotos skardos skrynios nedrįso. Viskas išvežta į Vilnių ir perduota Prano Gudyno restauracijos centrui. Čia bus atliekami visi tyrimai. Ketvirtadienį vienas radinių jau buvo peršviestas rentgenu, paimti mėginiai mikrobiologiniams tyrimams.

– Faktiškai buvo rastos dvi dėžės ir centrinis altoriaus kryžius. Viena dėžė medinė, kita – cinkuotos skardos. Medinė dėžė perlūžo į dvi dalis keliant iš duobės. Taigi tyrimui atiduoti trys ryšuliai. Vienam iš ryšulių atliktas rentgenas. Matyti, kad ten esantys popieriai sušokę į vieną krūvą ir vargu ar bus ką nors galima perskaityti. Laikas padarė savo. Gal tiesiog viską teks užkonservuoti, kaip rasta, ir tiek. Nepaprastai gaila. Cinkuota dėžė tvarkoma palaipsniui ir dar kol kas nieko negalima pasakyti, nors yra tikimybė, kad joje archyvas bus geriau išsilaikęs. Išsamesnę informaciją galbūt turėsime po keleto savaičių. Rastasis kryžius taip pat perduotas Prano Gudyno restauravimo centrui, – sakė pas restauratorius vakar apsilankęs docentas V.Vaivada.

 

Daiktų verte neabejoja

 

Apžiūrint ir įvertinant rastąjį turtą dalyvavo ir Tauragės teritorinio padalinio vedėjas Vidas Narbutas, vyriausiasis valstybinis inspektorius Algirdas Remeikis ir Tauragės kultūros paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas. Jų nuomone, surastieji daiktai tikrai vertingi ir įdomūs.

 – Rastasis turtas tikrai be galo vertingas. Juolab kad tai susiję su Mažosios Lietuvos istorija. Būtų nepaprastai gaila, jei nepavyktų perskaityti rastų dokumentų. Antra vertus, dar kartą įsitikinome, kad legendos ne visada iš piršto laužtos, – mintimis dalijosi kultūros paveldo specialistas E.Mažrimas.

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras