Metus paženklino politinės kovos ir gausi kontrabanda(12)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2010-12-31 09:00

Socialdemokratus į rinkimus ves skyriaus pirmininkas, antrąkart rajono meru tapęs Pranas Petrošius.

Su 98-uoju šių metų numeriu užverčiame spalvingą, pilną įvykių antrojo tūkstantmečio pirmąjį dešimtmetį – 2010-uosius tigro metus. Tradiciškai peržvelgdami laikraščių komplektą, norėtume bent trumpam prisiminti apie ką rašėm, diskutavom, džiaugiamės ar liūdėjom.

 
 

Nauji metai – seni „lapai“?

Visų pirma verta paminėti, kad ši krašto istorija kasmet vis storėja, metų komplekto nebeįmanoma susegti į vieną „knygą“, nes laikraščio apimtis didėja –16, 20 ir net 24 puslapiai. Kas penktadienį leidžiamas priedas „Desertas“, antradienį – „Pagėgių žinios“, kartą per mėnesį eina priedai verslui ir transporto problemoms – „Verslo alėja“ ir „Autorinka“, kaimo gyvenimui – „Ūkio bitės“, jaunimui – „Laisvas plotas“, istorijai, kultūrai skirtas didesnės apimties priedas „Taurragis“. Lapkritį, pasitinkant Liaudies teatro šešiasdešimtmetį, išleistas specialus priedas „Teatro mūza“, futbolo sezono pabaigai dienos šviesą išvydo sportiškoji „Taurolyga“.

Posakis „Nauji metai – nauji lapai“ teigtų, kad kiekvieni metai atsineša savo darbų ir problemų, tačiau pavartę „Tauragės kurjerio“ metinį komplektą skaitytojai konstatuotų – daug kas keičiasi, bet į naujus metus atsinešame ir senų „lapų“ – tų pačių problemų, prie kurių norom nenorom tenka grįžti.

Pirmame šių metų laikraščio numeryje rašėme apie UAB „Tauragės šilumos tinklai“ įkurtą naują etatą  – generalinio direktoriaus pavaduotojo, į kurį valdyba be konkurso (šioje bendrovėje tokius dalykus sprendžia valdyba) buvo priimtas buvęs Seimo narys Vaclovas Karbauskis. Jau tuomet buvo galima nuspėti, kad tai – generalinio direktoriaus „įpėdinis“. Metams baigiantis gandai pasitvirtino. Gruodžio 31-ąją generalinis direktorius Donatas Simaitis traukiasi iš posto savivaldybės įmonėje šalių susitarimu. Valdyba generalinio direktoriaus pareigas pavedė V.Karbauskiui.

 

Pagrindinės temos – tos pačios

 

Visus metus buvo gvildenamos tos pačios pagrindinės temos, itin būdingos mūsų kraštui – kontrabandos ir įvairios politinės peripetijos rajono valdančiojoje koalicijoje. Su kontrabanda buvo bandyta susieti ir liberalcentristo Roberto Piečios pasitraukimą iš mero posto. Tačiau jam pasitraukus viskas nutilo, taip pat ir priekaištai dėl neva truputį apdaužytos valdiškos mašinos. Kaltinimai nesusiformavo į apkaltinimą, nes tikslas buvo pasiektas, mero postas prieš artėjančius rinkimus liko laisvas. Po pirmosios valdančiosios koalicijos griūties į valdžią sugrąžintiems socialdemokratams kur kas parankiau vėl startuoti į valdančiąją koaliciją ir turėti mero postą. Tendencinga tai, kad nauja valdančiosios koalicijos sutartis buvo pasirašyta dar merui nepasitraukus iš posto.

Politiniai oponentai konservatoriai bandė sutrukdyti Pranui Petrošiui vadovauti rajonui – kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl to, kad meras supainiojo viešuosius ir privačius interesus. VTEK verdiktas buvo griežtas, tačiau meras komisijos sprendimą apskundė teismui. Taškas šioje byloje dar nepadėtas.

Daug ir su džiaugsmu rašyta apie Europos Sąjungos milijonus, kurių mūsų rajonui daug atseikėta. Renovuojamos Tauragės bažnyčios, mokyklos, darželiai, sporto salės, stadionai, aikštės, gatvės, skverai, gydymo įstaigos.

Tačiau niekaip nesiryžtama įvesti visuotinę rinkliavą už atliekas, kol kas už tai privalo mokėti tik daugiabučių namų gyventojai, o kiti gali laisvai rinktis – mokėti ar ne. Rinkliava atidėliota dėl to, kad tam dar nebuvo pasirengęs Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras, o galiausiai dėl artėjančių savivaldybių rinkimų viskas nustumta iki 2011 metų liepos.

 

2010-ieji – kontrabandos metai

 

Šiuos metus tauragiškiai gali pavadinti kontrabandos metais. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo pas mus atgijusi kontrabanda klestėjo nuolat, bet 2010-aisiais pasižymėjo išskirtiniais įvykiais: dideliais jos kiekiais, užfiksuota, kad ja užsiima žinomi verslininkai, policininkai. Viską viršijo tai, kad lapkritį muitininkai kontrabandos organizatoriams leido išsigabenti sulaikytą dviejų milijonų vertės  krovinį (juk niekas nepatikės, kad jis buvo pavogtas iš aptverto, kruopščiai saugomo terminalo). Lėkė už tai atsakingų tarnybų darbuotojų „galvos“, areštuoti įtakingi, visuomenei žinomi asmenys. Pareigūnai atsikasė ir iki pagrindinio (kaip skelbia žiniasklaida) vagystės organizatoriaus, buvusio pasieniečio Vaido Stirbio, pravarde „Šviesoforas“.

Abejojama, ar kas nors pasikeis šiame mūsų šalies pasienyje, nes labai jau pelningas šis „verslas“. Juk kartą – 2007-aisiais „sandėlininkai“ kontrabandininkams jau buvo atidavę konfiskuotą krovinį, tačiau vagių niekas nerado. Byla atnaujinta tik po LR Seimo pirmininkės Irenos Degutienės apsilankymo pasienyje, Šilutėje ir Tauragėje. Tačiau apie šią „vagystę“ ji išgirdo ne iš pareigūnų, o iš žurnalistų lūpų. Duotame interviu „Tauragės kurjeriui“ ši moteris pasiryžo sutramdyti kontrabandos slibiną. Galbūt tai įmanoma, jei prie to prisidės visos už tai atsakingos žinybos.

Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad „su fūrom leidžiama laisvai vežti, gaudomos tik po keletą pakelių pardavinėjančios bobutės“. Faktai bado akis. Sausį aptiktas trijų milijonų vertės kontrabandinių cigarečių krovinys UAB „Baltijos trasa“ teritorijoje. Dėl kontrabandos buvo mestas šešėlis buvusiam Pagėgių merui, dabartiniam LR Seimo Antikorupcijos komiteto pirmininkui Kęstui Komskiui ir jo broliui dabartiniam Pagėgių merui Virginijui Komskiui. UAB „Nomera“ patalpose aptiktas milijono vertės kontrabandinis cigarečių krovinys, atsakomybėn patraukti du jauni verslininkai. Baudžiamoji byla netrukus bus pradėta nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme. Pasienyje vyksta tikras karas. Per susišaudymą du pasieniečiai sužaloti kontrabandininkų, vienas pasipriešinęs asmuo nukautas.

Itin daug dėmesio buvo skirta populiariai tarp skaitytojų temai – teisėtvarkai. Daug skundų redakcija sulaukė dėl policijos pareigūnų veiksmų, o apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas nuo spaudos atsivėrė tylos siena. Ne kartą rašėme apie įvairaus plauko sukčius, tačiau atrodo, kad žmonės ne itin atidžiai skaito laikraščius – vis dar atsiranda lengvatikių, kurie pasiduoda mulkinami.

 

Darbo vietos – tik saviems

 

Kai didelis nedarbas, darbo vietos – aukso vertės, jomis galima atsilyginti ištikimiems žmonėms. Nenuostabu, kad daug ką žmonės iš anksto išpranašauja. Neretai pranašystėms pagrindą sudaro patys šių reikalų organizatoriai. Lietuvos Darbo biržoje vyko etatų mažinimas, tačiau Tauragėje buvo įsteigtas etatas, į jį priimtas konservatorius Mindaugas Macas. Pagal jau „patikrintą“ modelį, jis turėjo užimti direktoriaus Antano Gendroliaus vietą. Taip ir nutiko – jis laimėjo konkursą šiam postui užimti.

Po apskrities viršininko administracijos panaikinimo be vietos neliko ir Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos narys Raimondas Matemaitis, jam patogi vieta atsirado Miškų urėdijoje. Ir kitos partijos ne išimtis. Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje be konkurso laikinai įdarbintas partijos Tvarka ir teisingumas narys Romas Jankauskas, nors užimti laisvai vietai turėjo būti skelbiamas konkursas. Ir tokių atvejų ne vienas.

 

Bendruomenės kovoja ir laimi

 

Kaimuose sparčiai kūrėsi bendruomenės. Jų veikloje ne tik įvairių renginių organizavimas, bet ir pažeistų interesų gynimas. Verta išskirti Kęsčių kaimo bendruomenę „Elbenta“, kuriai vadovauja Laimutė Sugintienė. Nesuklysime pasakę, jog bendruomenės įkūrimą paskatino UAB „LAE Group“ invazija su vėjo jėgainėmis. Skaudžiai susikirto jėgainių statytojų ir bendruomenės interesai – gyventojai baiminosi jų neigiamo poveikio, iškilo pavojus Girininkuose įkurtam privačiam aerodromui. Kova buvo ilga ir permaininga: prasidėjo sausį, o baigėsi metų pabaigoje. Vėjo jėgainių statytojai neįveikė atkaklios ir vieningos bendruomenės, jie buvo priversti trauktis toliau nuo vietinių gyventojų sklypų ir aerodromo.

Juodpetrių kaimo bendruomenei sukėlė rūpestį naujoviškai – arčiau asfaltuotos kelio dangos ties kaimu įrengti atitvarai. Baimintasi, kad  naujoviškai, neatsižvelgiant į vietines sąlygas, jog kaimas  išsidėstęs nemažu atstumu abipus magistralės, įrengti atitvarai žiemą sukels daug problemų. Kai bus daug sniego pėstieji turės eiti susiaurėjusiu plentu, nes už atitvarų bus prigrūsta nuo kelio nuvalyto sniego. Taip ir atsitiko, atėjus žiemai už galvos susigriebė ir kelininkai. Kokių nors sprendimų galima laukti tik pavasarį, o kol kas kelininkai priversti valyti sniegą ir už atitvarų.

 

Geriausias vaistas – investicijos, bet...

 

Vienas geriausių vaistų nuo nedarbo – investicijos. Ir šiemet daug diskutuota dėl verslo inkubatoriaus, numarinta idėja kurti menų inkubatorių, verslininkas, tarybos narys Antanas Stankus ne kartą priekaištavo valdžiai dėl nenoro skirti lėšų jo privačiam industriniam parkui.

Akis bado daugybė tuščių pastatų, tinkamų verslui. Didžioji jų dalis privatizuota, sutvarkyta ir laukia nuomininkų. Savivaldybė taip pat disponuoja aibę tuščių pastatų Vytauto gatvėje, Tauragės dvare. Tačiau Tauragėje verslą norintys pradėti korėjiečiai atsimušo lyg į sieną. Jų noras kurtis buvusiame karinio dalinio pastate Vytauto gatvėje „Ramovės“ bendrovės buvo sutiktas priešiškai, nes šviestuvų surinkimo gamykla būtų atsiradusi prie gyvenamųjų namų. Bendruomenė laimėjo, iš Vytauto gatvės korėjiečiams teko trauktis. Dabar su savivaldybe deramasi dėl šviestuvų gamyklos įkūrimo Tauragės dvare. Kažin, ar korėjiečiai vėl nepabėgs, nes šį kartą savivaldybė iškėlė labai didelius reikalavimus – per trejus metus investuoti 7 milijonus litų, trečdalį – per pirmuosius metus, sukurti 100 darbo vietų. Dėl to Taryba net pastato nuomos konkurso sąlygas pakeitė. Kol nebuvo investuotojo, būsimam nuomininkui nebuvo keliama jokių papildomų sąlygų, o jam atsiradus – žaidimo taisyklės pasikeitė. Gal ir savivaldybė, kaip „Ramovės“ bendruomenė, šiaušiasi prieš investuotojus?

Šalyje taip pat daug kalbama apie investicijas, verslą, bet valdžia daugiau kalba, nei realiai dirba. Tauragiškius automobilių pardavėjus, ir ne tik juos, maitina iš Baltarusijos atvykstantys „pirkliai“. Tačiau mažai kam rūpi, kad kaimynai priversti pirkti Estijos vizas, nes lietuviškas daug sunkiau gauti.

Daug triukšmo sukėlė rašinių ciklas apie Tauragės didįjį turgų, kuomet daug metų neremontuoti pastatai, vyravusi netvarka piktino prekybininkus ir pirkėjus. Apsileidėlius turgaus savininkus užstojo pats veterinarijos tarnybos viršininkas Rimantas Rupšys, kurio tiesioginė pareiga prižiūrėti, kad pažeidimų turguje nebūtų. Po viešos kritikos ledai pajudėjo – prasidėjo smulkūs remonto darbai. Už šiuos rašinius žurnalistė Žydrūnė Jankauskienė konkurse „Žiniasklaida prieš korupciją“ iškovojo prizinę vietą.

 

Didžiausias turtas – žmonės

 

Mūsų kraštas turtingas puikiais ir darbščiais žmonėmis. Tauragiškė Danutė Jucienė ryžosi telkti labdarą be maitintojo likusiai Virginijos Burkinovienės gausiai šeimai.

Antanas Venckus Tauragės dvare nuosavame miške kuria poilsio parką, garbios atminties Eugenija Krencienė apie Skaudvilę išleido tris knygas, paskutinę pristatė per Skaudvilės 250-ties metų jubiliejų.

Gražiai paminėtas Romualdo Eičo, Liudą Mikalauską išvedusio į operos dailininkus, jubiliejus. Pastarojo pėdomis eina ir kita buvusi R.Eičo mokinė Jomantė Šležaitė. Kultūriniame fronte triūsia nemažai ryškių žmonių. Anastazijos Peškaitienės foklorinis ansamblis „Palvija“ atšventė dvidešimtmetį. Aplinkinių nuomone, Moksleivių kūrybos renginių režisierė Laura Marozienė – gimusi scenai.

Laikraščio skaitytojai sulaukė Tauragės garbės piliečių Kazimiero Vaičiulio, Valerijos Bumbulienės, Vidos Kazakevičienės, Liudo Pavilionio, Voldemaro Daujoto, Eugenijaus Paleko minčių. Papasakota apie gražius fotografų darbus. Kai kurie iš jų ne tik rengė parodas, bet ir gelbėjo paukščius: iš Jūros ledo gniaužtų išplėšė pilkąjį garnį, žalvariams kasė duobes lizdams.

Gyvenimas margas ir trumpai sunku peržvelgti visų metų eigą. 2011 rinksime naują rajono tarybą, netrūks ir kitų gyvenimiškų rūpesčių. Prie tokios ekonominės ir politinės situacijos naivu būtų tikėtis, kad ateinantys metai bus ženkliai geresni. Ekonomistai prognozuoja, kad dar negreit išbrisime iš to liūno, į kurį įstūmė ekonominis sunkmetis. Bet kuriuo atveju norisi palinkėti vilties, tiems, kas išvykę, kad kada nors sugrįžtų, tiems, kas dar liko, kad atrastų geresnį gyvenimą gimtinėje.

Skaityti komentarus (12) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras