Skolos – niūri verslo realybė(9)

Gintaras GRAŽINSKAS | gintaras@kurjeris.lt

2009-09-17 10:49

Kai beveik prieš kelerius metus kelių įmonių koncernas „Erra“ diegė naują medžio plokščių apdirbimo liniją, vienas įmonės savininkų ir jos vadovas Albinas Petrikas greičiausiai nesitikėjo, kad ateityje jam teks minti teismų slenksčius. Vien per šiuos metus Tauragės rajono apylinkės teismas gavo 32 ieškinius, kuriais prašoma priteisti skolas iš šios įmonės. Tačiau įmonės savininkas ir vadovas tikisi, kad ir šią sunkią situaciją pavyks įveikti.

Eksportas – gelbėjimosi ratas

Vienintelis Albino Petriko džiaugsmas – kad įmonei ir sunkmečiu pavyko išlaikyti užsakovus užsienyje.

– Šiandien dar laikomės iš eksporto užsakymų. Turime užsakovus užsienyje, kuriems gaminame baldų detales ir jas parduodame. Blogiau tik tai, kad užsakymai nuolat kinta – vieną mėnesį galime gauti užsakymą, o jau kitą jis gali būti perpus mažesnis. Taip pat gali būti, kad užsakymas bus ir didesnis, todėl negalime nieko planuoti į ateitį, – „Tauragės kurjeriui“ sakė A.Petrikas.

Anot verslininko, užsienyje ekonomika jau atsigauna, todėl prekyba taip pat įsibėgėja. Įmonės vadovo teigimu, šiuo metu baldų gamybos cechas dirba trimis pamainomis. Tačiau vietinėje rinkoje dabar tvyro beveik visiškas štilis.

– Jau dabar žmonėms Lietuvoje beveik nebereikia baldų. O kai prasidės šildymo sezonas, situacija dar suprastės – visi taupys, kad galėtų sumokėti už šildymą, – mano A.Petrikas.

Verslininko teigimu, tai turės įtakos ir darbo rinkai. Jei anksčiau, maždaug prieš pusantrų metų, „Erroje“ dirbo apie 35 žmones, šiandien jų likę mažiau – dirba apie 30 darbuotojų.

 

Prislėgė paskolos

 

Beveik šeši milijonai litų – tiek kainavo įrengti naująjį „Erros“ cechą. Tam įmonė prieš dvejus metus panaudojo ne tik savas lėšas – dalį jų teko skolintis iš bankų, neapsieita ir be Europos Sąjungos paramos. A.Petrikas sakė, kad tai dabar ir gerai, ir blogai. Sunku, nes reikia grąžinti skolą bankams, tačiau ir naudinga, nes naujoji įranga padeda neprarasti užsakovų užsienyje.

– Jei nesitikėčiau, kad pavyks išgyventi sunkmetį, užrakinčiau įmonę, raktus nuneščiau bankui ir nieko nebedaryčiau. Tačiau dar dirbame, vadinasi, tikiu, kad ištversime, – kalbėjo A.Petrikas, paklaustas, ar tikisi geresnių laikų.

Jo teigimu, dabar niekam nelengva, todėl belieka tik daug ir atkakliai dirbti.

 

Dėl skolų kaunasi teismuose

 

Skolos – tema, kuria verslininkas nelabai noriai kalba. Anot A.Petriko, jo vadovaujama įmonė skolinga daug kam, tačiau „Errai“ skolingų esą dar daugiau.

– Vaikštom į teismus, bandom atgauti skolas. Bet jei mums skolingi tie, kas bankrutuoja, tokias skolas beveik iš karto tenka nurašyti į beviltiškas, – sakė A.Petrikas.

Pasak verslininko, jis nežino, kiek tiksliai skolinga jo įmonė, nei kiek jai skolingi kiti. Jis tik sakė esąs tikras, kad įmonei negrąžintų pinigų suma daug didesnė, nei „Erra“ skolinga kitiems. Kalbėdamas su žurnalistais prieš pusmetį, A.Petrikas yra sakęs, kad „Erra“ tuo metu turėjo 2,4 milijono litų skolų, o įmonei įvairios organizacijos buvo skolingos 3,6 milijono litų.

Tauragės rajono apylinkės teismo duomenys taip pat rodo, kad skolų „Erra“ turi nemažai. Nuo šių metų pradžios dviem „Erros“ koncerno įmonėms „Erra“ bei „Erra ir Ko“ teisme pateikti 32 ieškiniai. Iš jų 14 prašymų skolas išieškoti supaprastinto proceso tvarka.

 

Ir valstybė verslui skolinga

 

Vidas Preikšaitis, Tauragės apskrities verslo darbdavių sąjungos pirmininkas ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys, teigia, kad įmonių tarpusavio skolos – niūri šios dienos realybė.

– Viena įmonė skolinga kitai, ši nebeišgali atsiskaityti su dar kita ir taip ratas sukasi. Ką kalbėti apie privatų sektorių, kai valstybinius užsakymus, valstybės skelbiamus konkursus laimėjusios įmonės taip pat priverstos laukti, kol su jomis atsiskaitys vėluojanti valstybė, – „Tauragės kurjeriui“ sakė V.Preikšaitis.

Dar viena verslo murkdymo priežastis, pasak V.Preikšaičio, – bankų nenoras skolinti verslui.

– Įmonės lengviau atsikvėptų, jei bankai laikytųsi kitos skolinimo politikos. Netikiu, kad kuri sunkumų prispausta įmonė gavusi paskolą imtų ją ir „pravalgytų“. Verslininkai pirmiausia jas naudotų apyvartai atgaivinti. Tačiau kai pasiskolinti sudėtinga, tai taip pat stabdo verslą ir augina skolas. Be to, ir jau paimtų kreditų atidėjimus gauti dabar sudėtinga, – įsitikinęs V.Preikšaitis.

V.Preikšaitis vieninteliu vaistu nuo tarpusavio įsiskolinimų augimo nelaiko vien tik eksporto. Jo nuomone, ir užsienio įmonės patyrė sunkumų, ir Lietuvoje yra ne viena įmonė, kuriai eksportuotojai liko skolingi.

Skaityti komentarus (9) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras