Medikės juokai: jei mirsi, palaidos(4)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2008-01-04 00:00

Tuoj po Kalėdų, tamsų darganotą vakarą, važiuodama į Sartininkus mąsčiau ne tik apie nemalonų įvykį (tik pakartotinai iškviesta greitoji medicinos pagalba į ligoninę išvežė pasiligojusią pagyvenusią moterį), bet ir apie tai, kad į bendruomenę „Sartupietis" susibūrę žmonės gynė kaimynę, kuri ne visuomet sugeba savimi pasirūpinti. Šis faktas ir elektros lempučių girliandomis papuoštos sodybos Sartininkuose vertė galvoti apie naujus daigus kaimo gyvenime.

Pagalbos ieškoti - į parduotuvę

„Tauragės kurjeris" iš „Sartupiečio" bendruomenės sulaukė telefono skambučio, kad pirmą kartą iškviesta greitoji medicinos pagalba pasiligojusią kaimynę paliko ten, kur ją ir rado - parduotuvėje. Tik bendruomenės narių pastangomis pavyko pakartotinai iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Serganti Aldona Vasilenkaitė buvo paguldyta į ligoninę. Moterys nenutylėjo ir apie nemalonią sceną parduotuvėje, kur buvo iškviesta medikė.

Incidentas įvyko tuoj po Kalėdų, gruodžio 27-ąją, kai šventinė nuotaika ir didžiųjų metų švenčių pažadintas geraširdiškumas dar neturėjo būti išblėsęs. Prieš 17 valandą į Sartininkų parduotuvę šiaip taip atėjusi A.Vasilenkaitė pasiguodė, kad sušlubavo širdis. Pardavėja ir ten buvusios pirkėjos matė, kad ji apimta silpnumo, krečiama drebulio, moters prašomos iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Vėliau jos tikino, kad buvo aišku, jog į namus Aldona nebepajėgs pareiti, be to, namuose nebūtų jokios pagalbos - gyvena viena, telefono neturi.

Jei mirs, palaidos

Netrukus prie parduotuvės privažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis, į vidų įėjo gydytoja Roma Paulaitienė. Tuo metu parduotuvėje buvusios Sartininkų bendruomenės „Sartupietis" narės (pavardės redakcijai žinomos) vėliau „Tauragės kurjeriui" pasakojo, kad atvažiavusi gydytoja pamatavo ligonei temperatūrą, kraujospūdį, suleido vaistų, tačiau į ligoninę ją vežti atsisakė. Esą joje nėra vietų, be to, gydytoja mestelėjusi, kad benamiams ten ne vieta... Į susirūpinusių moterų klausimą, kas bus, jei eidama namo vieniša moteris mirs, gydytoja atsakiusi, kad tuomet ji bus palaidota. Parduotuvėje buvusias moteris tokie medikės žodžiai papiktino, nes A.Vasilenkaitė - ne benamė ir ne girtuoklė. Bendruomenės moterys tvirtino, kad Aldona - daug vargo mačiusi sena moteris, ne visuomet sugebanti tinkamai savimi pasirūpinti. Sartininkiškės pyko - jų teigimu, medikams nesuteikta teisė nuspręsti, kurių visuomenės sluoksnių gyventojus gydyti ligoninėje, o kurių - ne.

Bendruomenės narės, matydamos, kad po gydytojos pagalbos Aldonos būklė mažai tepasikeitė, nepaliko jos likimo valiai. Parvežė namo ir pagalbos kreipėsi į vietos medicinos punkto bendruomenės slaugytoją Loretą Šeputienę. Pastaroji medikė apie situaciją pranešė Žygaičių ambulatorijos vedėjai Sigitai Kavaliauskienei, kuri paskambino Greitosios medicinos pagalbos skyriuje tą vakarą budėjusiai gydytojai R.Paulaitienei ir nusakė A.Vasilenkaitės sveikatos būklę - serga ne viena lėtine liga, kenčia dėl lėtinės mažakraujystės. Antrą kartą greitosios automobilis į Sartininkus tą vakarą važiavo praėjus vos dviem valandoms po pirmojo iškvietimo, bet jau kviečiamas ne gyventojų, o bendruomenės slaugytojos L.Šeputienės.

Reikėjo ar nereikėjo vežti į ligoninę?

Antrą kartą atvykusi gydytoja R.Paulaitienė nusprendė A.Vasilenkaitę vežti į Tauragės apskrities ligoninę, kur ji tuoj pat buvo paguldyta Vidaus ligų skyriuje. Už tai, kad buvo paguldyta į ligoninę, šešiasdešimt septynerių metų moteris dėkinga Sartininkų bendruomenės nariams ir pardavėjai Raimondai, nes tik jų atkaklumo dėka pakartotinai buvo iškviestas greitosios automobilis. Aldona sakė, kad ligoninėje medikai jai ne tik malšina didelį kraujospūdį, bet ir gydo šlubuojančią širdį bei keletą metų ant kojos negyjančią žaizdą.                                                     

Medikams uždrausta viešai kalbėti apie savo pacientų sveikatos būklę, todėl Žygaičių ambulatorijos vedėjos S.Kavaliauskienės, pas kurią prisirašiusi A.Vasilenkaitė,  paprašiau atsakyti, ar šiai pacientei reikėjo stacionarinio gydymo. Ambulatorijos vedėja paaiškino, kad ne viena lėtine liga serganti moteris galėjo gydytis ambulatoriškai, jei nuolat būtų lankiusis ambulatorijoje, gėrusi išrašytus vaistus. Deja, kai kurie žmonės, ypač pagyvenę, vieniši kaimiečiai, nėra linkę deramai rūpintis savo sveikata. Esant tokiai situacijai A.Vasilenkaitę tenka gydyti ligoninėje. A.Vasilenkaitė neslėpė, kad ne kartą buvo gydyta Tauragės apskrities ligoninėje, jai dėl mažakraujystės perpiltas kraujas. 

Paklausus apie Sartininkų parduotuvėje įvykusį nemalonų įvykį, gydytojos pasakytus žodžius, kad ligoninėje trūksta vietos, o benamiams ten ne vieta, Aldona atsakė:

- Aš taip blogai jaučiausi, kad vos suvokiau, kas vyksta. Nesigilinau į tai, ką moterys kalbėjo.

„Kaltės nematau"

Greitosios medicinos pagalbos skyriaus vedėjas Gediminas Jancevičius „Tauragės kurjeriui" sakė negalintis komentuoti šio įvykio, nes dėl to į jį niekas nesikreipė. Tačiau vedėjas patikino, kad medikai negali skirstyti pacientų į gerus ir blogus, nepaisydami jokių nemalonių buitinių aplinkybių jie privalo deramai atlikti savo pareigą. G.Jancevičiaus teigimu, greitosios medicinos pagalbos medikams tenka visko patirti, bet jie kantriai atlieka savo darbą.

Greitosios medicinos pagalbos skyriaus gydytoja R.Paulaitienė sutiko pasikalbėti apie šį įvykį. Medikė neigė ligonę pavadinusi bename ir todėl atsisakiusi ją vežti į ligoninę. O parduotuvėje nuskambėjusią jos repliką - jeigu moteris numirsianti, būsiančios laidotuvės, gydytoja pavadino pajuokavimu. R.Paulaitienė tikino, kad į Sartininkus atvažiavus pirmą kartą pacientės būklė nebuvo tokia bloga, kad ją būtų reikėję vežti į ligoninę, todėl liepė jai eiti namo ir kreiptis į savo gydytoją.

- Kadangi ligonė nieko nesakė apie lėtinę mažakraujystę, nepavyko to išsiaiškinti ir klausinėjant apie negalavimų simptomus, ji nepateikė jokių medicinių dokumentų, pavyzdžiui, kompensuojamųjų vaistų receptų knygutės, pagal išrašytus vaistus būčiau galėjusi spręsti, kad ji serga lėtine mažakraujyste, manau, kad neveždama į ligoninę, patardama gydytis ambulatoriškai buvau teisi. Aš savo kaltės nematau, tiesiog įvyko nesusipratimas. Sužinojusi apie lėtinę mažakraujystę viską padariau, ką reikėjo - pacientė buvo nuvežta į ligoninę, - aiškino R.Paulaitienė.

Susitikimai

Žurnalisto darbas mėgsta staigmenas: su pagrindinėmis įvykio dalyvėmis yra tekę anksčiau susitikti. Prieš keletą metų lankiausi name, kuriame gyvena A.Vasilenkaitė, susipažinau ir su ja pačia. Tuomet tame pačiame name gyveno jos sesuo Birutė su trimis dukrelėmis, todėl gyvenimas atrodė linksmesnis. Teko nagrinėti ir vieną nemalonią istoriją, kai gydytoja R.Paulaitienė, iškviesta pas ligonį į tos pačios Žygaičių seniūnijos kitą kaimą, atsisakė eiti pas neįgalų vyrą, nes greitosios automobilis dėl blogo kelio negalėjo pasiekti sodybos, o pievelė, kuria galima buvo pėsčiomis nueiti pas mirštantįjį, buvo šlapia. Kitu automobiliu į ligoninę vežamas jaunas vyras mirė. Nežinia, ar atskubėjusi gydytoja jam būtų galėjusi kuo nors padėti, tačiau ir artimiesiems, ir pačiai medikei turbūt būtų buvę lengviau, jei ji būtų pasiekusi mirštantį ligonį.

Kai kurie kaimo gyvenimo ypatumai

Seniems, ligotiems žmonėms sunkiau pasiekti medikus, nes neturi pakankamai lėšų ir jėgų. Kai kurie nesugeba deramai savimi pasirūpinti: gyventi švariai, tvarkingai, tinkamai maitintis, lankytis pas gydytojus, pirkti ir vartoti vaistus. Kai kurie vieniši žmonės net ištiestą pagalbos ranką atstumia - į namus neįsileidžia nei medikų, nei socialinių darbuotojų. Tarp tokių - ir A.Vasilenkaitė. Gali būti, kad nemalonios gyvenimo aplinkybės prie to pastūmėjo: kažkas sudegino Aldonos ir kaimynų tvartus ir malkines, iš buto pavogė pinigų, aplinkui netrūksta girtaujančių asmenų. Bet yra žmonių, kurie Aldonai padeda: Kazlauskai savo tvarte leido laikyti telyčią, kol ji ligoninėje, kaimynė Rita gyvulį pašeria, iš kaimynystėje gyvenančio ūkininko Vorobjovo skolon nuolat gali nusipirkti pašaro. 

Tačiau šiame Sartininkų kaimo aštuonbutyje per keletą metų į gera mažai kas pasikeitė. Namo rūsys tebėra užtvindytas. Gyventojai baiminasi, kad namo sienos ims griūti. Rūsio sutvarkyti jie neįstengia, o pagalbos nėra iš kur laukti, nes butai privatizuoti.

Skaityti komentarus (4) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras