Į ūkininkų žemes kėsinasi drugeliai(8)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2008-01-15 00:00

Gruodį į Gaurės seniūniją atkeliavo segtuvas su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos dokumentais - Meškų botaninio zoologinio draustinio ribų planu ir nuostatų projektu. Meškų ir Milaičių kaimuose numatoma steigti botaninį zoologinį draustinį, kad nuo išnykimo būtų saugomi reti drugeliai - kraujalakiniai melsviai ir jų vikšrams maitintis reikalingi augalai - vaistinės kraujalakės. Ūkininkai, kurių žemės patenka į šią teritoriją, sunerimo, nes draustinyje numatyti dideli apribojimai, kurie sužlugdys jų vystomą veiklą - gyvulininkystę.

Pranešė prieš pat steigimą

Meškų zoologinį botaninį draustinį steigti numatoma abiejuose Šešuvies upės krantuose, jis turėtų užimti 274 hektarų plotą. Teritorija priklauso dviem seniūnijoms - Gaurės ir Tauragės kaimiškajai.

Projekte nurodoma, kad vykdant projektą „Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000" įgyvendinimas Lietuvoje" Viešvilės valstybinio rezervato vyriausiasis ekologas Vytautas Uselis 2001 metais atliko kraujalakinio melsvio paplitimo apžvalginius tyrimus pietinėje Žemaitijoje. Meškų kaimo apylinkėse aptikta nemaža šių drugių populiacija ir jiems tinkamų buveinių plotai. Beje, siūlymą šią vietovę įtraukti į „Natura 2000" tinklą, kaip buveinių apsaugai svarbią teritoriją, taip pat pateikė V.Uselis. Jis dar gerokai anksčiau su kitais Viešvilės rezervato darbuotojais atliko vietovės biologinės įvairovės tyrimus.

Įsiskaičius į draudimus ūkininkams, kurių žemė patenka į steigiamo botaninio zoologinio draustinio teritoriją, tampa aišku, kad dėl to jų gyvenimas smarkiai pasikeis. Visi nebegalės taip ūkininkauti, kaip iki šiol, o kai kurie bankrutuos, nes neįstengs atiduoti bankams paskolų. Įgyvendinusieji projektus už Europos Sąjungos lėšas dėl priverstinio ūkinės veiklos mažinimo sulauks griežtų sankcijų.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad steigti draustinį ketinta seniai, o pranešta tik pernai gruodį.

„Nuvarys nuo žemės - išvarys iš Lietuvos"

Išstudijavęs gautus popierius seniūnijos žemės ūkio specialistas, savivaldybės Tarybos Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Antanavičius susiėmė už galvos. Segtuvą su gautais dokumentais perdavė Meškų ir Milaičių kaimų ūkininkams. Vėliau kartu su juo važiavome su jais pasikalbėti.

Dalis naujove suinteresuotų ūkininkų buvo susirinkę Vytauto Petraičio troboje. Nusiminę vyrai piktai kalbėjo:

- Jeigu būtų biznis, patys tame projekte pasiprašytume dalyvauti, o beveik viską drausdami ir per metus už hektarą mokėdami tik 40 eurų pieno ūkį sužlugdys.

- Tegu sumoka po 15 tūkstančių litų ir augina mūsų žemėje ką tik nori.

- Prieš mums atiduodant galėjo tėvų ir senelių žemę nusavinti.

- Nuvarys mus nuo žemės...

- Išvarys iš Lietuvos...

- Šiandien atima žemę, o ryt pastatus, būsime laisvi į Airiją važiuoti.

- Argi nematote, to ir siekiama, kad mes Lietuvoje nieko neaugintume, gyvulių nelaikytume.

- Tinginiams ir bomžams geriau - iš jų nieko neatima, o daug duoda...

- Ūkininkai - nykstanti rasė...

- Jei nebus ūkininkų, daug kas pelno neteks.

Šių žodžių buvo skaudu klausyti, bet ką kita gali sakyti žmonės, kurie nebegalės laisvai ūkininkauti senelių ir tėvų žemėse? Draudimų - begalė. Bet svarbiausi šie: ūkininkai negalės laikyti didesnės karvių bandos kaip po vieną karvę dviem hektarams. Pievas šienauti galės tik rugpjūtį, kai žolė jau peraugusi ir niekam netinka. Jie negalės sausinti žemės, apsodinti mišku laukymių, natūralių pievų, tręšti ir kultūrinti natūralių pievų ir ganyklų, transportuoti jų į kitas žemės naudmenas, naudoti pesticidų, statyti rekreacinių pastatų, įveisti naujų rūšių augalų ir gyvūnų, statyti su draustinio tikslais nesusijusių pastatų. Tai reiškia, kad ūkininkų žemėje, kuri pateko į drugelių „ganyklų" teritoriją, prekinė ūkinė veikla neįmanoma, nes reikia mažinti karvių bandą. Pagal ES direktyvas galima laikyti tiek karvių, kad vienam hektarui tektų viena karvė, draustinyje - perpus mažiau. Kadangi šienauti bus galima tik rugpjūtį, pašarų pasirūpinti nepasiseks, nes rugpjūtį jau ir atolas turi būti nupjautas. Žemė bus alinama, nes draudžiama sėjomaina, naudoti trąšas.

Augins... drugelius su tešmenimis

Ūkininkai matė, kaip šią vasarą po laukus palei Šešuvį vaikščiodami žmonės kažką tyrinėjo, bet dėl to nesijaudino, nes yra įpratę, kad vasaromis į gražią vietą prie upės privažiuoja daugybė poilsiautojų. Projektas steigti botaninį zoologinį draustinį jiems - lyg perkūnas iš giedro dangaus. Žmonės piktinasi, kodėl niekas neklausė jų nuomonės, būtų sutikę drėgnus laukų pakraščius prie upės gera valia draustiniui atiduoti, o kėsinimasis į ūkininkauti naudojamą žemę juos sužlugdys.

Į Petraičių trobą susirinkusius ūkininkus vienijo ne tik jų laukianti bėda, bet ir tai, kad visi ūkininkauja senelių ir tėvų žemėse. Pasakojant, kas ką veikė kolūkių laikais, kaip dabar ūkininkauja, paaiškėjo, kad kas nors iš šeimos nuolat vertėsi gyvulininkyste: kadaise dirbo fermose, dabar laiko karvių. Ir replika į temą:

- O dabar auginsime drugelius su dideliais tešmenimis, juos melšime!

Česlovo Laurinsko visi 11 hektarų patenka į draustinį. Jis neįsivaizduoja, kaip jiems su žmona reikės verstis. Ūkininkas sakė, kad reikia su tuo nesutikti, jam pritarė ir kiti ūkininkai. Kaip tai daryti, iš pradžių vienos nuomonės nebuvo: ar nekreipti dėmesio į dokumentus segtuve, popieriaus lapus, ant kurių užrašyta - „Pasiūlymas" (lyg ūkininkai privalėtų savo žemę siūlyti draustiniui), ar pateikti atskirą nuomonę, pagrįstą dokumentais, eiti ar neiti į kviečiamą susirinkimą. Priėjus prie išvados, kad tylėjimas visuomet vertinamas kaip sutikimas, vyrai nutarė protestuoti.

„Situacija - kraujalakinė..."

Ūkininką Tomą Petraitį botaninio zoologinio draustinio steigimas varo į neviltį. Jis valdo 50 hektarų žemės, laiko 30 karvių. Kadangi trečdalis žemės patenka į draustinį, tokios karvių bandos jis negalės laikyti, o jos mažinti negali, nes už gautą paramą tai yra įsipareigojęs Europos Sąjungai. Be to, kyla grėsmė, kad bankui nepavyks atiduoti paskolos.

Jauno ūkininko Jono Andrijaičio padėtis dar sudėtingesnė. Valdo 70 ha, laiko 40 karvių ir paramą iš ES yra gavęs, ir į banką „įlindęs". Beveik 13 ha patenka į draustinį. Šeima augina tris vaikus moksleivius.

Mažiausiai dėl draustinio nukentėtų Jurgis Butkus, nors visi 11 ha patenka į draustinio teritoriją, karvių jis nelaiko, tik arklį, padeda ūkininkams įdirbti laukus, parduoda pašarą, dirba mieste. Bet ateityje jis nebegalės plėsti ūkininkavimo, šienauti. Žemės parduoti taip pat neapsimokės, kai tokie dideli apribojimai, jos kaina kris.

Vytautas Petraitis, kurio troboje visi buvo susirinkę, nei su ES, nei su banku kol kas neturėjo reikalų, šeima gyvena ne vien iš ūkio, jis dirba mieste, bet taip pat labai susirūpinęs, kad iš turimų 15 hektarų trečdalis patenka į draustinio teritoriją. Jis mano, kad karvių, kurių laiko septynias, reikės atsisakyti, įsitaisyti ožką.

Ūkininkai Meškų ir Milaičių kaimuose kuriamą situaciją pavadino „kraujalakine" ir ketina priešintis. Jie rengiasi susirinkimui, kuris sausio 29 d. 15 val. turi vykti Tauragės rajono savivaldybės administracijos didžiojoje salėje.

Ūkininkai turi netylėti

Iki 2007 metų pabaigos turėjo būti parengtas ir rajono Tarybos patvirtintas Tauragės rajono bendrasis planas, tačiau tai nebuvo padaryta, nors svarbaus dokumento rengėjai buvo tvirtai prižadėję jį laiku pateikti tvirtinimui. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Šarūnės Beitaitės paklausiau, ar Meškų botaninis zoologinis draustinis, apie kurį per keletą rajono bendrojo plano svarstymų nieko neteko girdėti, įtrauktas į šį planą. Ji atsakė, kad šiame plane jo ribos nėra numatytos, tačiau aprašomojoje dalyje užsimenama, kad toks planas rengiamas. Jis pateiktas Gaurės seniūnijai ir eksponuojamas savivaldybės patalpose, iki sausio 28 dienos laukiama atsiliepimų.

Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėja Ramutė Noreikienė „Tauragės kurjeriui" sakė, kad apie ketinimą steigti Meškų botaninį zoologinį draustinį sužinojo neoficialiai, apie tai jai šių metų sausį papasakojo dėl to susirūpinęs ūkininkas Jonas Andrijaitis. Toks planas jai taip pat sukėlė nerimą, juk numatomi apribojimai ūkininkams grąžintoje žemėje, kurioje jie vysto pasirinktą veiklą. Kai kurie yra gavę Europos Sąjungos paramą, todėl tam tikrą laiką pokyčiai ūkininkaujant negalimi. R.noreikienė sakė dėl to skambinusi Meškų biologinio zoologinio draustinio planavimo organizatoriams - į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos. Viena specialistė jai sakiusi, kad nieko dar nesą nuspręsta, būsią tariamasi su ūkininkais.

- Todėl labai svarbu, kad ūkininkai, kurių valdomos žemės patenka į draustinio teritoriją, ateitų į susitikimą su planavimo organizatoriais, raštu pateiktų savo nuomonę, pagrįstą dokumentais, - sakė R.Noreikienė.

Skaityti komentarus (8) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras