Būsimas karjeras - Rusijos akiratyje(0)

Gintaras GRAŽINSKAS | gintaras@kurjeris.lt

2008-07-18 08:19

Tik prieš trejetą metų „Oflager 53“ teritorijoje pastatytas naujas paminklas. Valstybė tam skyrė 87 tūkstančius litų. E.Skipičio foto

Pagėgiai gali tapti tarpvalstybinio skandalo epicentru. Šalia miestelio, Anužių kaime projektuojamas karjeras gali užtraukti „draugiškiausios“ Lietuvos kaimynės – Rusijos rūstybę, nes smėlį ir žvyrą planuojama kasti buvusios koncentracijos stovyklos teritorijoje. Išgirdę šią naujieną Rusijos federacijos konsulato Klaipėdoje diplomatai ir buvę koncentracijos stovyklų kaliniai atskubėjo į Pagėgius aiškintis situacijos vietoje.

 

Susirūpinimą kelia ne vienam

Karjerą šalia Pagėgių eksploatuoti ketina Kaune registruota UAB „Prime Parte“. Būsimieji karjero savininkai jau atliko projekto poveikio aplinkai įvertinimą. Dokumentuose užfiksuota, kad šį dokumentą jau kelis kartus svarstė dauguma su juo susijusių Pagėgių savivaldybės ūkio subjektų.

Vieni pirmųjų būsima ūkine veikla susirūpino miškininkai. Šilutės miškų urėdijos atstovams pasirodė, kad perduoti daugiau kaip 100 hektarų valstybinio miško sunaikinti – per daug neatsakingas žingsnis. Ėmus aiškėti, kad būsimos ūkinės veiklos teritorijoje gali atsidurti ir istorinis paminklas – Buchenvaldo koncentracijos stovyklos filialas „Oflager 53“, sujudo ne tik buvusių koncentracijos stovyklos kalinių bendrija, bet ir Rusijos Federacijos konsulato Klaipėdoje diplomatai. Konsulatas nedelsdamas skyrė transportą bendrijos atstovams važiuoti į Pagėgius aiškintis padėties. Kartu vyko ir vicekonsulas Anatolij Muzyčenko.

Nesigėri projektu ir vietiniai gyventojai – jie bijo, kad iš karjero nuolat važiuojančios sunkiasvorės mašinos gadins kelius bei kankins juos dulkėmis.

Vaikštoma ant mirusiųjų kaulų

– Mums paskambino moteris iš Pagėgių ir pranešė, kad prie „Oflager 53“ vyksta kasinėjimai. Pranešiau konsului, kuris skyrė automobilį ir kartu su vicekonsulu išvažiavome. Mes visi sunerimome, nes informacija buvo grėsminga, – „Tauragės kurjeriui“ pasakojo Vladimir Malyšev, Koncentracijos stovyklų buvusių kalinių ir priverstinai išvežtų darbams asmenų bendrijos Klaipėdos skyriaus vadovo pavaduotojas.

Buvęs koncentracijos stovyklos kalinys sakė, kad, apžiūrėję „Oflager 53“, jie nuvažiavo į Pagėgių savivaldybę, kur susitiko su meru Kęstu Komskiu ir savivaldybės architektu. Su valdininkais buvo kalbamasi apie darbus, vykstančius aplink „Oflager 53“, bei ką ketinama ten padaryti.

V.Malyšev sako esąs nusivylęs Pagėgių valdininkais ir kaltina juos nepateikus tikslios informacijos.

– Mes gavome būsimos Pagėgių pramoninės zonos ir būsimo karjero brėžinius. Tačiau tokius, pagal kuriuos negalime tiksliai nustatyti, kur yra šių objektų ribos. Remiantis senųjų pagėgiškių pasakojimais, aplink buvusią stovyklą daugelyje vietų yra palaidotų belaisvių. Ten vaikštoma ant mirusiųjų kaulų, – „Tauragės kurjeriui“ sakė V.Malyšev.

Pasak buvusio kalinio, nustebino viena detalė: kol valdininkams nežinant jie lankėsi „Oflager 53“, netoli stovyklos statomoje Pagėgių pramoninėje zonoje buvo dirbama technika.

– Kai mes po vizito merijoje nuvažiavome ten dar kartą, jokios technikos neberadome, – tvirtino V.Malyšev.

Rusijos atstovai stebi padėtį

– Mus pasiekė informacija, kad „Oflager 53“ teritorijoje ketinama statyti karjerą. Ačiū Dievui, pamatėme, kad statybos dar neprasidėjo. Tačiau neramina tai, kad kapų vietoje ketinama daryti karjerą, – telefonu „Tauragės kurjeriui“ sakė Rusijos Federacijos vicekonsulas A.Muzyčenko. Pasak diplomato, toks žingsnis būtų didžiulė neteisybė.

A.Muzyčenko taip pat sakė, kad Pagėgių savivaldybės valdininkai pateikė būsimo karjero žemėlapius.

– Aš nesu statybininkas, todėl nelabai juos supratau. Gerai dar bent tai, kad ketinama atlikti papildomus tyrimus ir ištirti, ar karjero teritorijoje nebus surasta mirusiųjų kaulų.

Vicekonsulas „Tauragės kurjeriui“ teigė, kad konsulatas atidžiai stebės situaciją Pagėgiuose.

Žuvo tūkstančiai

Karo belaisvių stovykla „Oflager 53“ (stovykla po atviru dangumi) buvo 53-asis Buchenvaldo koncentracijos stovyklos filialas. Tai buvo belaisvių persiuntimo punktas. Manoma, kad čia žuvo daugiau nei 10000 žmonių. Vietos gyventojai liudija, kad belaisvius šaudyti veždavo už 2 kilometrų, o sušaudę užpildavo derva ir sudegindavo. Pasak V.Malyšev, yra liudininkų pasakojimų, kad žuvusiuosius vokiečiai užkasdavo ir netoli geležinkelio. Ten buvo laidojami kelionės metu ešelonais į stovyklą vežami ir mirę belaisviai. „Oflager 53“ buvo kalinami įvairių tautybių ir kariuomenių kariškiai.

Stovykla, apsupta miško, užėmė 6 hektarų teritoriją. Ji buvo aptverta spygliuota viela, bėglių bei politinių kalinių karceriai iškelti už tvoros. Stovyklos teritorijoje stovėjo trys barakai eiliniams belaisviams ir vienas, didesnis, karininkams. Buvo ligoninė, trys virtuvės ir sandėlis. 1964 m. stovyklos teritorijoje atliekant tyrinėjimus buvo atkasta daugybė žuvusiųjų palaikų. Pažymint Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-metį, Lietuvos Respublikos vyriausybė priėmė nutarimą skirti 87 tūkstančius litų buvusios Pagėgių koncentracijos stovyklos memorialinio komplekso atnaujinimui. Buvo sutvarkyta buvusios stovyklos teritorija, karo aukų atminimui įamžinti sukurta ir pastatyta memorialinė plokštė pagal S.Krasausko grafikos darbą iš cinko „Amžinai gyvi“. 2005 m. gegužės 8 d. Pagėgiuose, buvusios koncentracijos stovyklos „Oflager 53“ teritorijoje, iškilmingai atidengta memorialinė plokštė karo aukų atminimui.

Karjeras – didelė žala miškui

Prieš karjero eksploatavimą pasisako ne tik buvę karo belaisviai. Šilutės miškų urėdijos urėdas S.Bairašauskas taip pat tvirtina, kad negerai iškirsti tokį plotą miško savivaldybėje, kurios miškingumas – vienas mažiausių Lietuvoje. Dar balandžio mėnesį Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente vykusiame posėdyje dėl projekto poveikio aplinkai vertinimo urėdas pasisakė prieš karjero eksploatavimą.

– Mūsų nuomone, UAB „Prima Parte“ planuojamos ūkinės veiklos pobūdis ir veiklos nauda visuomenei nėra išimtinai svarbūs, dėl ko miško žemė turėtų būti paversta kitomis naudmenomis, – tada sakė S.Bairašauskas. Išnaudojus žvyro ir smėlio atsargas karjere, toje vietoje ketinama palikti vandens telkinį. Anot urėdo, iškirtus, kaip planuojama, 120–130 hektarų nebrandaus miško, gamtai būtų padaryta itin didelė žala, o tai jau prieštarautų ir Vyriausybės nutarimams.

Karjero direktorius – optimistas

Stepas Telešius, „Prima Parte“ direktorius įsitikinęs, kad visuomenės ir kai kurių institucijų nepritarimas tam, kad šalia Pagėgių atsirastų karjeras, yra tik nežinojimo paremtos.

– Dabar vietiniai gyventojai mato, kaip smėlis kasamas senajame karjere. Tačiau mes pastatysime naują ir modernią įrangą, kuri nekels triukšmo, dulkių, – teigė „Tauragės kurjeriui“ būsimą karjerą eksploatuosiančios įmonės vadovas.

Anot jo, miškui didelė žala nebus padaryta, nes darbai vyks tik etapais, kasmet iškertant tik po kelis hektarus medžių.

Paklaustas, kaip ketinama pasielgti su „Oflager 53“, S.Telešius tvirtino, kad tai yra kultūros paveldo objektas, turintis apsaugines zonas, kurių bus griežtai laikomasi.

– Kadangi planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje buvo karo belaisvių stovykla, tai, atlikus archeologinius tyrinėjimus ir suradus kaulų liekanas, darbai bus sustabdomi, ūkinė veikla nebevykdoma, – prieš kurį laiką, svarstant poveikio aplinkai vertinimą, yra sakęs S.Telešius.

– Lietuvos bendrajame plane šis karjeras yra numatytas, Tauragės apskrities bendrajame plane – taip pat, tikiuosi ir Pagėgių bendrajame plane jis bus numatytas, – optimistiškai nusiteikęs S.Telešius dabar.

Reikalaus tyrinėjimo

Pagėgių savivaldybės Architektūros skyriaus gamtosaugininkas ir aplinkosaugininkas Stasys Stankus „Tauragės kurjeriui“ tvirtino, kad savivaldybė taip pat prieš šį projektą.

– Baisus vietinių nepasitenkinimas, nes bus daug dulkių, gadinsis Pagėgių keliai, kuriais bus vežamas smėlis ir žvyras. O ir iškirsti tokį plotą miško savivaldybėje, kurios miškingumas yra vienas mažiausių Lietuvoje – nėra gerai, – sakė „Tauragės kurjeriui“ S.Stankus.

Jo teigimu, karjero planas dar turės keistis, be to, „Prima Parte“ privalės užsakyti archeologinius tyrinėjimus.

Tačiau miškininkai įsitikinę, kad nors oficiali savivaldybės pozicija ir yra prieš naujojo karjero įkūrimą, patyliukais valdininkai tam pritaria. Pasak Pagėgių girininkijos girininko Romo Urbučio, pradžioje derinimai su savivaldybės vadovais vyko tyliai, stengiantis, kad apie projektą sužinotų kuo mažiau pagėgiškių. Vėliau, kai jau nebeliko kitos išeities, valdininkai savo neva nepritarimu bando nuraminti visuomenę.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras