Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Kur ir kaip labiausiai derėtų įamžinti Tauragės šimtuko pavardes?

 Rezultatai

Statybininko išpažintis(15)

Ramunė RAMANAUSKIENĖ | redaktore@kurjeris.lt

2008-04-14 12:03

Prieš metus pompastiškos iškilmės visuomenei atidarė rekonstruotų Tauragės kultūros rūmų duris. 10 milijonų litų valstybei ir Tauragės rajono savivaldybei kainavusios statybos ne kartą sulaukė kritikos strėlių. Debatai šia tema netyla ir po metų – akis bado gabalais krintantis milijoninės rekonstrukcijos tinkas, drėgmės geltonomis dėmėmis subjaurotos naujo priestato salių lubos, juodos pelėsių dėmės ant koridorių, kurių nemato eiliniai lankytojai, sienų, šlykštus vargu ar kada išsivadėsiantis tvaikas, apsilaupę dažai ir butaforiniai lietvamzdžiai. Daugybę kartų atsakingų asmenų klausta – kodėl? Kodėl skubėta, kodėl nekokybiškai, kodėl tiek daug kainavo? Atsakyti į šiuos ir kitus klausimus „Tauragės kurjeriui“ pasišovė anonimu likti pageidavęs statybininkas.

- Įrodymų šiandien aš neturiu, - sako vyras, tačiau patikina, kad visi jo žodžiai – tiesa.

Šiame straipsnyje neminėsime jokių pavardžių, bendrovių, dalyvavusių Tauragės kultūros rūmų statyboje, pavadinimų, nors mums atsivėręs vyriškis išsakė viską – įvardijo vardus, pavardes, bendroves. Pasikliauti ar ne statybininko išpažintimi, paliekame teisę spręsti skaitytojams. 

„Taip būtų“ 

Išpažinti viešai savo nuodėmes Vaidas (vardas pakeistas, tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tikino nusprendęs genamas sąžinės balso.

- Esu tauragiškis. Tegu žino ir kiti tai, ką mačiau ir ką dariau. Dariau ne tik aš, - redakcijai atviravo statybininko išsilavinimą turintis vyras. Jis tikino esąs vienas tų, kurie statė ir konstravo naująjį Kultūros rūmų priestatą. Dirbo neilgai – iki statybų pabaigos likus vos keliems mėnesiams.

Vyriškio žodžiai kelia nerimą. Jis tvirtina, kad naujajai pastato daliai tereikia gero sukrėtimo ir ji galinti sugriūti. Kad ir per menką žemės drebėjimą jis stengtųsi iš ten kuo greičiau sprukti.

- Jūs taip manote? – perklausiau pašnekovo.

- Aš ne taip manau, o taip ir būtų, - lyg kirviu nukirto.

Nesigilino, ar atlyginimas legalus 

Šešerius metus statybininku kituose Lietuvos miestuose dirbęs vyras 2006-ųjų pabaigoje grįžo į gimtąją Tauragę. Darbo ieškoti ilgai neteko – į pabaigą ėjo Kultūros rūmų renovacija.

- Kai pasisiūliau, naujojo priestato statyba buvo įpusėjusi. Konstravome langus. Keletą savaičių dirbau nelegaliai, - vyras tikino, kad oficialiai įformintas bendrovėje „D...“ buvo tik tada, kai krisdamos nuo priestato stogo jo vos neužmušė statybinės konstrukcijos.

- Iš pradžių mokėjo tris dienas po 40 litų, vėliau, kai apiformino, gavau minimumą, o visa kita – į rankas, - tikino vyriškis. Patikslino, kad nesidomėjo, kiek iš tikrųjų jam priklauso atlyginimo – sako, gaudavo po 50 ar 60 litų per dieną grynaisiais.

- Nesigilinau, ar šie pinigai legalūs, ar ne. Dirbdavome šeštadieniais, per šventes, net buvo atvažiavę Kalėdų antrą dieną manęs ieškoti, - kiek vėliau, pasak vyriškio, atlyginimas buvo mokamas už bėginius langų apskardinimo metrus. Bėginis metras kainavęs 3 litus.

Statybininkas tikina matęs, kaip atlyginimai būdavo mokami kitiems darbininkams – prie Kultūros rūmų, šalia centrinių laiptų, atvažiuodavusi bendrovės „A...“ mašina su penkiais žmonėmis, o iš jos būdavę dalijami pinigai.  

- Esu klausęs, kiek vyrai uždirba. Sakė, apie 1500 litų, - pasakojo statybininkas.

„Visi viską vogė“ 

Kaltinimai, kuriuos statybininkas išsakė, stulbinantys:

- Visi viską vogė. Atvežė medžiagas. Kokias, nežinau, popieriniais maišais. Po 40-45 kilogramus. Gal sausą tinką. Sunkvežimis, prikrautas sulig bortais. Iškrovė. Valanda praėjo, atvažiavo kita mašina - bendrovės „A.....“ (mačiau užrašą ant šono), susikrovė tuos maišus ir kažkur išvežė, - tai, ką matęs, pasakojo vyras.

Esą viskas vyko darbininkams prieš akis, mašinų stovėjimo aikštelės vietoje.   

Į vagystę tikina įklimpęs ir mūsų herojus. 22 kvadratiniai metrai keraminių plytelių – toks buvo grobis, už kurį jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Teismas pripažino kaltu ir skyrė bausmę – vakarais būti namuose. Plyteles vyriškis grąžino.

Vaidas tikina nebūtų kėsinęsis į valdišką turtą, jei to nebūtų darę visi.

- Kriminalistai mane tardydami man pasakė – ten yra pavogta už 100000 litų. Aš išsigandau. Jei man juos dabar kabins... Dar bandė kabinti įrankių už 7580 litų vagystę, - teigė vyras. Jis įsitikinęs, kad dingusių įrankių niekas ir negalėjo surasti – tokiu, tariamos vagystės, būdu jie esą buvo „nurašyti“. 

Apie tai, kad matė nežinia kur išvežamas statybines medžiagas, tardomas vyriškis kriminalistams neprasitaręs – nenorėjęs kištis, bijojęs, be to, viršininkas prisakęs tylėti.

- Jisai (viršininkas – aut.) irgi polistirolo putą vežėsi, aš ją dar į mašiną padėjau įdėti. Po porą, tris lapus per dienų veždavosi, - jaunuolis įsitikinęs, kad apšiltinimo medžiaga iš Kultūros rūmų iškeliaudavo į privačias valdas.  

Alaus baro remontui – valdiškos medžiagos? 

Paprašęs išjungti diktofoną Vaidas pažadėjo papasakoti apie dar vieną vagystę. Vyriškis tikino matęs, kaip vienas tuomet Kultūros rūmų statybas saugojęs sargas dviračiu iš statybvietės veždavęs maišus kažkokių statybinių medžiagų. Kur? Ogi į vieną alaus barą, įsikūrusį daugiabutyje netoli Kultūros rūmų. Jame kaip tik tuo metu vyko remontas. Už tokį „gerą“ baro savininkai alumi pavaišindavę.

Vaido tikinimu, susitarti su sargu tiems, kas tik turėdavo nedorų planų, būdavę nesunku. Esą sargas pasakydavęs – „Aš sėdžiu vagone, nieko nematau, nieko nežinau, o tu nešk, ką nori“. Pas sargą ateidavę draugų vakarais, sekmadieniais, naktimis atvažiuodavę vienos rūmus renovavusios bendrovės darbuotojai – jų oficialiu teigimu, pasižiūrėti.

- O ką jie ten naktimis darydavo, aš nežinau. Matyt, tą patį, ką ir aš, - svarstė Vaidas.

„Svarbu, kad būtų gražu“ 

Kultūros rūmų brokas, pasak Vaido, - skubos, abejingumo, vagysčių ir išgėrinėjimo darbo metu rezultatas. Darbai, statybininko teigimu, buvo vykdomi lyjant, šlampant sienoms, stogui. Statybinės medžiagos esą buvo traukiamos tiesiog iš vandens.

- Per stogą visada bėgs vanduo, nieko nebepakeisi. Kai mums apačioje dirbant nuo stogo per lietų ėmė plūsti vanduo su šlapiu smėliu, pasikviečiau darbų vykdytoją, paklausiau, ar viskas čia gerai. O jis sako – „O ką man daryti, ar man stogą ardyti ir dėti iš naujo?“ – Vaidas įsitikinęs, kad rūmų stogui uždengti buvo naudojamas šlapias smėlis.

Vyriškis įsitikinęs, kad patikrinti, ar statybos darbai atlikti kokybiškai, galima ir prabėgus metams – reikia atlikti ekspertizę. Šiais laikais, profesionalaus statybininko nuomone, galima „įlįsti“ į bet kokią sieną.

Ne visi, tačiau daugelis rūmus rekonstravusių darbininkų kasdien, Vaido teigimu, išlenkdavę burnelę. Parnešti vyno į artimiausią prekybos centrą dažnai siųsdavę ir jį. Įkaušę vyrai esą klausinėdavo vienas kito, kam kokių statybinių medžiagų parduoti reikia. Neretai parkrisdavę čia pat Kultūros rūmų salėje ar fojė nusnausti.

Vyras tikina matęs ir girdėjęs, kaip prie Kultūros rūmų atvažiavę tarėsi keturi kostiumuoti vyrai. Du jų tikino puikiai pažįstąs - vienas esąs žinomas rajono politikas, kitas - už Kultūros rūmų statybos darbus atsakingas asmuo. „Svarbu, kad gražiai atrodytų“, - Vaido teigimu, tuomet pasakė vienas iš ketveriukės.

Kokybe abejota ne kartą 

2007-ųjų kovą eksploatuoti perduoti renovuoti Kultūros rūmai priėmimo komisijai įtiko ne iš karto. Pirmąkart apžiūrėjusi pastatą komisija nustatė trūkumų, kibo prie apdailos, suabejojo dėl scenos įrangos. Vaikščiodami po rekonstruotą pastatą komisijos nariai statybininkams negailėjo piktų žodžių – vienas jų rūmų apdailininkus net pavadino „atgrubnagiais“. Trūkumams pašalinti statybininkams tuomet buvo skirtas dviejų savaičių terminas. Antrąkart susirinkusi komisija ant priėmimo akto leisti naudoti pastatą parašus suraitė.

Tačiau priėmimo komisijos parašai rūmų nuo broko neapsaugojo – po pirmų liūčių lyg yla iš maišo jis ėmė lįsti: vanduo apsėmė elektros skydinę rūsyje, apipylė „Arfos“ avinę, dekoracijų patalpą, ėmė plūsti į diskotekų salę, iškilnojo grindis. Redakciją užplūdo pasipiktinusių tauragiškių, kultūros darbuotojų kaltinimai, priekaištai statybos darbų vykdytojams. Suabejota ir dėl kainos, sumokėtos už garso, šviesos aparatūrą ir salės kėdes.

Konkursą rūmams renovuoti laimėjusios UAB „Pireka“ atstovai tauragiškius ramino – esą laikui bėgant pastatas išdžius.

Dėl vagysčių renovuojant Tauragės kultūros rūmus buvo pradėti keturi iki teisminiai tyrimai. Teismą pasiekė vienintelis – dėl plytelių vagystės. Kiti trys tebevyksta – dėl elektros kabelių ir įrankių vagysčių. Vagišiai nenustatyti.

Skaityti komentarus (15) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras