Emigracijos rimbas – palikti vaikai(5)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2007-10-31 00:00

Žinia, kad dvi paaugles dukras palikę vienas tėvai išvažiavo dirbti į užsienį, atrodė neįtikėtina. Juk gimdytojai vaikus baiminasi palikti vienus net išvykdami keletui dienų. Tačiau iš tiesų sename, mažame namelyje Tauragės rajono Kazbarynų kaime abiejų mergaičių tėvų (jų pavardės redakcijai žinomos) nebėra nuo vasaros. Anksčiau tik tėvas važiuodavo uždarbiauti, praėjusią vasarą išvyko ir mama. Tiesa, mergaitės paliktos ne vienos, jas prižiūri septyniasdešimt dvejų metų to paties kaimo gyventoja.

Svajoja apie didelį gražų namą

Laimė, kad dvylikos metų Gintarė ir dešimties Agnė nešąla, neskursta, nealksta, namelis tvarkingas. Jas prižiūri, gyvulius šeria garbaus amžiaus kaimynė Marta Paulikienė. Pinigų pragyvenimui tėvai atsiunčia susučių dėdei Kęstui.

Kalbantis su guviomis, drąsiomis mergaitėmis ir jas prižiūrinčia moterimi neteko išgirsti nė vieno skundo, kad joms sunku, kad ko trūksta. Tik iš kai kurių pokalbio nuotrupų galima spręsti - mergaitės labai ilgisi tėvų. Paklausus, kas prie namelio pasodino gėlių, Gintarė atsakė, kad ji su sesute, o rodydama kubilėlyje pasodintą rožę pridūrė:

- Rožė taip gražiai žydėjo, kai mama jau buvo išvažiavusi.

Abi sesutės labai džiaugėsi, kad mama joms parūpino pasus, grįžusi per Kalėdas pažadėjo vežtis į Angliją. Tik sesutės dar nežino, ar visam jos turės svečioje šalyje pasilikti, ar po atostogų grįš namo. Šešerių metų broliuką Andrių baigiantis šiai vasarai mama išsivežė, ketina Anglijoje jį leisti į mokyklą. Sesutės neslėpė, kad norėtų būti kartu su tėvais. O didžiausia jų svajonė, kad uždirbę pinigų tėvai grįžtų ir pasistatytų didelį ir gražų namą, visa šeima kartu jame gyventų.

Tėvų prieš keletą metų Kazbarynų kaime įsigytą sodybėlę mergaitės vadina laužynu. Neslėpė, kad ir mažasis broliukas telefonu sakęs, kad nenori grįžti į laužyną, gyrėsi šiek tiek pramokęs angliškai.

Pastebi, kad mama liūdna

Gintarė sakė, kad anglų kalba mokykloje jai sunkiai sekasi, rusų - geriau, o Agnė noriai mokosi šios kalbos, bet labiausiai jai patinka matematika. Mergaitės moka susitvarkyti savo kambarį, pasigaminti valgyti. Dažniausiai kepa blynus, nes juos mėgsta ir nesunku iškepti. Bet dažniausiai maistą sesutėms gamina tėvams išvykus pas jas apsigyvenusi kaimynė, kurią Gintarė ir Agnė vadina močiute arba teta. Ji prižiūri gyvulius - karvę, telyčią, keturias kiaules, o visos kartu - šunis, kates, vištas, triušius.

Tėvai dukroms skambina kas antrą, trečią dieną. Agnė tikino, kad labiausiai nori kalbėtis su tėčiu. Jis niekada nenukabina nosies, o mama dažniausiai būna liūdna. Esą ji labai pavargsta sunkiai dirbdama pas ūkininkus. Mergaitės sakė, kad mama į Angliją išvažiavo trečią kartą, o tėtis važiuoja nesuskaičiuojamai. Kartą išvažiuodami tėvai visus tris vaikus buvo palikę M.Paulikienei.

Paklausta, kaip sekasi tvarkytis svetimuose namuose, Marta atsakė, kad neblogai, mergaitės jos klauso, tik kartais tarpusavyje susipyksta. Moteris įsitikinusi, kad gali visur atstovauti Gintarės ir Agnės interesams, nors tokio įgaliojimo neturi. Bet nebuvę tokios progos, kad šio dokumento prireiktų - mergaitės sveikos, neserga, reikalus su mokykla sutvarkė jų mama prieš išvažiuodama.

Namai - užkaltais langais

Į daugelį klausimų išgirdome vaikų atsakymus, atskleidžiančius šiuolaikinio kaimo skaudų gyvenimą. Paklausus, ar mergaitėms neliūdna, ar turi draugų, Gintarė atsakė - ne. Mat Kazbarynų kaime nelikę žmonių - visų trobų langai užkalti, o jų šeimininkai išvykę - kas į užsienį dirbti, kas kur nors kitur. Savo trobelę užkalė ir sesutes globojanti M.Paulikienė. Kol sesučių tėvai išvykę, moteris persikėlė gyventi į jų namus. Mergaitės draugų turi Lomių pagrindinėje mokykloje, kurioje mokosi.

Daug lietuvių nuo nedarbo ir vis dar mažų atlyginimų pabėgo į kitas šalis. Suskaičiavome, kad devyni Agnės ir Gintarės mamos broliai ir seserys išvykę dirbti užsienin.

Kitose šalyse ne tik uždirbama daugiau, bet ir neretai ten pasiliekama visam laikui. O kol galutinai nusprendžiama, ką daryti, kai kurios šeimos ilgai būna išblaškytos - vyrai, žmonos ir net vaikai gyvena atskirai.

Svetimas grožis nevilioja

Sesutės pasakojo, kad tėvai joms rodė filmuotą medžiagą, kaip gražu mieste, kuriame jie gyvena. Tačiau Gintarė sako, kad joms visa tai neįdomu, gimtinėje esą gražiau. Agnė atvirauja, kad norėtų būti turtinga, gyventi dideliame gražiame name ir turėti žirgų. 

- Mes turėjome arklį, vardu Jūdis, bet tėvai išvažiuodami pardavė. O pas babą yra mano gerbiama kumelė Žiba, ji jau dvylika vaikų turėjo... - galėtum ilgai klausytis lyg upelis besiliejančios Agnės kalbos.

Žinodami apie mergaitės aistrą žirgams tėvai iš Anglijos jai parvežė dvi jų skulptūrėles. Sesutės labai myli gyvūnus, fotografuojasi su triušiais, šunimis, vištomis.

Paklaustos, gal visa jų šeima išvažiuos į Angliją, Gintarė lyg suaugusi atsakė klausimu:

- O kaip čia visą ūkį paliksi?

Nėra statistikos, kiek išvykusių tėvų

Pakalbinta Mažonų seniūnijos socialinio darbo organizatorė Laima Samoškienė sakė, kad šiai šeimai niekada neturėjo priekaištų, bet dėl to, jog abu tėvai išvykę, apsilankė jų namuose. Liko patenkinta, kaip ten tvarkomasi. Socialinėms darbuotojoms mergaičių tėvai nepranešė, kad išvyksta iš Lietuvos, dukras palieka kaimynei, apie tai jos sužinojo atsitiktinai. 

Pasak L.Samoškienės, seniūnijos gyventojai į kitas šalis dažniausiai išvyksta su vaikais. Be to, seniūnijoje gyvena maždaug dvidešimt šeimų, kurių tėvai, rečiau mamos, yra išvykę dirbti svetur. Giminaičiams ar kitiems žmonėms palikti trijų šeimų vaikai.

Tauragės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas, paklaustas, kiek rajone yra vaikų, kurių abu tėvai išvykę dirbti į kitas šalis, sakė, kad tokia statistika nevedama, tačiau mokyklų vadovai šiuos faktus esą žino. Išvykdami abu tėvai privalo pasirūpinti, kad įstatymų numatyta tvarka jų vaikams laikinai būtų paskirti globėjai, šiuos reikalus tvarko Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Šios tarnybos vedėja Jolita Vaišvilaitė „Tauragės kurjeriui" sakė, kad tik trylikos šeimų tėvai išvykdami pasirūpino, jog jų vaikams būtų paskirti globėjai (dažniausiai - giminaičiai). Mūsų aplankytų sesučių tėvai iš Kazbarynų kaimo to nepadarė, kaip ir daugelis kitų.

Išvykdami tėvai turi kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, atsivesti žmogų, kuris sutinka globoti paliekamą vaiką. Jam skiriama laikinoji globa.

Skaityti komentarus (5) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras