Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Kur ir kaip labiausiai derėtų įamžinti Tauragės šimtuko pavardes?

 Rezultatai

Padėkime Aušrai kovoti su klastinga liga(5)

Ramunė RAMANAUSKIENĖ | redaktore@kurjeris.lt

2007-11-16 00:00

Kauno medicinos universiteto klinikos. Vaikų onkologijos skyrius. Balta palata. Čia viskas greta - skausmas ir džiaugsmas, nusivylimas ir viltis. Didžiulė viltis pasveikti. Tokia viltimi, ilgus mėnesius leisdamos mažutėje ligoninės palatoje, šiandien gyvena keturiolikmetė Aušra ir jos mama Danutė.

Pagalbos paprašė mokytojai

Vėžys - piktybinis galvos smegenų navikas. Tokia diagnozė šių metų gegužę išmušė iš vėžių ne tik Tauragės rajono Griežpelkių kaimo gyventojos Danutės Gadeikienės šeimą, bet ir visą Lauksargių pagrindinės mokyklos bendruomenę. Sunerimusios šios moters dukrelės mokytojos Rasos Kaminskaitės ir jos kolegų laiškas redakciją pasiekė prieš keletą savaičių.

„Jums rašo vienos mergaitės - Aušros Gadeikytės mokytojai. Šiuo metu mergaitė sunkiai serga - smegenyse piktybinis auglys. O jai tik keturiolika... Aušra lankė Lauksargių pagrindinę mokyklą. Gyvena Lauksargių seniūnijoje, Griežpelkių kaime. Šeimos materialinė padėtis dabar ypač sunki. Mama Danutė Gadeikienė išsituokusi, augina keturis vaikus. Vyresnioji dukra Audra prižiūri  broliuką ir sesutę, kol mama nuolat būna pas Aušrytę ligoninėje.  Apie Aušrytę daugiau galėtų papasakoti klasės auklėtoja Irmina Ambrozevičienė, Lauksargių seniūnijos darbuotojai, jos močiutė ar mama. Prašau parašyti straipsnelį apie šios mergaitės ir jos šeimos padėtį. Šeimai būtina socialinė ir psichologinė pagalba. Manau, mūsų rajono žmonės bus neabejingi šiai šeimai. Gal būtų galima atidaryti šios mergaitės vardu banko sąskaitą. Kiekvienas paaukotas litas bus skirtas mergaitės sveikatai gerinti", - rašo Aušrelės mokytojai.

Kai nuvykome į svečius pas Danutę Gadeikienę į Griežpelkių kaimą, nedideliame sename namelyje, kur ji su vaikais gyvena, nebuvo elektros.

- Tamsoje gyvename nuo vakar vakaro, - pasibėdavojo moteris. Pakeliui matėme plušančius elektrikus, matyt, nedėkingi orai ar piktadariai „pasidarbavo".

Tačiau tokia bėda Danutei - ne bėda. Dabar ji įsitikinusi - visos buitinės negandos nevertos dejonių. Svarbiausia, kad pasveiktų Aušrelė ar jos sveikata bent pagerėtų.

Tvarkinguose namuose mūsų laukė ir trys Danutės vaikai - vyriausioji šešiolikmetė Audra, dvylikametė Rūta ir devynerių Giedrius. Vaikai pasakojo, kaip ilgisi sesutės, kurios jau nemato penkis mėnesius, rodė jos piešinius, pagyrimo raštus, gautus už gerą mokslą. Trisdešimt šešerių metų Aušrelės mama vis braukė ašarą ir tikino, kad ne materialios pagalbos jiems reikia, o tik sveikatos dukrelei.

Liga smogė pavasarį

Aušra gimė 1992-ųjų gruodžio 28-ąją. Mama sako, kad kiekviena jos gimimo diena būdavo ypatinga, Kalėdos ir Naujieji metai pridėdavo savotiško jaudulio, šventės laukimo jausmo. Šiemet pirmąkart Aušros gimtadienis bus kitoks. Didžiausia mergaitės svajonė - sutikti jį namuose, ne tarp keturių ligoninės palatos sienų.

Augo Aušrelė visiškai sveika. Buvo linksma ir guvi. Pradinėse klasėse buvo pirmūnė. Lankė teatro užsiėmimus, puikiai piešė ir dabar pieštuko iš rankų nepaleidžia. Kad mergaitės galvytėje tūno klastingas auglys, niekas neįtarė iki šio pavasario. Nerimą mamai kėlė tik tai, kad keturiolikmetė nustojo fiziškai bręsti - nuo dvyliktojo gimtadienio beveik nepaaugo, buvo gerokai mažesnė ir smulkesnė už savo bendraamžius. Aštuntoje klasėje liga smogė visu smarkumu - Aušrai sutriko atmintis. Tą dieną, kai jųdviejų ir visos šeimos gyvenimas pakrypo netikėta linkme, Danutė sako prisiminsianti visąlaik - gegužės 4-ąją vaikų ligų gydytoja Laima Damanskienė skubiai išsiuntė Aušrą tyrimams į Kauno medicinos universiteto klinikas.

Kauno medikai netruko mergaitei diagnozuoti ne tik piktos galvytės smegenų ligos, bet ir cukrinio diabeto. Ką iki šiol teko patirti Aušrai ir jos mamai, sunku nupasakoti. Mergaitė ištvėrė devyniolika narkozių, trisdešimties seansų alinantį spindulinį gydymą, keletą operacijų. Nuo radiacinio gydymo beveik nuslinko šviesios Aušrelės kasos. Mergaitė išgyveno ir savaitės komą, kuri ištiko organizmui nebeatlaikius narkozės poveikio. Pašalinti auglio, gydytojų teigimu, iš Aušrelės smegenų neįmanoma - jis labai pavojingoje vietoje, centrinėje nervų sistemoje. Kad Aušrelę kuo mažiau kankintų smegenų vandenė, iš galvytės jai išvestas drenas. Ar jis kada bus išimtas, Danutė sakė nežinanti.

Apie ligą papasakojo

Pusiau paralyžiuota, beveik nevaikštanti, po komos pašnibždomis kalbanti Aušra žino apie savo ligą. Pasakyti dukrelei, kuo ji serga, ryžosi pati mama.

- Ji verkė ir aš verkiau, abi laikėmės už rankų. Tačiau dabar apie ligą nekalbame, tikime, kad bus geriau, kad grįšime namo abi bent kelioms dienoms. Nesvarbu, tegu ji visą laiką sėdi rateliuose, tik kad su mumis būtų, - vos savaitgaliui namo parlėkusi pasakojo Danutė.

Ligoninė dabar ir Aušrai, ir jos mamai - antri namai. Danutė namo grįžta labai retai ir tik tada, kai labai prireikia sutvarkyti kokius reikalus.

- Ir dabar išvažiavau, o širdis ten. Naktį pabundu, rodos, ji šaukia, beldžia į radiatorių, - ašarojo Aušros mama.

Danutė džiaugiasi, kad jos abi su dukrele pateko į puikių medikų rankas. Ramanauskienė, Augustaitė, Matulevičius, Ragaišis - vardijo ji Kauno medikų pavardes, vardų tikino neprisimenanti. Sakė esanti šiems žmonėms be galo dėkinga - ne tik už profesionalų gydymą, bet ir šiltus žodžius, kurių sulaukia kasdien, už supratimą, pagalbą ne tik dukrelei, bet ir jai pačiai.  

- Nė karto neteko patirti abejingumo, tikiu, kad Lietuvoje daug gerų gydytojų, ačiū jiems, - Kauno medikams dėkinga moteris.  

Medikai su Aušros mama atviri - daug vilčių neteikia. Danutė pasakojo niekaip negalinti pamiršti ketverių metukų berniuko, gulėjusio gretimoje palatoje. Jo mamai medikai pasakė skaudžiausią žinią - viskas, padėti nebeįmanoma. Spalį mažasis užgeso. Danutė tikino neįstengianti pamiršti sūnelio netekusios moters raudos. Ji džiaugiasi, kad dėl jos dukrelės medikai tokio žiauraus nuosprendžio - kad padėti niekuo nebegali, dar nepriėmė.

- Man tepasakė, kad nežino, kiek Aušrytė gyvens, - liūdnai pasakojo mergaitės mama.

Aušrelei nustatytas sunkus neįgalumas, jai reikalinga nuolatinė slauga. Mama tikisi, kad netrukus bent savaitei Aušra galės grįžti namo, pailsėti nuo sekinančių procedūrų. Po to laukia tolesnis gydymas - keli chemoterapijos blokai.

Svajonėms išpildyti pinigų nelieka

Šiuo metu Danutė ir trys jos vaikai glaudžiasi draugo Lino namuose. Drauge su jais gyvena ir senučiukė Alzhaimerio liga serganti Lino mama, ją taip pat reikia slaugyti. Apie buvusį vyrą Danutė nekalba, tikina nenorinti jo prisiminti. Tepasakė, kad teismo priteistus alimentus moka.

- Jei ne Linas, nežinau, kur būtų tekę su vaikais eiti, dabar jiems čia gerai, Audra rūpinasi mažiukais, Linas dirba, tik vietos visiems labai mažai, - pasakojo Danutė.        

Šie metai Gadeikių šeimai buvo ypač nedėkingi. Užklupo ne tik dukrelės liga, bet ir krito kiaulė, teko parduoti karvę, mama beveik nemato savo trijų vaikų.

- Pinigų mums užtenka, per mėnesį susidaro iki dviejų tūkstančių litų, pragyvename, - kai paprašėme pasakyti savo sąskaitos numerį, atsakė Danutė.

Moteris tikino, kad ją užjaučiančiųjų aukas gėdisi imti, esą ne pinigų šeimai reikia, o gero žodžio ir sveikatos dukrelei, o tuo pasirūpinti tegalįs Dievas. Danutė be galo dėkinga Lauksargių pagrindinės mokyklos bendruomenei, Lauksargių seniūnijai. Sužinoję apie jos dukrelės ligą, žmonės rinko kas kiek galėjo - suaukotus keletą tūkstančių litų dovanojo.

Mama džiaugiasi, kad Aušros nepamiršo jos bendraklasiai, atvažiavo aplankyti į ligoninę. Tačiau tuo metu ji buvo panirusi į komą, nei draugių, nei auklėtojos Irminos Ambrozevičienės nematė. Matydamos sunkios ligos palaužtą draugę, mergaitės verkė. 

Paklausta, apie ką šiandien svajoja Aušra, Danutė nedvejodama atsakė:  

- Namo, tik namo nori.

Kiek vėliau įsikalbėjome, kad Aušrelė labai vaisius mėgsta, mama nespėjanti jų ligoniukei pirkti, knygas, ypač enciklopedijas su dideliais gražiais piešiniais, pavartytų, jei tik turėtų, piešti labai nori. Pieštukams, flomasteriams, piešimo popieriui nupirkti pinigų retai kada lieka. Telefonas Aušrelės senučiukas - kai su mama išsiskiria, nesusikalba - namiškiai ją girdi, o ji jų ne. Žinoma, didžiausia laimė Aušrai būtų nešiojamasis kompiuteris. Ligoninės žaidimų kambaryje yra vaikams žaisti skirti keletas kompiuterių, mergaitė kartais ten, mamos padedama, nueina. Tačiau svajoti apie tokią prabangą Danutė nė nedrįsta.   

D.Gadeikienė paprašė mūsų padėkoti jos darbdaviui - bendrovės „Erra" vadovui Albinui Petrikui ir visam kolektyvui. Sužinojęs apie ją ištikusią nelaimę, darbdavys neatleido iš darbo valytoja šioje bendrovėje dirbančios Danutės - leido slaugyti dukrelę tiek, kiek reikės.

Ne įžymybės lieka šešėlyje

Kad sirgo ar serga viena klastingiausių ligų - vėžiu, neslepia, kalba apie tai viešai ne vienas žinomas Lietuvos žmogus. Su šia liga kovoja dainininkai Vytautas Kernagis, Veronika Povilionienė, ją įveikęs tikina aktorius Dalius Mertinas. Vėžys iš mūsų atėmė dainininką Rolandą Janavičių, rašytoją Jurgą Ivanauskaitę. Žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys šiems žmonėms - didžiulis. Ne įžymybės, kuriuos ištiko tokia pat bėda, dažniausiai lieka vieni su savo šeimomis ir geriausiu atveju - ištikimiausiais draugais.

Mes galime padėti Aušrai ir jos šeimai pakelti nepakeliamą naštą. Jei norite pagelbėti išsipildyti mergaitės svajonėms, savo auką perveskite į Danutės Gadeikienės sąskaitą banko „Nord/LB" Tauragės klientų aptarnavimo skyriuje - LT244010041600202936.

Jei sergančiai mergaitei norėtumėte padėti kitaip - ne pinigais, kreipkitės į „Tauragės kurjerio" redakciją, padėsime susisiekti su Aušra ir jos mama. 

Skaityti komentarus (5) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras