Naminės gamintojai gamtai padaro daugiau žalos nei nelegaliai kertantieji eglutes (5)

2015-02-04 09:45

VšĮ „Lietuva be šešėlio“ nuotrauka

Policijos duomenys rodo itin didelius naminės degtinės, populiariai vadinamos samagonu, gaminimo mastus. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad tokie nelegalūs fabrikėliai ne tik kelia grėsmę žmonių sveikatai dėl neaiškios kokybės produkcijos, bet ir padaro didelę žalą gamtai – nelegaliai kertami medžiai, naikinamos žuvys upeliuose, į kuriuos supilami gamybos proceso likučiai ir ruošiniai.  

Specialistai skaičiuoja, kad degtindariai medžių iškerta daugiau nei nelegaliai eglučių miške ieškantys gyventojai, nors atskirai tokios statistikos nė viena institucija nefiksuoja.

Iškirsti medžiai – akivaizdus pažeidimas

Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, nelegalūs eglučių kirtimai šventiniu laikotarpiu sudaro apie 1 proc. nuo bendrai neteisėtai iškertamo miško. Tai sudaro maždaug 80 kub. m medienos nuo per metus fiksuojamų 7830 kub. m neteisėtai iškertamo miško. Vis dėlto specialistai neslepia, kad pagaunama tik maždaug dešimtadalis nelegalių miško kirtėjų.  

Specialistai pripažįsta, kad tarp šių skaičių slepiasi ir paprastai nelegaliai malkas kertantys degtindariai, jomis kūrenantys naminės degtinės fabrikėlius. Naminės degtinės gamyba yra laiko ir kaitros reikalaujantis procesas, jo metu turi būti nuolatos kūrenama ugnis, kuriai dažniausiai naudojami netoliese augantys medžiai. Tai dažniausiai užfiksuojamas nelegalių degtindarių gamtosaugos pažeidimas, nes jo įrodymus paslėpti sunku.

Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius pastebi, kad Lietuvoje naminės degtinės gamyba nebėra kaimo senolių užsiėmimas, kurie kartas nuo karto išvirdavo nedidelį kiekį degtinės bulviakasiui, dabar  gamintojai yra tapę stambiomis nelegalaus verslo grupuotėmis.

„Man tenka vaikščioti po miškus, dažnai randame buvusių apleistų mažų varyklų liekanas. Galima spėti, kad kadaise į rinką atėję stambūs nelegalaus pilstuko gamintojai panaikino sau konkurenciją. Gaminamas alkoholis, žinoma, ne sau, o pardavimui, todėl ir kokybė atitinkama, o kūrenama tikrai ne pirktinėmis malkomis, todėl nukertamas toli gražu ne vienas medis“, – pasakoja A.Gaidamavičius.

Didžiausias pavojus gaisras

Gamtininko nuomone, nelegalių naminės degtinės fabrikėlių veikla didelį pavojų gamtai kelia dėl be priežiūros paliekamos liepsnos ir degiųjų medžiagų.

Gaminant alkoholį distiliavimo principu, varykla be pertraukos kūrenama keliolika valandų, o distiliuojant alkoholį išsiskiria degios medžiagos. Jei įranga nėra sandari, galimas didelės koncentracijos alkoholio garų arba skysčio nuotėkis, kuris gali lengvai užsiliepsnoti.

Nuodus pila į upes

Specialistai pabrėžia, kad naminiu būdu gaminant alkoholį susidaro ir kitos nuodingos medžiagos, dažniausiai metanolis. Nekontroliuojami degtindariai jį gali tiesiog išpilti į aplinką. Priklausomai nuo gamybos apimties, naminės varymo metu gali susidaryti iki keliolikos litrų metanolio.

50 mililitrų metanolio yra mirtina dozė žmogui, mažesni kiekiai sukelia apakimą ir kitus regos pažeidimus. Gamtininkų teigimu, net ir labai mažas kiekis metanolio gali būti pražūtingas žuvims ir kitiems upelių gyventojams.

Lietuvoje jau buvo užfiksuota atvejų, kai upeliuose masiškai krisdavo žuvys dėl, įtariama, į jį patekusios brogos – raugo, iš kurio vėliau distiliuojamas alkoholis.

Naminės gamintojai paprastai įsikuria prie vandens telkinių, nes naminės degtinės gaminimui reikalingi dideli vandens kiekiai – raugui gaminti ir vėliau aušinimui, kai iš kaitinamos brogos garinamas alkoholis.

Nelegalius degtindarius gaudantys policijos pareigūnai pasakoja, kad šie įsigudrina samagoną virti iš upelių, tvenkinių, melioracijos griovių ar net balų vandens.   

Žala sunkiai įrodoma

Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Kontrolės priežiūros skyriaus vedėjo Audriaus Želvio teigimu, šiltuoju metų laiku supylus raugą į nedidelį vandens telkinį dėl cheminės raugo sudėties vandenyje gali pasireikšti deguonies trūkumas. Dėl to taip pat ima gaišti žuvys. Vėliau tokią žalą yra sunku įrodyti, kadangi išsisklaidžiusių teršalų šaltinį nustatyti labai sudėtinga.

Anot Lietuvos Žaliųjų judėjimo pirmininko Rimanto Braziulio, pagal poveikį aplinkai naminės varyklos labiau lygintinos ne su namų gamyba, o su sovietinės pramonės objektais.

„Sovietmečiu, tarkime, Obelių spirito varykla galėtų būti prilyginta didelio masto naminės degtinės gamyklai. Nesilaikant jokių aplinkosaugos normų atliekos buvo pilamos į šalia esančius vandens telkinius. Šiandien pramonės objektai yra priversti užtikrinti savo atliekų valymą ir žalos aplinkai mažinimą“, – sako R. Braziulis.   

O nelegalūs degtindariai jokių aplinkosauginių įsipareigojimų neprisiima ir veiklą stengiasi vykdyti kuo pigiau, nepaisydami daromos žalos gamtai, kad uždirbtų didesnį pelną. 

Policijos departamento duomenimis, 2014 m. pirmąjį pusmetį policijos pareigūnai iš nelegalios apyvartos iš viso išėmė 71 tūkst. litrų alkoholio produktų, arba net 37,3 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus (51,7 tūkst. litrų). 72 proc. iš nelegalios apyvartos išimto alkoholio kiekio sudarė ruošinys naminei degtinei, vadinamoji broga, ir 15 proc. – naminė degtinė.

Kas trečias spiritinis gėrimas – nelegalus

„Visa Europe“ ir Linco universiteto (Austrija) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje šešėlinės ekonomikos dalis yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Lietuvoje šešėlyje slepiasi 28 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kartu su Bulgarija bei Rumunija tai didžiausi skaičiai Europos Sąjungoje.

Visuomeninė organizacija „Lietuva be šešėlio“ atkreipia dėmesį, kad 62 proc. Lietuvos gyventojų vis dar toleruoja šešėlinę prekybą. Kas trečia surūkoma cigaretė ir įsigyjamas spiritinis gėrimas Lietuvoje yra nelegalūs, vidutiniškai vienas iš 6 litrų sunaudojamų degalų yra kontrabandinis.

Dėl šešėlinės akcizinių prekių rinkos Lietuvos biudžetas kasmet netenka apie 377 mln. eurų pajamų (akcizo ir PVM). Vadinasi, kiekvienas pensininkas kasmet galėtų gauti maždaug 900 eurų didesnę pensiją arba kiekvienas mokytojas kasmet galėtų uždirbti vidutiniškai 8 tūkst. eurų daugiau.

 

VšĮ „Lietuva be šešėlio“ inform.

Skaityti komentarus (5) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras