Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Kur ir kaip labiausiai derėtų įamžinti Tauragės šimtuko pavardes?

 Rezultatai

Užpuoliko smūgiai – darbo kabinete(6)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2015-04-15 08:42

„Tauragės viešbučio“ patalpose užpultas jaunuolis stebisi aplinkinių abejingumu. Autorės nuotrauka

Ketvirtadienį, balandžio 9-ąją, vidury baltos dienos, 14.30 val., į „Tauragės“ viešbučio vieną iš darbo kabinetų įsiveržė agresyvus vyras. Šaukdamas „Velnias! Mirk!“, jis ėmė kumščiais daužyti savus darbus ramiai dirbusį vienos įmonės darbuotoją Donatą G. Šoko ištiktas vaikinas gynėsi. Grumtynės persirito į koridorių, vėliau – viešbučio kiemą ir tęsėsi, kol užpuolikas staiga liovėsi. Praskeltu antakiu, kruvinu veidu, sutrikusios koordinacijos Donatas tik tuomet sulaukė pagalbos – policiją iškvietė atsitiktinė praeivė. Į iki tol į užpuoliko talžomo vaikino pagalbos šūksnius neatsišaukė niekas: visi tiesiog abejingai stebėjo „spektaklį“.

„Susišvietė“, kad dega radijas

Tą ketvirtadienio popietę Donatas prisimins ilgai. Ne tik dėl to, kad darbo vietoje buvo užpultas neaiškios psichinės būklės nepažįstamo vyro, bet ir todėl, kad apsiginti jam niekas nepadėjo.

– Sėdėjau darbo kabinete su klientu. Girdėjau iš koridoriaus sklindantį kažkokį triukšmą, lyg kas duris trankytų, bet pagalvojau, kad statybininkai darbuojasi. Išlydėjęs klientą, kabinete sulaukiau keisto vyro. Jis sustojo, apsižvalgė, apsisukęs išėjo. Grįžo po 10 sekundžių ir ėmė aiškinti, kad šalia įsikūrusiame „Tauragės radijuje“ – gaisras, kad reikia griebti laužtuvą ir eiti gelbėti ten užstrigusių žmonių. Jo akys panėšėjo į velnio – vyzdžiai buvo išsiplėtę, juodi. Judesiai neplastiški. Ėmiau skambinti „radijistams“, bet šie nekėlė. Nuėjau išjungti kompiuterio, nes jaučiau, kad geruoju tai nesibaigs, kai staiga tas keistas vyras puolė traukyti laidus, ėmė šaukti „Velnias! Mirk!“ Matyt, jam, kamuojam haliucinacijų, sukėliau įtarimą. Iš pradžių bandžiau raminti gražiuoju, bet nepavyko. Prasidėjo grumtynės. Jis trenkė man galva į kaktą. Susvirduliavau, – neįtikėtiną istoriją „Tauragės kurjeriui“ pasakojo Donatas.

Iš mačiusiųjų incidentą pagalbos nesulaukė

Vaikinas stengėsi perkelti grumtynes į koridorių, kad jį išgirstų kiti. Ten iš užpuoliko gniaužtų išsilaisvino ir sugebėjo nubėgti iki laiptinės, kur pargriuvo. Veidu sruvo kraujas.

– Bijojau jį sužaloti. Nežinojau, kas tam vyrui yra. Pirštu lengvai spaudžiau užpuolikui akį. Ėmiau šauktis šalia darbo kabinetą turinčio viešbučio savininko Romualdo Ozgirdo pagalbos. Mačiau, kad jis pro stiklines kabineto duris matė, kas vyksta, bet nesuskubo padėti. Kaip ir man išbėgus į kiemą ten sutikti tvirtesni vyrai. Maldavau jų iškviesti policiją, bet, pamatęs atskubantį mano užpuoliką, vienas pabėgo, kitas įsėdo į mašiną ir nuvažiavo. Dar kurį laiką vyko gaudynės aplink mašinas. Susirinkusieji tai stebėjo kaip spektaklį, – žmonių abejingumu stebėjosi vaikinas.

Visą straipsnį galite perskaityti elektroninėje versijoje (Nr. 28).

Skaityti komentarus (6) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras