Kas pavogė Sakalauskų Kalėdas?(11)

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2013-12-22 14:37

Šioje vietoje stovėjusi dirbtinė eglutė vagių dėmesį patraukė tik įžiebus elektros girliandą. Autorės nuotrauka

„Vagims nieko nėra švento“ – šią frazę žinome nuo seno. Kad Tauragės vagys – ne išimtis, patvirtina policijos pranešimai apie vagystes kapinėse. O vakar šią garbės nedarančią tiesą patvirtino ir mūsų laikraščio skaitytojos pranešimas – vagys naktį nugvelbė po langais vakarykščiai papuoštą Kalėdų eglutę.

Tokie laikai?

 – Nesvarbu eglė, nesvarbu girlianda, nesvarbu ir tai, kad išleidau vos ne paskutinius pinigus jai įsigyti. Man kur kas svarbiau, kad nebeliko Kalėdų laukimo džiaugsmo. Ypač skaudu dėl savo mažosios dukrelės, dėl sūnaus, kuris prisidėjo puošiant eglutę. Viena aišku, žmonėms nebėra nieko švento. Nežinau, kas tai: padidėjęs chuliganizmas, o gal laikai kiti, – vakar vos prašvitus pasakojo Jolanta Sakalauskienė.

Sunki dalia

Ši moteris mūsų laikraščio skaitytojams žinoma iš neseniai spausdintos publikacijos apie jos dalyvavimą grožio pokyčių projekte. Jolanta turi keturis vaikus. Mažiausiąją dukrą ji pagimdė beveik tuo pačiu metu, kai į Amžinybę iškeliavo jos vyras ir vaikų tėvas. Dabar Jolantai 43-eji, bet ji visomis išgalėmis stengiasi atrodyti jauna ir patraukli. Ne dėl to, kad ieškotų naujo vyro, o dėl savo vaikų – visi jos troškimai susiję su vaikų norais, jų geresniu gyvenimu, šviesesne ateitimi. Dvi vyresniosios dukros – studentės. Jos gyvena Vilniuje ir į Tauragę grįžta tik išimtinomis progomis. Jolanta ilgai delsė, kol ryžosi joms atskleisti, kad buvo grožio salone, kad nusidažė plaukus. Visa tai jai nieko nekainavo. Grožio procedūros buvo „Tauragės kurjerio“ ir Irenos Timofejevos grožio salono „Irena“ dovana.

Vaikai – jos gyvenimas

Jolanta šiam žingsniui ryžosi po vienos iš vyresnėlių mestos replikos, kad ji su mažąja dukrele atrodo lyg senelė su anūke. Tad įvaizdžio keitimas Jolantai buvo savotiška dovana dukroms ir, žinoma, sau. Ji su nekantrumu laukė dienos, kai dukros grįš į namus trumpų atostogų ir realybėje galės įvertinti mamos pokyčius. Ir, žinoma, kokios Kalėdos be namų puošimo, rengimosi šventei. Su Jolanta buvome susitikusios tą pačią dieną, kai jos namuose vyko eglutės „įžiebimo ceremonija“.

 – Gavau pašalpą, tad užsukau laikraščio užsiprenumeruoti. Dar šį bei tą Kalėdoms reikia nusipirkti, – redakcijoje pasakojo moteris.

O jau išaušus kitos dienos rytui telefono ragelyje išgirdau jos pagalbos šauksmą.

– Iš likusių pinigų vakar dar nusipirkau elektrinę girliandą. Ji nebuvo pritaikyta lauko sąlygoms, bet sūnus apsuko laidus izoliacija ir, manėme, trumpam tiks, bent kol vyresniosios dukros į namus sugrįš. Girlianda papuošėme lauke iš gatvės pusės prie namo pastatytą dirbtinę eglutę. Ją turėjome dar nuo tų laikų, kai vyras dirbo „Dunokuose“ – iš darbo buvo parnešęs, – pasakojo ji.

Mūsų skaitytoja patikino, kad papuošta eglutė po langais stovėjo jau keletą dienų, tik girliandos šeima iki šiol neišgalėjo nusipirkti. O kai nusipirko, vagys pasirūpino, kad Kalėdų laukimo džiaugsmas iš šios šeimos namų kiemo paprasčiausiai dingtų. Vagys nukirpo elektros kabelį ir nunešė eglutę ne tik su visa girlianda, bet ir su stovu. Jį, pasak Jolantos, irgi buvo suvirinęs vaikų tėvas. Į šį stovą šeima paprastai statydavo valstybinę vėliavą švenčių dienomis. Dabar Jolantai – dar vienas galvos skausmas, kaip reikės elgtis atėjus šventėms, kai bus būtina prie namų pakabinti vėliavą.

Skauda širdį dėl vaikų

Mums besikalbant ir vaikštant po gėlių darželį, kur dar vakar stovėjo Kalėdų eglutė, už lango kambaryje dairėsi jauniausioji šeimos atžala. Jolanta, pastebėjusi mano žvilgsnį, suskubo paaiškinti:

 –  Mažajai labai patiko, kad po langais stovi Kalėdų eglutė. O vakar vakare, kai su sūnumi uždegėme girliandą, ji nuo lango kelias valandas nesitraukė. Tik bėda, kad tos kelios valandos ir liko vienintelis mūsų Kalėdų džiaugsmo atsiminimas. O juk galėjau už tuos pinigus vaikams bent skanesnio pyrago kąsnį nupirkti. Vyresniosioms dar nė nesakiau, kad pas mus taip atsitiko – nenoriu džiaugsmingos kelionės nuotaikos grįžtant į gimtąjį miestą gadinti, – pasakojo daugiavaikė mama.

Viltis miršta paskutinė

J.Sakalauskienė vos praaušus sėdo ant dviračio ir aplėkė kelis gyvenamuosius kvartalus – tikėjosi rasti savo eglaitę kur nors chuliganų numestą. Nerado. Ėjo į mokyklą, kurioje mokosi sūnus – prašė mokytojų istoriją paviešinti, informuoti, jeigu kas atsišauktų. Mokytojai pažadėjo. Tik ar tai padės? Ar ateis Kalėdos į Sakalauskų namus šiais metais?

Skaityti komentarus (11) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras