Telefoniniai sukčiai tampa vis išradingesni(0)

„Tauragės kurjerio“ inform. | info@kurjeris.lt

2013-05-08 08:27
Redakcijos archyvo nuotrauka

Redakcijos archyvo nuotrauka

Telefoniniai sukčiai pernai iš Lietuvos gyventojų išviliojo apie 3 mln. litų, o ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo policijai atsiėjo apie 1,5 mln. litų.

Tokius duomenis pateikė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla po Teisingumo ministerijoje surengto pasitarimo telefoninio sukčiavimo problematikos ir prevencijos klausimais.

„Iš viso 2012 m. pradėjome 4,5 tūkst. tyrimų dėl sukčiavimo, iš jų 700 – dėl telefoninio sukčiavimo iš įkalinimo įstaigų, akivaizdžiai pirmauja Alytaus pataisos įstaiga, virš 600 tokių tyrimų pradėta, Marijampolėje – šimtas tyrimų“, – sakė R.Požėla.

Tarp galimų priemonių kovai su telefoniniu sukčiavimu svarstomas draudžiamų daiktų patekimo į laisvės atėmimo įstaigas kriminalizavimas vietoje šiuo metu taikomos administracinės atsakomybės, taip pat kad telefoniniai sukčiai būtų baudžiamojon atsakomybėn traukiami pagal straipsnius ne dėl sukčiavimo, o dėl turto prievartavimo, už ką gresia didesnės bausmės.

„Uždraustų įkalinimo įstaigose daiktų patekimas į pataisos namus turėtų būti baudžiamasis nusižengimas, o ne administracinis pažeidimas. Žinodamas, kad tai liečia jautriausią mūsų visuomenės dalį, pagyvenusius, senjorus, ir daugiausiai dėl to nukentėjusių yra senjorai, atkreipiau dėmesį į būtinybę tinkamai kvalifikuoti šiuos nusikaltimus. Visais atvejais, kai naudojama psichinė prievarta, tokias veikas (reikia – red.past.) vertinti ne kaip sukčiavimą, o (...) esant psichinės prievartos požymių, turėtų būti vertinama kaip turto prievartavimas – ir sankcija didesnė“, – sakė pasitarime dalyvavęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Vitalijus Gailius.

„Šiandien šios veikos kvalifikuojamos kaip sukčiavimas ir tam tikrais atvejais pradedamos pagal nukentėjusio skundą. Kai tyrimas pradedamas tik dėl nukentėjusio skundo, mes turime situaciją, kai žmonės numoja ranka, ir kartais net apie pakartotinį skambutį nepranešama teisėsaugos institucijai“, – kalbėjo V.Gailius.

Pasak policijos generalinio komisaro pavaduotojo, telefoniniai sukčiai tampa vis išradingesni, nusikaltimų schemos – sudėtingesnės, o per kratas pas nuteistuosius net randama psichologijos vadovėlių, paruoštų tekstų sukčiavimui.

Kalėjimų departamento pavaduotojo pareigas laikinai einantis Gintaras Zaveckis tvirtino, kad mobiliojo ryšio blokavimo įranga laisvės atėmimo vietose ne visur veikia, nes, pasak jo, tai įsipareigojusi padaryti bendrovė nespėjo atlikti darbų.

„Pernai birželį Kalėjimų departamentas pasirašė sutartį dėl mobiliojo ryšio blokavimo keliose laisvės atėmimo vietose, sutartis turėjo būti įgyvendinta iki praėjusių metų gruodžio pabaigos, tačiau dėl darbų masto ir sudėtingumo buvo paprašyta sutarties įvykdymo terminą pratęsti, dėl to buvo apskaičiuota bauda ir pradėti skaičiuoti delspinigiai. Šiandien įmonė neužblokavo mūsų įstaigų, ji turėjo tai padaryti iki balandžio 30 dienos. Teisininkai pradėjo vienašališkos sutarties nutraukimo procedūrą, o Kalėjimų departamentas vis tiek ieškos būtų užblokuoti laisvės atėmimo vietose ryšį, vėl bus skelbiamas konkursas mobiliojo ryšio blokavimui“, – kalbėjo G.Zaveckis.

Siekiant užkirsti kelią telefoniniam sukčiavimui svarstoma galimybė išankstinio apmokėjimo telefono korteles parduoti ne anonimiškai, o registruojant, tik su asmens dokumentu, kad finansų įstaigos apribotų bankines operacijas asmenims, teistiems dėl sukčiavimo, jų tarpininkams.

„Mes kaip tik esame užklausę per Interpolą Europos sąjungos šalių praktikos, turėsim labai aiškius atsakymus ir tada savo kreipimesi į įstatymų leidėjus pagrįsime egzistuojančia ES praktika“, – sakė R.Požėla.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras