Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Kur ir kaip labiausiai derėtų įamžinti Tauragės šimtuko pavardes?

 Rezultatai

Naminė su dvėsenos prieskoniu(4)

2013-05-27 12:51

Tikrai ne vienam teko girdėti pagyras naminei degtinei, vadinamajam „samagonui“. Kai kam net ragauti. Tačiau vargu ar visi būtų ryžęsi tai daryti, jei būtų pamatę jo gamybos procesą. Štai nesenai buvo sulaikyti naminukės „varytojai“, rūgimo procesams paspartinti naudoję galvijų dvėseną.

Gamintojams rūpi tik pelnas

„Naminės gamintojams rūpi tik pinigai. Niekas nežino, ko ten pridedama, kad gamyba būtų pigesnė – ir padvėsusių gyvūnų, ir kitų priedų, tad poveikis organizmui gali būti bet koks. Galima ir apakti, ir stemplę ar skrandį nusideginti, ir numirti“, – sako Vilniaus universiteto Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.

Visi tikina, kad naminė –  aukščiausios kokybės gėrimas, gaminamas „tik sau“. Tačiau R. Badaro tvirtinimu, namų sąlygomis neįmanoma jos pagaminti higieniškai, net ir laikantis saugumo reikalavimų, kurie vargu ar rūpi tik apie pelną galvojantiems degtindariams.

Nuo „naminukės“ galima apakti

Vienas pavojų – distiliuojant naminę degtinę susidarantis metanolis, kuriuo apsinuodijęs rimtų sveikatos sutrikimų turėjo ar net mirė ne vienas pigių, tačiau nekokybiškų gėrimų vartotojas.

Per didelis suvartoto metilo alkoholio kiekis gali jau po poros valandų sukelti įvairius sutrikimus: sąmonės, inkstų veiklos (sumažėja šlapimo išsiskyrimas), regos sutrikimus. Pasitaiko atvejų, kai išgėręs metilo alkoholio žmogus staiga apanka. Žinoma ir mirtinų apsinuodijimo metilo alkoholiu atvejų. Praėjusį rudenį Čekiją sukrėtė apsinuodijimų alkoholiu banga – išgėrę metanoliu užterštų alkoholinių gėrimų šalyje mirė 38 žmonės, dar 4 – kaimyninėje Lenkijoje.

„Metilo alkoholis (dar vadinamas techniniu spiritu) išvaizda ir kvapu labai panašus į įprastą etilo alkoholį (spiritą), todėl dažnai juo apsinuodija žmonės, geriantys „pilstuką“, nelegaliai platinamą degtinę ar vadinamąją „naminukę“. Etilo alkoholyje maksimali leidžiama metilo alkoholio koncentracija yra 30 g/hl, tačiau nelegaliai gaminat šio rodiklio niekas netikrina“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Kaikarienė.

R. Badaro teigimu, apsinuodijimas metilo alkoholiu – labai pavojingas, nes metilo ir etilo alkoholio poveikis iš pradžių yra labai panašus. Pavartojus metilo alkoholio, būdingos komplikacijos, pavyzdžiui, regėjimo sutrikimas, gali pasireikšti tik kitą dieną, tačiau tada jau gali būti per vėlu gelbėti žmogų.

„Neveltui žemaičiai turi patarlę: nelak pirmųjų lašų – akys išvarvės. Metanolis išsiskiria greičiau nei etanolis, tad ir naminėje degtinėje visada atsiranda metanolio“, – tvirtino R. Badaras.

Dvėsena atpigina gamybą

Be natūraliai atsirandančio metanolio, naminėje degtinėje galima rasti pačių netikėčiausių „priedų“, naudojamų siekiant atpiginti gamybą ar sustiprinti naminės poveikį.

Visai tikėtina, kad netrukus pokštus internete apie dėl išnykusių kačių užsidariusius kebabų kioskus pakeis pokštai apie dėl degtindarių kaltės dingstančius gyvūnus. Visoje Lietuvoje nuskambėjo istorija apie Raseinių rajone pareigūnų aptiktą varyklą, kurioje šis gėrimas buvo gaminamas iš gyvulių dvėsenos.

Pasak R. Badaro, dvėsena spartina rūgimą, tad ją degtindariai naudoja vietoje mielių. Tačiau su dvėsena gali patekti ir įvairių korozinių medžiagų. Geriant tokius gėrimus galima smarkiai nudegti stemplę, skrandį.

„Tiesą sakant, būtų labai sunku įvardinti, kokios gali būti naminės vartojimo pasekmės, nes niekada negali žinoti, ką sumanys gamybai panaudoti jo varytojai. Kiekvienas menininkas savaip kuria. Tačiau pavojus sveikatai vartojant tokius gėrimus – tikrai didelis“, – teigia R. Badaras.

2012 metais policijos pareigūnai užfiksavo 546 naminės degtinės gaminimo atvejus. „Degtinė dažnai gaminama antisanitarinėmis sąlygomis, gamybai naudojamas nešvarus, iš artimiausio vandens telkinio imamas, vanduo“, – sakė Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis. Į nusikalstamą veiklą įtraukiamas ir jaunimas. Praėjusį rudenį Švenčionių miške įvykio vietoje pagautas 18-metis, plušantis prie savadarbio naminės degtinės gaminimo aparato.

Samanės legalizavimas didins problemą

Neseniai prisimintas ir vėl iškeltas klausimas apie naminės degtinės legalizavimą, leidžiant ją gaminti kaimo turizmo sodybose. Šiuo metu Lietuvoje fizinių asmenų asmeniniam naudojimui leidžiama gaminti natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 18 procentų (alaus – ne didesnė kaip 9,5 procento).

R. Badaras iniciatyvą legalizuoti naminę vertina skeptiškai. „Jau dabar specialistų skaičiavimais net trečdalį suvartojamo alkoholio kiekio sudaro nelegalūs gėrimai. Įteisinus naminės degtinės gamybą, būtų dar palengvintas kelias prie pigaus alkoholio. Niekas juk nesukontroliuos jo gamybos, tad didės vartojimas. Gal pati idėja ir gera, bet ne dabar“, – mano toksikologas.

Legalizavus naminės gamybą, atsirastų šimtai gamyklėlių, o jų gaminamų produktų kiekio ir kokybės sukontroliuoti pasidarytų neįmanoma. Juo labiau abejotinas valstybės pagalbos – akcizo lengvatos – pagrįstumas. Net Vokietija, garsėjusi savo smulkiomis spiritinių gėrimų varyklomis, nuo šių metų pabaigos naikina ilgus metus veikusią sistemą.

Problemą spręsti bandoma socialinėmis iniciatyvomis. VšĮ „Lietuva be šešėlio“ į kovą su nelegalia ne tik alkoholio, bet ir cigarečių bei degalų prekyba siekia įtraukti visuomenę. Sukurtoje platformoje, tinklapyje www.beseselio.lt kiekvienas visuomenės narys, pastebėjęs nelegalios prekybos tašką, apie jį gali paskelbti anonimiškai. Piliečių surinkta informacija yra perduodama projekto partnerei policijai. Iniciatyvos autoriai projektu taip pat siekia didinti visuomenės netoleranciją šešėlinei prekybai.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikto tyrimo duomenimis, nelegalių spiritinių gėrimų rinkos dalis sudaro 33 proc. visos šalies alkoholio rinkos. Akcizinių prekių įperkamumas (pajamų ir akcizinių prekių kainų santykis) Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (mažesnis yra tik Bulgarijoje). Spiritiniai gėrimai Lietuvoje santykinai yra patys brangiausi visoje Europos Sąjungoje, lyginant su gyventojų pajamomis.

Kęstutis Kupšys | VšĮ "Lietuva be šešėlio"

Skaityti komentarus (4) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras