Šiemet Tauragės katilinėje kontrabandinės cigaretės dar nenaikintos(5)

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2012-11-20 09:17
Renaldo Malycho nuotrauka

Kontrabandinių cigarečių deginimas Tauragės šilumos tinklų katilinėje merdi. Renaldo Malycho nuotrauka

Pasieniečiai pastebi, kad pastaruoju metu populiarias Rusijos gamintojų cigaretes juodojoje rinkoje sparčiai keičia baltarusiški rūkalai. Kadangi pasienyje su Rusija kontrabandos mastai gerokai sumažėjo, ir Tauragės šilumos tinklų katilinėje rūkalų sunaikinama mažiau.

Asta Šimkuvienė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VMVT) Pagėgių rinktinės Viešųjų ryšių vyresnioji specialistė, sakė, kad tabako gaminiai – populiariausia į Lietuvą bandoma gabenti kontrabandinė prekė.

– Iš visų pasieniečių užkardytų kontrabandos atvejų daugiau nei 80%  – cigarečių kontrabanda. Daugumą kontrabandos atvejų VSAT pareigūnai šiuo metu nustato prie sienos su Baltarusija. Perpus mažiau jų nustatoma pasienyje su Rusija  ir dar mažiau – šalies viduje, – vardija pareigūnė.

Tokia statistika, pašnekovės duomenimis, yra tiesiogiai susijusi su pastaraisiais metais pasienyje su Rusija atliktais jos apsaugos stiprinimo darbais ir įdiegta modernia technine sienos kontrolės įranga. VSAT Pagėgių rinktinės Bardinų, Viešvilės ir Plaškių užkardose veikia elektroninės sienos kontrolės sistemos – Nemunu einantis sienos ruožas visą parą bet kokiomis sąlygomis stebimas modernia įranga. Užfiksavus įtartiną judėjimą VSAT ekipažams tereikia nuvykti į vietą ir sulaikyti pažeidėjus.

– Tokios sistemos davė puikių rezultatų. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus 30 km ilgio Viešvilės užkardos ruože Jurbarko rajone kone kiekvieną parą būdavo bandymų per Nemuną iš Kaliningrado srities gabenti kontrabandą. Tuo besiverčiančių asmenų pavojingos gaudynės, tarnybinio ginklo naudojimas, didelių krovinių sulaikymai ten buvo tapę kone kasdienybe ir net pavadinti „kontrabandininkų ir pasieniečių karu“. Įdiegus techninę kontrolės sistemą padėtis kardinaliai pasikeitė. Anksčiau kontrabandą gabenę asmenys greičiausiai suprato, kad ši sistema yra neįveikiama, – įsitikinusi A.Šimkuvienė.

Šiuo metu VSAT atlieka darbus, kurių metu tokia kontrolės sistema bus įdiegta ir VSAT Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos ruože Šilutės rajone. Vėliau planuojama tokių darbų imtis pasienyje su Baltarusija. Beje, tokios kontrolės priemonės diegiamos už Europos Sąjungos lėšas.

Dar viena kontrabandos iš Rusijos srautų sumažėjimo priežastis, VSAT atstovės teigimu, yra tai, kad pastaraisiais metais pareigūnai „susidorojo“ su keliomis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, kurios per pasienio kontrolės punktus gabeno didelio kiekio tabako gaminių kontrabandą. Tačiau pasieniečių duomenys byloja ir tai, kad seniau labai populiarius rusiškus rūkalus juodojoje rinkoje aktyviai keičia Baltarusijos gaminiai. Todėl pastebėta, kad Lietuvos juodojoje rinkoje vis labiau įsitvirtina būtent šioje kaimyninėje šalyje pagamintų cigarečių kontrabanda. Iš Baltarusijos į Lietuvą dažniausiai vežamos Gardino „Neman“ tabako fabrike gaminamos „Fest“, „Minsk“, „Premier“, „Queen“, „NZ“ rūšių cigaretės. Pastarosios baltarusiškos cigaretės Lietuvoje pakeičia anksčiau ypač populiarias „Saint George“ cigaretes, gaminamas Rusijoje.

Į klausimą, kas lemia žmonių pasirinkimą verstis kontrabanda, A.Šimkuvienė sakė, kad cigaretes kaip ir anksčiau žmonės gabena dėl tų pačių priežasčių.

– Kaip ir ankstesniais metais, kontrabandininko duona renkamasi dėl tabako gaminių kainų skirtumų Europos Sąjungoje ir gretimose šalyse, žmonės neturi darbo, Lietuvoje maža gyventojų perkamoji galia. Dar įtakos turi tai, kad visuomenė yra gana pakanti kontrabandai. Be to, Lietuvos geografinė padėtis yra palanki kontrabandai, – vardijo pašnekovė.

A.Šimkuvienė paneigia kalbas, kad kontrabandiniai rūkalai nebedeginami Tauragėje. Ji sako, kad toks įspūdis galėjo susidaryti irgi dėl tų pačių priežasčių – pasienyje su Rusija kontrabandos mastai mažėja.

– VSAT Pagėgių rinktinės sulaikytos cigaretės ir toliau deginamos Tauragės šilumos tinklų katilinėje. Kontrabandinių cigarečių tiek daug, kaip ankstesniais metais, nebesulaikome, tai ir deginama mažiau. O šiemet jų dar iš viso nedeginta, – sakė A.Šimkuvienė.

Skaityti komentarus (5) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras