Vytauto gatvėje aptiktas antras sprogmuo(2)

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2011-09-20 09:34
Arnoldo Vydmanto nuotrauka

Pastarasis radinys – irgi aviacinė bomba, likusi nuo Antrojo pasaulinio karo. Arnoldo Vydmanto nuotrauka

Praėjusią savaitę, Vytauto gatvėje, ties Vinco Kudirkos skveru, ardydami akmeninį grindinį darbininkai vėl užkliuvo už Antrojo pasaulinio karo sprogmens. Šįkart jis buvo gerokai mažesnis nei tas, kurį tie patys darbininkai toje pačioje gatvėje aptiko rugpjūčio 25-ąją.

Gatvę tvarkę darbininkai šįkart buvo budresni – radinio nejudino, o iškart apie tai informavo policiją. Pastaroji nedelsdama paskelbė operaciją „Skydas“ – specialia „Stop“ juosta aptvėrė radinio teritoriją, iškvietė kitas specialiąsias tarnybas ir laukė atvykstančių išminuotojų.

Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono (JVIB) Viešųjų ryšių karininkas kpt. Albertas Kuzmickas „Tauragės kurjeriui“ paaiškino, kad pastarasis radinys – irgi aviacinė bomba, likusi nuo Antrojo pasaulinio karo.

– Tai – aviacinė skeveldrinė bomba AO-25. Mūsų specialistai į Tauragę vyksta vis dažniau, o per šį mėnesį tai jau antras rastas sprogmuo tiesiog miesto gatvėje. Ir tai mums nė kiek nekelia nuostabos. Juk Tauragės centras Antrojo pasaulinio karo metais buvo subombarduotas visiškai. Todėl tikėtina, kad tokių ar panašių sprogmenų jūsų mieste bus rasta dar daug. Karo metu bombos galėjo nesprogti dėl dviejų priežasčių: minkšto grunto arba gamyklinio broko, – įsitikinęs kapitonas.

Jo teigimu, mitas, kad šiuo metu rasti sprogmenys į Vytauto gatvę galėjo būti atgabenti su gruntu. Karininkas neabejoja, kad sprogmenys kasmet kyla su įšalu į viršų, ypač ten, kur žemė dirbama ar kitaip judinama.

– Niekas negali žinoti ar juolab garantuoti, kad tokie patys sprogmenys neiškils privataus gyvenamojo namo kieme ar kitoje važiuojamosios gatvės dalyje. Lygiai taip pat neaišku, koks bus tolimesnis likimas tų, kurie tuo metu bus netoli sprogmens. Nereikia užmiršti, kad sprogmenys buvo ir yra kuriami tam, kad kažką sunaikintų. Tai tiesioginė jų paskirtis. Ir tik laiko klausimas, kada ir kaip jie sprogs arba bus nukenksminti, – pasakoja sprogmenų neutralizavimo klausimais kompetencijos nestokojantis A.Kuzmickas.

Pašnekovo teigimu, JVIB specialistai į sprogmenų nukenksminimo operacijas vyksta kone kasdien, o pasitaiko ir 8–9 iškvietimai per dieną. Toks darbų suaktyvėjimas, anot kapitono, nereiškia, kad padaugėjo sprogmenų. Greičiau tai žmonių sąmoningumo proveržis. Mat anksčiau statybininkai arba ūkininkai nė nepranešdavo apie radinį, dėl šventos ramybės jį pergabendavo į kitą vietą ir užkasdavo. Dabar, laimei, visuomenė į sprogmenis reaguoja visiškai kitaip. Paklaustas, kodėl išminuotojai pastarojo sprogmens nerado, kai „šukavo“ Vytauto gatvę darbininkams aptikus pirmąjį sprogmenį, A.Kuzmickas sakė, kad rasti sprogmenį, kai aplink tiek daug įvairių komunikacijų, sudėtinga.

 –Turime ir metalo detektorių, ir minų ieškiklį, gebantį aptikti sprogmenis net 6 metrus po žeme. Tačiau miesto centre, kur daugybė įvairiausių įrenginių, mūsų aparatūra negelbsti – juk neįmanoma atspėti, ar garsas sklinda nuo metalinio vamzdžio, ar nuo sprogmens paviršiaus, – aiškina karininkas.

Tauragės ugniagesiai praneša ir mūsų pašnekovas patvirtina, kad tą pačią dieną, praėjus maždaug trims valandoms, išminuotojai sprogmenį saugiai išgabeno ir sunaikino Sungailiškių smėlio karjere.

Skaityti komentarus (2) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras