Teisme atstatinėjama reputacija(5)

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2010-12-27 12:02

Albinas Čepauskas ir jo advokatė Stanislava Jorudienė įsitikinę, kad vyro eksdarbdavys - AB „Lietuvos paštas“ - „perlenkė lazdą“. FOTO: Žydrūnė Jankauskienė

Tauragės rajono apylinkės teismas baigė nagrinėti civilinę bylą, kurioje buvęs AB „Lietuvos paštas“ darbuotojas siekia grąžinimo į darbą. Vairuotoju-inkasatoriumi pašte dirbęs Albinas Čepauskas teigia, jog į teismą jį privertė kreiptis moralinis pažeminimas. Po atleidimo iš darbo dėl vagystės bei turto grobstymo, vyras nebeturi vilties susirasti kito jam tinkamo darbo.

 
 

– Lietuvos pašte, išdirbau 28-erius metus. Per visą karjeros laikotarpį esu tik skatintas, bet niekada neturėjau jokios drausminės nuobaudos, netgi kaip vairuotojas nesu niekada padaręs jokio prasižengimo. Dar daugiau, dirbdamas pašte turėjau leidimą ginklui, dar vieną leidimą – darbui su slapta informacija. Šiandien visi mano leidimai – nieko verti. Ir visa tai – bausmė už tai, kad pasirašiau dokumentą jo nė neperskaitęs. Jeigu būčiau skaitęs, šiandienos teismo apskritai nebūtų, – savo kreipimosi į teismą priežastį nusakė ieškovas.

Vyras liepos 28-ąją iš darbo buvo atleistas už tai, kad liepos 10 dieną nusižengė darbo tvarkai – prisipylė degalų ne tik į tarnybinio transporto priemonės baką, bet ir į papildomą tarą. A.Čepauskas tvirtina, jog šitokia tvarka buvo ne tik leidžiama, bet ir skatinama. Jis sakė niekuomet nė negirdėjęs, kad galioja įsakymas, jog į atskiras talpas degalus pilti draudžiama. Tiek šiandienos ieškovas, tiek kiti du teisme liudiję vyrai, pasakojo tą patį: skaityti šūsnies popierių, po kuriais jiems tenka kas rytą pasirašinėti, neužtenka laiko. Be to, vyrai nesijaučia kaltais – juk degalus į atskiras talpas jie pylė ne savo, o bendrovės naudai. Todėl nei vienas iš jų savo veiksmų vagyste nelaiko. Nemano esąs vagis ir už vagystę iš darbo atleistas A.Čepauskas. Vyrui labiausiai neramu dėl to, jog pagal savo darbo patirtį šiandien jis galėtų dirbti inkasatoriumi, tačiau dėl buvusio darbdavio įrašo tokių pareigų jam niekas nepatiki. A.Čepauskas sako dar birželį supylęs į baką kuro likutį, o liepą gavęs iš darbdavio pranešimą, jog jis bendrovei skolingas 72,40 Lt. Vyras tikina manęs, jog šie pinigai yra bauda. Todėl, vengdamas galimų nesusipratimų darbe ir namuose, A.Čepauskas pervedė pinigus į darbdavio sąskaitą. Jis tikina, nė neįtaręs, kad gali būti atleistas iš darbo už turto grobstymą. Ir dabar, po atleidimo praėjus pusmečiui, A.Čepauskas įsitikinęs, jog darbdavys jį galėjo atleisti nebent tik už nežinojimą.

– Tuos 5–6 litrus degalų vežiodavausi mašinoje tam, jog turėčiau kuro nelaimės atveju. Juk dažnai važinėjame kaimiškose vietovėse, kur tenka įveikti bekeles bei įjungti abu visureigio varomuosius tiltus. O įsipilti degalų galime tik „Lukoil“ degalinėse. Iš kur atokiame kaime gautume kuro grįžimui į namus? Mūsų viršininkai ir šiaip pykdavo, kad privežame begales kasos kvitų, o apie avarinį pargabenimą į Tauragę nė kalbos negalėjo būti. Pasitaikė kolegų, kurie pirkdavo benziną už savo pinigus iš kitų degalinių. Tačiau tokiu atveju pinigų jiems niekas negrąžindavo. Norėdami išvengti nesusipratimų ir nemalonumų visi vežiodavomės po keletą litrų degalų, o kai reikėdavo vesti mėnesio apskaitą, jeigu jų neišnaudodavome, supildavome į mašinos baką. Sukčiauti mums nebūtų pavykę, juk visada turėjo sutapti pirkto kuro kiekis ir nuvažiuotas kilometražas, – vienas po kito tą pačią tiesą pasakojo buvę ir esami pašto darbuotojai.

Jie vienbalsiai patvirtino, kad 2009 metų kovo 30 dienos įsakymo, draudžiančio degalus pilstyti į atskiras talpas, niekas iš jį pasirašiusiųjų nebuvo skaitęs. Visi teisme kalbėjusieji tikino manę, jog rašosi po darbo saugumo taisyklėmis.

Ieškovo interesus gynusi advokatė Stanislava Jorudienė priminė, jog atsakovas „pamiršo“, kad vagystę visų pirma reikia įrodyti.

– Atsakovas remiasi tik ta filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip mano ginamasis pila degalus į atskirą tarą ir vėliau ją krauna į tą pačią valdišką mašiną. Trūkumo įmonėje nebuvo užfiksuota. Bent jau tokių duomenų įmonė neturi, nesurinko ir nepateikė. Akivaizdu, skaityti tai, po ko rašaisi, būtina. Tačiau tai nieko bendro neturi su vagyste, kuri suvokiama kaip svetimo turto pasisavinimas, paėmimas nuosavybėn. Todėl A.Čepauskas iš darbo buvo atleistas neteisėtai ir turi būti į jį sugrąžintas, – kalbėjo advokatė S.Jorudienė. Jos skaičiavimu, teismo posėdžio dieną priverstinė A.Čepausko pravaikšta galėjo siekti per 7 tūkstančius litų. Dar ieškovas pageidaująs 4 tūkst. Lt moralinės žalos atlyginimui bei 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidoms padengti.

Atsakovo AB „Lietuvos paštas“ interesus atstovavęs advokatas Haroldas Ivanauskas teismo prašė atmesti ieškovo prašymus: tiek civilinę, tiek procesinę dalis bei iš jo priteisti atsakovo atstovavimo išlaidas.

– Straipsnis, pagal kurį iš pareigų buvo atleistas A.Čepauskas – Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Į teisėsaugą darbdavys nesikreipė, nes turto vertė nesiekė 1 MGL. A.Čepausko vagystė įrodyta jo paties paaiškinimu bei atlikto patikrinimo išvadomis. Akivaizdu, kad vasarą automobilis sunaudoja mažiau degalų. Tad birželio mėnesį vežiotis kuro atsargas – neprotinga. Be to, ieškovas neturi jokių įrodymų, jog jis supylė kuro likučius į mašinos baką. Taip pat apie kuro (turto) grąžinimą jis nepranešė savo darbdaviui. Beje, tuo pačiu metu Klaipėdos regione dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo iš AB „Lietuvos paštas“ atleista ir daugiau darbuotojų, – kalbėjo atsakovo atstovas. Advokatas akcentavo, kad darbdavys darbuotoją iš darbo atleisti gali ir nesikreipdamas į teisėsaugą – užtenka to, jog darbuotojas praranda darbdavio pasitikėjimą.

Viena didžiausių šalies įmonių AB „Lietuvos paštas“ šiuo metu dėl šitoje byloje pateikto generalinio direktoriaus įsakymo kontroliuoti turto naudojimą bylinėjasi aštuoniose bylose. Trys iš jų jau baigtos nagrinėti Kauno miesto apylinkės teisme. Tačiau sprendimai būsią paskelbti tik gruodžio paskutinėmis dienomis. Tad advokatas H.Ivanauskas apgailestavo, kad šiuo klausimu Lietuvoje dar nėra suformuotos teisinės praktikos. Kita vertus, teisininkas taip pat abejojo, jog pirmosios instancijos teismas apskritai galėtų tokią suformuoti.

– Darbdavio pareiga įrodyti pažeidimą, bet ir ieškovas turi įrodyti, kad supylė degalus į baką. Tačiau jis įrodo tik tai, kad padengė atsakovo patirtus nuostolius (72,40 Lt). O tai reiškia ne ką kita, kaip jo paties prisipažinimą nusižengus. Neturtinės žalos A.Čepauskas apskritai neįrodo. Atleidimas iš darbo dar nėra įrodymas moralinei žalai atlyginti, – sakė sostinės advokatų profesinės bendrijos atstovas.

Tauragės rajono apylinkės teismas savo sprendimą šioje byloje skelbs gruodžio 30 dieną.

Skaityti komentarus (5) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras