Pagramančio piliakalnio nuosmuka – mįslė ir archeologams(10)

Raimonda ALYSIENĖ | redakcija@kurjeris.lt

2017-11-30 14:58

Pasmukusio piliakalnio viršuje atsivėręs sluoksnis, pasak S.Mėlinavičiaus, yra tako sluoksniai ir priemolis. Autorės nuotrauka

Lietingi orai šiemet negailestingi ne tik sostinės simboliui Gedimino kalnui, bet ir mūsų karšto pasididžiavimui turistų pamėgtam Pagramančio piliakalniui – per metus jo šlaitai pasmuko jau antrą kartą. 2016-ųjų pabaigoje nušliuožė vienas piliakalnio šlaitas, šįkart – piliakalnio viršaus pakraštys. Kodėl taip įvyko, kol kas nežino ir piliakalnį apžiūrėję archeologai – tokios nuosmukos jie dar nėra matę. 

Pasak Pagramančio regioninio parko direkcijos direktoriaus Sigito Mėlinavičiaus, pirmasis Pagramančio piliakalnio viršūnės pasmukimas pastebėtas dar spalio pabaigoje. O šio mėnesio pradžioje piliakalnis smuktelėjo dar labiau.

– Piliakalnį apžiūrėję archeologai nelabai įsivaizduoja, kas atsitiko, nes tokios nuosmukos Lietuvoje jie nėra matę, – paklaustas, gal žinomos piliakalnio griūties priežastys, sakė S.Mėlinavičius. 

Informacija apie nuosmuką, pasak regioninio parko direktoriaus, perduota Kultūros paveldo departamentui, kuris ir turės rasti piliakalnio tvarkymo darbams reikalingą finansavimą.

Kaip jau ne kartą yra sakęs Mažonų seniūnijos seniūnas Jonas Samoška, pirmiausiai turėtų būti išspręsta piliakalnio priklausomybė.

– Šis klausimas jau daugelį metų kabo ore. Seniūnija pagal galimybes tik rūpinasi piliakalnio priežiūra – šienauja, tvarko, nors piliakalnis nėra seniūnijos balanse, – sakė seniūnas J.Samoška.

Pasak seniūno, seniūnija galėjo sutvarkyti ir maždaug prieš metus nuslinkusį piliakalnio šlaitą, bet darbams reikalingas brangiai atsieinantis projektas, kuriam ir pritrūko lėšų. Seniūnas skaičiuoja, kad patys darbai kainuotų pigiau nei parengti projektą, kuriam reikia per 4,5 tūkst. eurų. Tad tikimasi, kad kartu bus tvarkomas ne tik nuslinkęs šlaitas, bet ir neseniai pasmukęs piliakalnio viršus.

Kada tai galėtų vykti, prognozuoti nesiryžo nei seniūnas J.Samoška, nei Pagramančio regioninio parko direktorius S.Mėlinavičius. Laukiama išsamesnių archeologų tyrinėjimų.

– Piliakalnio griūtims, aišku, įtakos turėjo lietaus gausa, dirvožemis permirkęs. Tą pastebime ir kitose parko vietose – medžiai griūva į Akmenos upę, – „Tauragės kurjeriui“ sakė J.Samoška.

Ant piliakalnio lankytojai turėtų nelipti, bet stop juosta savaitgalį buvo nuplėšta. Pasak S.Mėlinavičiaus, taką vėl teks užtverti.

Skaityti komentarus (10) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras