Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Kur ir kaip labiausiai derėtų įamžinti Tauragės šimtuko pavardes?

 Rezultatai

Muziejaus lankytojų lauks unikalus eksponatas(2)

Raimonda ALYSIENĖ | redakcija@kurjeris.lt

2018-03-30 07:43

Restauruotas eksponatas jau grįžo į muziejų. „Santakos“ nuotrauka

Į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ po šešių mėnesių konservavimo ir restauravimo darbų grįžo unikalus eksponatas – leidinys lenkų kalba „TRYBUNAŁ OBYWATELOM WIELKIEGO XIĘSTWA LITEWSKIEGO NA SEYMIE WARSZAWSKIM DANY Roku, Tyśiąnc Pięćset ośmdźieśiątego pierwszego“, išleistas 1693 m. Vilniuje. Šį reikšmingą leidinį muziejui 1999-aisiais dovanojo tauragiškis Antanas Stravinskas.  

Leidinys reikšmingas 

Kaip teigia Tauragės muziejininkai, šis leidinys yra priedas prie III Lietuvos Statuto. Eksponato vertė žymiai kyla vien dėl to, kad jis sietinas su Lietuvos Statutu, kuris laikomas iškiliausiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teisės paminklu, galiojusiu net tada, kai Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje (galiojo iki 1840 m.).

Šiame Statuto priede pateikiami 1581 m. Varšuvos Seimo Tribunolo nuostatai teisminių aktualijų tema. Priėmus šiuos nuostatus buvo baigtas bajoriškų teismų sistemos formavimo procesas – monarchas neteko didelės dalies savo teisminių galių, o bajorų įtaka ypač išaugo. Palyginti su kitomis to meto valstybėmis LDK ir Lenkijos bajorija išsikovojo vienus plačiausių teisminių įgaliojimų.

Šis eksponatas yra vienas seniausių ir reikšmingiausių Tauragės muziejaus raštijos paminklų, taip pat vienas iš nedaugelio atspindintis LDK, buvusios Abiejų Tautų Respublikos sudėtyje, laikotarpį.

Bajorų palikuonio dovana

Leidinį muziejus gavo 1999-aisiais iš Antano Stravinsko, gyvenusio Tauragėje. Kaip prisimena muziejininkai, sykį A.Stravinskas buvo atėjęs aplankyti Tauragės krašto muziejaus ir papasakojo, kad namuose turi senų knygų, kurias galėtų padovanoti muziejui. Muziejaus darbuotojai tuo labai susidomėjo ir suskubo nuvykti į A.Stravinsko namus. Muziejaus darbuotojų lūkesčiai buvo viršyti su kaupu, kai jie pamatė, kad A.Stravinskas turi ne tik šį leidinį, bet ir įrištą laikraščių „Aušra“ (1883–1885 m.) komplektą, Aleksandro Gvanjinio „KRONIKA Sármácyey Europskiey: W KTOREY SIE ZAMYKA krolestwo Polskie ze wszystkiemi Páństwy, Xięstwy, y Prowincyámi swemi. tudźież też Wielke Xięstwo Lithew: Ruskie, Pruskie, Zmudzkie, Inflantskie, Moskiewskie, y część Tátárow“ (1611 m.) ir keletą kitų jau naujesnių leidinių.

A.Stravinskas muziejui padovanojo visus norimus leidinius ir neprašė už tai jokio užmokesčio. Jis muziejininkams pasakojo, kad jo giminė – bajoriškos kilmės, o tokį titulą gavo iš paties Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto. Neturėdamas palikuonių pagal bajorišką paprotį norėjo šias knygas padovanoti mokslo ar kultūros įstaigai ir garbės reikalas buvo tai padaryti neatlygintinai. Net tada, kai Tauragės rajono savivaldybė kvietė A.Stravinską atsiimti padėkos raštą už tokią reikšmingą dovaną Tauragės ir visos Lietuvos žmonėms, jis nesutiko atvykti ir teigė, kad nenori už savo poelgį būti liaupsinamas.

Visos tuo kartu muziejui padovanotos knygos yra bajorų Stravinskų protėvių palikimas, kuris buvo kartu išsivežtas net į Sibirą, kai šeima buvo ištremta (1945–1958 m.), o po to vėl parsigabentas į Lietuvą.

Įdomi detalė, kaip pastebi muziejaus atstovai, kad būtent naudodamiesi III Statuto priedu Stravinskų protėviai bylinėjosi dėl žemės palikimo, todėl leidinyje matyti tam tikri pabraukimai ar prierašai, padaryti analizuojant nuostatus.

Sudėtingas restauravimo procesas

Leidinį konservavo ir restauravo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos restauratoriai. Šie darbai – sudėtingas ir ilgas procesas. Pirmiausia išardomas knygos įrišimas, lapai plaunami šilto vandens vonelėje, šarminami specialiame tirpale, džiovinami. Apsitrynę lapų kampai sutvirtinami specialiomis popieriaus juostelėmis, atkuriami prarasti lapų fragmentai. Mechaniniu presu ištiesinti lapai susiuvami į bloką, prie jo priklijuojamas iš augalinio rauginimo jaučio odos pagamintas viršelis.

Toks leidinio konservavimas ir restauravimas kainuoja 2500 eurų. Didžiąją dalį lėšų skyrė Lietuvos kultūros taryba, 500 eurų – rajono savivaldybė. 

Galima tik apžiūrėti

Smalsu, ar galima muziejuje tokį leidinį lankytojui pavartyti? Kadangi tai ypač vertingas leidinys, jo muziejaus lankytojai nei pavartyti, nei paliesti negalės.

– Muziejaus tikslas yra išsaugoti eksponatus kuo geresnės būklės ir kuo ilgiau, taigi knygos nuolatinis vartymas jai kenktų. Visgi žmonėms, kurie domisi šiuo leidiniu moksliniais tikslais, gali būti suteikta galimybė juo pasinaudoti, – sakė muziejaus kultūros, turizmo projektų ir viešųjų ryšių specialistė Agnė Vitartaitė. Visus, norinčius šį leidinį išvysti iš arti, kviesime apsilankyti atnaujintose muziejaus ekspozicijose, kurių remonto darbai turėtų būti baigti šių metų pabaigoje.

Skaityti komentarus (2) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras