Po kone dviejų šimtų metų ąžuolu – ąžuolinis suolelis(4)

Raimonda ALYSIENĖ | redakcija@kurjeris.lt

2016-06-10 08:58

Meilės suolelis – jaunimo dovana miestui. Autorės nuotrauka  

Jono Viktoro Kalvano parke, šalia M.Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčios, po senuoju Tauragės ąžuolu, išdygo suolelis. Jaunimo reikalų tarybos idėją miestui dovanoti meilės suolelį realizavo Tauragės profesinio rengimo centro (PRC) bendruomenė. 

Idėja gimė pavasarį

Idėją Tauragei gimtadienio proga padovanoti ką nors originalaus miesto Jaunimo reikalų taryba pradėjo svarstyti pavasarį. Kaip sakė Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas, mero patarėjas Dovydas Kaminskas, ruošdamiesi šiųmetei miesto šventei susirinkę tarybos nariai iš daugybės minčių apsistojo ties PRC idėja ką nors pagaminti miestui. Galų gale nuspręsta miestui padovanoti meilės suolelį, kurį sutiko pagaminti PRC.

Ieškant vietos suoleliui jaunimo akys nukrypo į Jono Viktoro Kalvano parką. Juo labiau, kad ir nemažai renginių per jau praėjusią miesto šventę jame buvo suplanuota.

– Meilė po dideliu ąžuolu labiausiai buvo priimtina mintis, tad nusprendėme, kad būtent šioje vietoje reikia statyti suolelį, – sakė D.Kaminskas. – Ši vieta pasirodė romantiškiausia.

Gamino PRC bendruomenė

PRC direktorius Stasys Lapė, paklaustas, ką simbolizuoja suoliukas, juokaudamas atsakė:

– Manau, kad moterys turi suprasti, vyrams gal sunkiau. Publikai jis dabar pastatytas, tai kiekvienas gali interpretuoti. Svarbu, kad gražiai elgtųsi su juo ir prie jo, o visa kita kiekvieno fantazijos reikalas.

Suoliuką, pasak S.Lapės, gamino centro mokiniai ir mokytojai – tai baldžių ir metalo specialistų darbas.

– Tai bandomasis pavyzdys, originalus, kito tokio Lietuvoje nėra, – sakė S.Lapė.

Suoliukui pagaminti reikalingoms medžiagoms Jaunimo reikalų taryba, parašiusi projektą, iš savivaldybės gavo 100 eurų. PRC bendruomenės darbas – dovana miestui.

Ąžuolui – beveik 200 metų

Meilės suoliukas parke pastatytas po didžiuliu ąžuolu, kuriam iki 200 metų likę visai nedaug.

Tauragės istorijos žinovas Edmundas Mažrimas sako, kad šis pačiame parko centre augantis galiūnas pasodintas, kai buvo padėtas Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčios kertinis akmuo. Statybų pradžią žymi bažnyčios pamatuose išlikęs užrašas – 1840. Bažnyčios statybos, pasak E.Mažrimo, buvo pradėtos per 1840-ųjų Jonines.

Anksčiau šioje vietoje parko nebuvo. XIX a. viduryje žemė nuo bažnyčios šventoriaus iki šalia Martyno Mažvydo progimnazijos buvusių Kęstučio, Prezidento ir Vytauto gatvių buvo priskirta evangelikų liuteronų parapijai. Kęstučio gatvės, kuri buvo dabartinės Spaustuvės gatvės tąsa, dabar nebelikę, ją žymi tik medžių eilės. Vytauto gatvė parko pusėje buvo užstatyta. Dar vienas pastatas stovėjęs, kaip pasakojo E.Mažrimas, ir tarp bažnyčios šventoriaus bei dabartinės M.Mažvydo progimnazijos. Per II pasaulinį karą ši miesto vieta buvo smarkiai sugriauta, kaip ir dvi sinagogos, stovėjusios dabartinio mokyklos stadiono teritorijoje. Vieta stipriai nukentėjo, ji buvo apsodinta medžiais.   

Skaityti komentarus (4) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras