Mokytojai sukilo prieš direktorių(38)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2014-05-29 08:25
Margaritos Pūdžiuvienės nuotrauka

Mokytojos įsitikinusios, kad mokyklos finansinę situaciją pagerintų dar viena pirmokų klasė, tačiau direktorius tuo abejoja. Autorės nuotrauka

Martyno Mažvydo progimnazijos mokytojai ėmė abejoti savo vadovo kompetencija. Jei pernai pedagogai buvo šokiruoti sužinoję, kad mokyklos buhalterė įtariama iššvaisčiusi šimtatūkstantines sumas, tai šiemet amo neteko išgirdę, kad dar ir jų atlyginimams lėšų trūksta. Manydami, kad direktorius nepajudina nė piršto, kad pagerintų situaciją, pedagogai ėmė šauktis rajono mero pagalbos.

Mažinimas neišvengiamas

M.Mažvydo progimnazijoje surengę susirinkimą savo nuogąstavimus ir pasipiktinimą mokytojai išdėstė rajono merui Pranui Petrošiui ir Egidijui Šteimantui, rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjui. Mokyklos direktorius Vidas Misiūnas savaitę prieš susirinkimą darbuotojus įspėjo ir susirinkimo metu pakartojo, jog nuo birželio 13-osios visiems ketina mažinti atlyginimus. Pasak jo, to neįvykdžius metų pabaigoje gali apskritai nebelikti iš ko mokėti atlyginimus.

– Kadangi, pagal pernai priimtą Vyriausybės nutarimą nuo šiol savivaldybei mokėsime 7 procentus mokinio krepšelio lėšų, nebeužtenka lėšų mokytojų atlyginimams pagal vidutinį atlyginimų koeficientą. Turime pereiti prie minimalaus atlyginimų koeficientų, nes tokiems, kokie buvo atlyginimams trūksta 83 tūkstančių litų, – paskelbė direktorius.

Atlyginimus kartą bandė mažinti

Mokytojai į direktoriaus paaiškinimus žvelgė nepatikliai, mat pastarasis šiemet jau mėgino mažinti atlyginimus. Tada direktorius atlyginimus apkarpė raštiškai neįspėjęs, o šį kartą, pasak mokytojų, rašytiniame įspėjime jis nenurodė, iki kada atlyginimai bus sumažinti.

– Sausio mėnesį direktorius surengė visuotinį pedagogų susirinkimą ir pareiškė, jog bus mažinami atlyginimai. Jis mūsų neklausė, ar sutinkame. Liepė tik pasirinkti nuo kada mums patogiau, kad atlyginimai būtų sumažinti – kovo ar gegužės mėnesį. Dvidešimt mokytojų balsavo už kovą, dešimt – už gegužę, o 14 susilaikė. Atlyginimai buvo sumažinti, nepaisant to, kad tam pritarė mažuma, – pasakojo rusų kalbos mokytoja Birutė Valinčienė,.

Sumažinus atlyginimus keletas mokytojų kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus darbo ginčų komisiją.

– Komisija mums pasakė, kad direktorius atlyginimus sumažino neteisėtai, nes nebuvo pakeistos darbo sutartys. Jis turėjo kiekvieną mūsų supažindinti su pasikeitusiomis darbo sutartimis, paaiškinti apie mokyklos finansinę situaciją. Po apsilankymo Darbo inspekcijoje atlyginimus jis atstatė, – sakė priešmokyklinio ugdymo mokytoja Inga Urbanavičienė,.

Vieni kitų negirdi ar nesiklauso?

Mokytojams buvo išmokėti atlyginimų už du mėnesius skirtumai. Tačiau pasiskaičiavę, kiek turi gauti, kai kurie mokytojai suprato, kad jiems direktorius „nuėmė“ papildomo darbo, už kurį gaunamas užmokestis, valandas.

Direktorius paaiškino, kad už tas valandas pastarieji neatidirbo.

– Iš prižiūrinčių institucijų gavome pastabą, kad ne taip skirstome papildomo darbo valandas. Papildomas darbas – tai mokytojų dalyvavimas darbo, prevencinėse grupėse, vadovavimas metodiniams rateliams. Toms, kurioms tas valandas sumažinau, ir anksčiau neatliko tų darbų, – aiškino direktorius.

V.Misiūnas pripažino padaręs klaidą, kad pirmą kartą prieš mažindamas atlyginimus visko nepaaiškino, tačiau dėl sumažintų papildomo darbo valandų sakė kvietęs pasikalbėti kiekvieną mokytoją individualiai. Tačiau, pasak jo, ne visos atėjusios.

Gailisi, kad nesilaikė formalumų

– Sausio mėnesį, kai kalbėjomės apie atlyginimų mažinimą nuo kovo, visi buvo įspėti. Visiems buvo paaiškinta ir visi, regis, suprato. Tačiau mano klaida, kad nesilaikiau formalumų: reikėjo su kiekvienu susitikti individualiai ir įteikti lapelius, kuriuose jie turi pasirašyti, kad sutinka, jog jų atlyginimų koeficientas bus sumažintas, – aiškino direktorius.

Nesusikalbėjimo būta ir dėl antrojo direktoriaus įsakymo dėl atlyginimų mažinimo nuo birželio 13 dienos. Mokytojos įtaria, kad V.Misiūnas tyčia nenurodo, kuriam laikui ketina sumažinti atlyginimus. V.Misiūnas aiškino, kad atlyginimų koeficientas perskaičiuojamas kasmet, taigi ir atlyginimų pakitimas galioja tik vienerius mokslo metus. Mokytojai pyko apie tai išgirdę pirmą kartą, o direktorius barė, kad pastarieji nesilanko susirinkimuose, kai apie tai kalbama.

Dar vienos klasės nori, o neprašo...

Mokytojų pasipiktinimo banga dėl būtinybės mažinti atlyginimus pasiekė ir rajono merą bei Švietimo skyriaus vedėją. Kadangi pagrindinė priežastis, kodėl mažėja mokytojų atlyginimai, – mažėjantis mokinių skaičius, daugiausia kritikos sulaukė pastarųjų metų rajono valdžios sprendimai optimizuojant mokinių paskirstymą po mokyklas. Nuo šiemet M.Mažvydo ir „Šaltinio“ mokyklos tapo progimnazijomis ir neteko galimybės komplektuoti devintąsias bei dešimtąsias klases. Vaikų progimnazijose sumažėjo keliomis dešimtimis. O nuo užpernai įvesta nauja tvarka, mokiniams leidžianti registruotis tik į tas mokyklas, kurios yra arčiausiai jų namų.

– Šiemet M.Mažvydo progimnazijoje bus sukomplektuotos trys pirmokėlių klasės, o „Šaltinio“ progimnazijoje – penkios, ir mokykla dar pateikė rajono administracijai prašymą leisti komplektuoti šeštą komplektą. Taip yra dėl to, kad jiems tenka didesnė teritorija, be to „Šaltinis“ turi savo mokyklinį autobusiuką ir surenka bei į mokyklą atsiveža vaikus ir iš kaimo mokyklų, – dėstė direktoriaus pavaduotoja Aušra Bambalienė.

Valdžios atstovai ėmė teisintis, jog visiems seniai nebe paslaptis, kad tėvai vaikus registruoja apeidami galiojančią tvarką ir M.Mažvydo progimnaziją jau seniai lanko tie vaikai, kurie pagal teritoriją jai nepriklauso, tad skųstis dėl to nevertėtų. Tačiau į pastabą, kad „Šaltinio“ progimnazija sukomplektavo daugiau klasių nei M.Mažvydo progimnazija, P.Petrošius reagavo retoriniu klausimu, kodėl ši mokykla nepateikė prašymo dar vienam pirmokų komplektui.

Dar vienos klasės nenori?

Pasak direktoriaus pavaduotojos, į mokinių sąrašus nepateko, tačiau mokyklą lankyti norėtų dar dešimt būsimųjų pirmokų.

– Be to, šiuo metu sukomplektuotos būsimų pirmokų klasės, viršijančios leistiną mokinių skaičių. Jei darytume klases po 24 vaikus, ne po 27, kaip yra dabar, manau, ketvirtą pirmokų klasę surinkti pavyktų, – dėstė A.Bambalienė.

Direktoriui toks sprendimas neatrodė patrauklus. Anot jo, tai pernelyg rizikinga.

– Prašymo komplektuoti dar vieną pirmokų klasę nepateikėme, nes kol kas skaičiuojame, ar vaikų ateitų pakankamai. Jei mums nepavyktų ir mes surinktume mažiau nei 22 vaikus, toks mokinių skaičius nepadengtų klasės išlaidų ir temptų visą mokyklos finansinę situaciją į dugną, – skaičiavo V.Misiūnas.

Sako, kad buhalterė niekuo dėta

Kai diskusijos išsisėmė ir jau atrodė, kad nebėra galimybių finansinei įstaigos situacijai pataisyti, mokytojai užsiminė apie pernykštį įvykį, kai mokyklos buhalterė galimai klaidingai tvarkė įstaigos buhalteriją.

Auditą atlikę kontrolieriai konstatavo, jog buvo iššvaistytos šimtatūkstantinės sumos. Situaciją suskubo paaiškinti rajono meras:

– Iš prokuratūros gavau atsakymą, jog jiems būtina ištirti visą buhalterės darbo laikotarpį nuo 2002 metų. Jie sakė informuosią vos tik ką nors išsiaiškins, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, jie nieko pasakyti negali. Tačiau galiu patikinti, jog ne dėl to dabar mokyklai trūksta pinigų atlyginimams.

Problemos dėl pinigų trūkumo yra nesusijusios su šiuo įvykiu, problemos yra vidinės, – kalbėjo P.Petrošius.

Švietimo skyriaus vedėjas E.Šteimantas mokytojus nuramino, esą net jei ir bus priteistos lėšos iš buhalterės – pinigai pasieks ne mokyklą, o bus pervesti į valstybės biudžetą.

Skaityti komentarus (38) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras