Kartais sunaikinto medžio gaila kaip žmogaus(8)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2012-03-22 12:09
Andriaus Černausko nuotrauka

Dar neseniai netoli Irtuonos upelio žaliavo gražuolė pušis. Andriaus Černausko nuotrauka

Mažonų kaimo gyventojui Feliksui Černauskui skaudu, kad nukirsta graži pušis, daug metų džiuginusi akį. Jos nuotrauka netgi buvo buto puošmena. Redakcijoje ant stalo padėjęs didžiulę įspūdingos pušies nuotrauką, jis su apgailestavimu papasakojo, kad žemės savininkas pušį nupjovė. Pušį fotografavo Felikso sūnus Andrius. Feliksas turėjo ir mažesnę šio medžio nuotrauką, seniai darytą jo brolio Albino. Dabar šis gražus medis, augęs Sutkų kaimo teritorijoje, buvusioje Alijošių žemėje, džiuginęs ir kadaise kaimynystėje sodybą turėjusią gausią Černauskų šeimą, liko gyvas tik žmonių atmintyje ir nuotraukose.

 

 „Nieko artimo nebuvo likę, tik ta pušis...“

 

Didžiulę vienišą pušį Sutkų kaimo laukuose, netoli Irtuonos upelio, mena ne viena Černauskų karta, mat medis augo netoliese jų sodybvietės.

– Nieko artimo čia nebuvo likę, tik šis medis, kitką melioratoriai buvo nulyginę. Mūsų sodybvietėje buvo išsaugotas beržas, bet ilgainiui ir jo neliko. Buvusių kaimynų Alijošių žemėje augusi pušis – vienintelis buvusio mūsų gyvenimo priminimas. Medis buvo didelis, gražus, po juo įrengtose sūpynėse supomės ne tik mes su Alijošių vaikais, bet ir maža būdama mano mama, kuriai kitais metais būtų sukakę devyniasdešimt metų, – pasakojo Feliksas.

Sodyboje ant Irtuonos kranto kadaise gyvenę Marijona ir Steponas Černauskai čia susilaukė penkių vaikų: Onos, Stefos, Birutės, Albino ir Felikso. Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dėl melioracijos šio Sutkų kaimo pakraščio gyventojai buvo iškelti į gyvenvietes. Černauskai persikėlė į Mažonus, bet gimtųjų vietų nepamiršo nei jie, nei jų vaikai, nei anūkai. Didžiulė tos pušies nuotrauka – studento mediko Andriaus naujametinė dovana tėvams – Birutei ir Feliksui Černauskams praėjusių naujųjų metų proga. Medis fotografuotas praėjusių metų pavasarį, o šių metų pavasarį jo nebeliko. Kartais sunaikinto medžio būna gaila kaip žmogaus.

Sklypas, kuriame augo pušis, ribojasi su Felikso žemės sklypu, todėl jis greitai pastebėjo, kad vietoje medžio riogso tik šakų krūva. Jis teigia, kad prieš porą savaičių važiavęs pro šalį, medis dar stovėjęs gyvas ir gražus. Medis nukirstas kovo 10-ąją. Žemę, kurioje augo pušis, valdo Šilalės mieste gyvenantis, Tauragės ir Šilalės rajonuose ūkininkaujantis Romualdas Trijonis.

 

Seniūnas nustebęs

 

Mažonų seniūnas Jonas Samoška teigė esąs nustebęs, kad savivališkai buvo nupjautas didelis, vienišas, laukuose augęs medis.

– Žemės ūkio paskirties valstybinėje ar nuosavoje žemėje augantiems medžiams pjauti reikia gauti rajono savivaldybės komisijos leidimą. Gyventojai su prašymu turi kreiptis į seniūnus, kurie prašymus perduoda komisijai ir patys savo zonoje dalyvauja sprendžiant medžio likimą. Pritarus kirtimui seniūnas duoda leidimą. Kad būtų duotas leidimas medžius kirsti, priežastys turi būti svarios – jei jie seni, papuvę, kelia aplinkiniams pavojų. Vien dėl to, kad medis kam nors ką nors užstoja, leidimas neduodamas, – aiškino seniūnas.

Kai kurie gyventojai rizikuoja, savivaliauja, medžius kerta be leidimo. Be leidimo galima šalinti tik grioviuose, ant kelio briaunų, po elektros energijos perdavimo aukštos įtampos linijomis ėmusius augti medžius, sodybose augančius vaismedžius, dekoratyvinius bei kitus medžius.

– Tačiau jei tai būtų sodyboje augantis ąžuolas ar koks kitas vertingas medis, kirsti jo nebūtų galima, – teigė seniūnas.

 

Savivaliautojų laukia solidžios baudos

 

Dėl nukirstos didžiulės, gražiai žaliavusios pušies sielojasi ne tik F.Černauskas, bet ir kiti jo artimieji. Apie savivališkai nukirstą medį informuoti aplinkosaugininkai. Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento Tauragės agentūros pareigūnas Mindaugas Petraitis „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad valstybinėje ar privačioje žemėje žemės ūkio paskirties žemėje be leidimo leidžiama kirsti tik medžius, kurių diametras 1,3 metro aukštyje yra ne didesnis kaip 20 centimetrų. Už saugotinų medžių savivališką kirtimą gresia bauda nuo 200 iki 700 litų. Kaip bus šiuo atveju, jis kol kas negalėjo pasakyti.

 

„Savo žemėje galiu be leidimo kirsti nulūžusį medį...“

 

Su Feliksu važiavome į Sutkus pažiūrėti, kas liko iš gražuolės pušies. Ant suarto lauko pakraštyje styrančio kelmo riogsojo didžiulė šakų krūva. Medžio būta didelio ir galingo, sprendžiant iš akies, kelmo diametras – netoli metro. Šakos žalios, bet kelmo vidurys išpuvęs. Besidairydami aplink, prie Irtuonos upelio radome numestą dalį medžio storgalio – vienas galas viduryje išpuvęs, o kitas sveikas. Nežinia, kodėl jis čia paliktas.

Telefonu pakalbintas žemės savininkas šilališkis ūkininkas R.Trijonis labai nustebo, kad kažkam užkliuvo nupjautas jo nuosavoje žemėje augęs senas, papuvęs ir nulūžęs medis.

– Vėjovartas, nulūžusius medžius galima pjauti net regioninio parko teritorijoje, nereikia jokių leidimų, o aš pjoviau savo žemėje. Pamačiau, kad nulūžo, ir pašalinau. Dalis medžio buvo supuvusi, pjaunant pasipylė pūzrai, ne visas net malkoms tiko, todėl dalį jo palikau lauko pakraštyje, – į ilgas kalbas nesileido R.Trijonis.

Tačiau Mažonų seniūnas J.Samoška yra kitos nuomonės.

– Jei iš tiesų medis buvo nulūžęs, užteko kreiptis į seniūniją, būtume apsiėję be komisijos sprendimo dėl jo kirtimo. Negerai, kad pirma kertama, o po to reikia aiškintis, koks tas medis buvo. Be to, neteko girdėti, kad ta pušis būtų nulūžusi, – teigė jis.

Skaityti komentarus (8) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras