Sigitas Kancevyčius: „Nebesu akcininkas, bet mintimis visuomet būsiu su „Tauragės kurjeriu“(8)

Jovita STRIKAITIENĖ | jovitas@kurjeris.lt

2012-04-11 11:44
Renaldo Malycho nuotrauka

Fotografas, teatralas, poetas, patyręs žiniasklaidos veikėjas Sigitas Kancevyčius labiausiai nemėgsta rutinos. Renaldo Malycho nuotrauka

Nuo praėjusios savaitės vienas „Tauragės kurjerio“ įkūrėjų ir pirmasis jo redaktorius Sigitas Kancevyčius nebėra bendrovės akcininkas – savo akcijas jis pardavė Vilniuje gyvenančiam Martynui Piečiai, kuris dabar valdo vadinamąjį akcijų paketą. Likusios bendrovės akcijos priklauso dar dviem akcininkams – verslininkui Vytautui Liutkui ir Tauragės krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojui Viktorui Kovšovui.

Kodėl nutolus sunkumams, penkioliktais laikraščio gyvavimo metais iš bendrovės pasitraukia vienas jos įkūrėjų ir pirmasis redaktorius.

– Nors ir nebesu akcininkas, mintimis visuomet būsiu su „Tauragės kurjeriu“, kurį mėgsta įvairių pažiūrų skaitytojai, nes jis nepučia į vienos kurios nors partijos dūdą. Pinigų šeimai išties reikėjo, nes turime du studentus. Bet už akcijas pinigų gavau nedaug, nes buvau smulkusis akcininkas. Tiesiog mane įtraukė naujas darbas – vadovavimas bibliotekai, nauja papildoma veikla – pernai su Valdu Latoža įkūrėme Tauragės radiją. Jame esu ne smulkusis akcininkas – su bičiuliu akcijas pasidalinome per pusę. Negaliu apsistoti prie vieno dalyko, ieškau vis ko nors naujo. „Tauragės kurjeriui“ vadovavau trejus metus, Savivaldybėje dirbau dešimt metų. Pavydžiu žmonėms, kurie gali apsistoti vienoje vietoje, gilintis į vieną dalyką, ilgai plėtoti vieną veiklą, – aiškino Sigitas.

Paklaustas, kodėl prieš penkiolika metų kūrė laikraštį, jis atsakė, kad tuomet šalyje šalia senųjų laikraščių buvo kuriami nauji, pagalvojęs, kad ir Tauragėje reikia naujo laikraščio.

– Kūrėme nepartinį laikraštį, džiaugiuosi, kad jis toks ir išliko, nes tik nepriklausomas laikraštis reikalingas skaitytojams. Tuomet ėjau per verslininkus ir siūliau tapti laikraščio akcininkais, tačiau kai kurie siūlė juos pakviesti tuomet, kai laikraštis bus pelningas. Apie septynerius metus laikraštis buvo nuostolingas.

Paklaustas, kaip kilo sumanymas įsteigti radijo stotį, S.Kancevyčius teigia, kad Tauragei reikėjo radijo, nes tai buvo vienintelis regionas, neturėjęs savo radijo.

– Nuolat vilioja nauja patirtis, nauji įspūdžiai ir... nauji sunkumai. Susidūręs su sunkumais gal ir gailiesi, kad lindai, bet negali pamesti, nes su tavimi dirba kiti žmonės. Vargus atperka ne tiek rezultatai, kiek patirti nuotykiai, sukaupta patirtis. Imti laikraštį leisti tuomet buvo avantiūra. Žmogus, kuris turėjo būti redaktoriumi, dėl nelaimingai sutapusių aplinkybių atsidūrė už grotų, teko palikti darbą Moksleivių kūrybos centre, pačiam eiti vadovauti. Neturėjome patalpų, patirties, nemokėjome dirbti kompiuteriais... Bet laikraštį įkūrėme, jis gyvuoja. Radiją irgi pradėjome nuo nulio, praėjo pusmetis, o jis jau „gerai skamba“, – kalbėjo Sigitas.

Paklausta apie politiką, partijos „Tvarka ir teisingumas“ skyriaus reikalus, kūręs šį skyrių ir ilgai jam vadovavęs S.Kancevyčius teigė esąs tik eilinis narys.

– Mane tenkina dabartinė mano situacija. Turiu mėgiamą darbą, vadovauju Viešajai bibliotekai. Kai dirbau Savivaldybėje, ten ateidavo daug nelaimingų, piktų žmonių, o į biblioteką ateinantieji visi laimingi (išskyrus vieną, kuris linkęs riaušes kelti), jie nori skaityti knygas, įvairius leidinius, dalyvauti renginiuose. Čia lengva padaryti šventę sau ir kitiems – pavyzdžiui, pasikviesti rašytoją Marcelijų Martinaitį... – kalbėjo S.Kancevyčius.

Skaityti komentarus (8) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras