Sudegusios sodybos šeimininkas: „Aš padėdavau – ir man padeda“(0) 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2014-08-06 11:30

Per stebuklą išlikusiame plėvele dengtame šiltnamyje Vytautas raško tebenokstančias paprikas ir pomidorus. Renaldo Malycho nuotrauka

Skaudviliškių Reginos ir Vytauto Butvilų sodybą praėjusią savaitę ugnis sulygino su žeme.  Tačiau šeimininkas bando juokauti, kad dabar jiedu su žmona pradės naują gyvenimą – nuo nulio. Laimei, yra gerų žmonių, kurie neabejingi svetimam skausmui: kaimynas suteikė pastogę, kitas davė baldų, dar kiti – drabužių, patalynės. Paramą inicijuoja ir bendruomenė „Skaudvilės kraštas“ – renka pinigus sudegusios sodybos atstatymui.

Sena solidi sodyba buvo paženklinta 41 numeriu. Joje stovėjo dar XIX amžiuje suręsti statiniai: gyvenamasis namas, kalvė, ūkinis pastatas, kiti naujesni – malūnas, dirbtuvės ir kt. Po gaisro sodyba liko tik prisiminimuose. Senųjų, tvirtų statinių pamatai išliko, o naujųjų, laikinų, pamatus galima įžvelgti tik pagal išdegusios žemės kontūrus. Sudegė net ant gelžbetoninio elektros linijos stulpo susuktas gandralizdis. Tarsi stebuklas išdegusiame 35 arų sklype atrodo sveikut sveikutėlis plėvele dengtas šiltnamis. Nuo karščio nusiraitė jame augintų daržovių lapai, o pats statinys liko. Iškepė ant apsunkusių obelų šakų tebenokinami obuoliai.

– Čia buvo kalvė. Senovinė, kurios dumples kažkada pasiėmė Rumšiškių muziejus, o čia mano malūnas, čia dirbtuvės su įrankiais. Visokių jų ir daug turėjau, viską pats meistraudavau, ne tik savo sodyboje, bet ir kaimynams padėdavau, – basas po stiklų duženas ir nuodėgulius braidydamas ir į visas puses plyname lauke sukiodamasis pasakojo sodybos šeimininkas Vytautas.

– Tėvai, žiūrėk, močiutės ir senelio dokumentus radome, – iš aprūkusios verandos nešdami radinius, rodė sūnūs Vytautas, Gintaras ir Tadas.

Senasis Vytautas su ašaromis akyse prisisiminė gaisro pradžią. Jis sako tuo metu miegojęs, kai sūnus įpuolęs vidun ir sušukęs: „Degam“. Tuo metu ugnis pasirodė ūkiniame pastate. Šeimininkas, dar ne iš karto supratęs, kas vyksta, puolė telefonu šauktis pagalbos, nekantraudamas šoko į automobilį ir nulėkė į toje pačioje Tauragės gatvėje įsikūrusią ugniagesių komandą.

– Budėjo tik vienas ugniagesys, ir tas pats su kažkuo kalbėjosi telefonu. Kviečiau važiuoti paskui mane, bet jis atsisakė, tad šokau į savo „audinę“ ir parlėkiau namo. O tuo metu gaisras jau plito tolyn – degė ne vien tik ūkiniai pastatai, bet ir gyvenamasis namas. Griebėme, kas pakliuvo po ranka: išnešėme dujų balionus, kai kuriuos dokumentus, glėbį drabužių. Tik dabar suprantu, kad išnešėme ne tai, ko reikėjo: išgelbėjome senus dokumentus, o svarbiausi sudegė. Nebeturiu nei paso, nei vairuotojo pažymėjimo. Nieko. Esu kaip naujai gimęs, – rodydamas laikinąjį asmens tapatybės pažymėjimo lapą su nuotrauka, kalbėjo V.Butvilas.

Trečiadienį vyras gyrėsi pirmą naktį miegojęs po stogu. Jį jam suteikė priešais sudegusią sodybą gyvenantis geras žmogus. Kiti skaudviliškiai suskubo gabenti baldus, patalynę – juk namas, kuriame dabar laikinai glausis Butvilai, buvo visiškai tuščias: šeimininkas rengėsi sodybą parduoti. Tad dabar į ją besikraustanti šeima viliasi, gal pavyks ją įsigyti jiems.

– Būtų labai gerai: mama, sėdėdama rateliuose, viską galėtų matyti: kaip aš sudegusioje sodyboje darbuojuos, kaip ją atstatinėju. Tikiu, kad būtinai atkursiu savo namus. Jau kreipiausi pagalbos į rajono merą – paprašiau, kad sušelptų medienos namo statybai. Žinoma, labai praverstų ir piniginė parama. Todėl labai vertinu Skaudvilės bendruomenės iniciatyvą – atidaryti mano vardu sąskaitą Kredito unijoje. Žadu pinigėlius kaupti ir naudoti tik pagal paskirtį. Dar ketinu kreiptis į LESTO, kad elektros tiekimą į sudegusią sodybą atnaujintų ir kad įkeltų naują gandralizdį. Juk mūsų gandrai vis parskrenda į sudegusį lizdą, bando jį remontuoti. Kaip ir aš – kapsto po truputį, – vėl braukdamas nejučia prasiveržusią ašarą, kuria planus namų netekęs Vytautas.

Pasak jo, žmona Regina – ligota moteris: patyrusi insultą, šiuo metu gydosi. Šeima užaugino šešis vaikus, bet pinigais paremti jie vargu ar galės – padeda triūsdami. Skaudvilės seniūnas Virginijus Būdvytis sako, kad tokia parama kai kuriais atvejais yra netgi naudingesnė nei piniginė.

– Seniūnija pinigų neturi, negalime jais paremti, bet darbininkų duodame – jie kasdien dirba gaisravietėje. Padedame kuo galime. Visi padeda. Labai dažnai tokia pagalba yra netgi naudingesnė už pinigus, kurie kartais atneša daugiau žalos nei naudos. Juk pinigus galima išleisti ne pagal paskirtį, o įdėtas darbas, moralinis palaikymas į nelaimę patekusiems reiškia labai daug ir turi kur kas didesnę išliekamąją vertę, – įsitikinęs seniūnas.

Pastatai Butvilų sodyboje buvo neapdrausti. Vytautas, vaikštinėdamas aplink nuodėgulių krūva likusį turtą, kalbėjo apsidrausti vis ketinęs:

– Tai ryt, tai poryt, ir vis neprisiruošiau. Pinigų turėjom, bet nebuvo kada. Ir kas galėjo pagalvoti, kad mums šitaip atsitiks. Juk pats gaisrininku ir saugumo technikos inžinieriumi esu dirbęs. Visokių gaisrų esu prisižiūrėjęs, bet tokio dar neteko matyti. Nieko neliko, visiškai nieko. O tiek turto buvom užgyvenę: gyvenk ir džiaukis...

Skaudviliškiai, susirūpinę savo kaimynų gerovės atkūrimu prašo: „Jeigu turite galimybę, paremkite Vytauto ir Reginos Butvilų šeimą. Paramos gavėjas: Vytautas Butvilas; Paramos paskirtis: Parama nukentėjus nuo gaisro; Bankas: Tauragės kredito unija; Banko kodas: 50128; Sąskaita: LT28 5012 8000 1002 6294“.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras