Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Kur ir kaip labiausiai derėtų įamžinti Tauragės šimtuko pavardes?

 Rezultatai

Trepų vietovės vardui – 650 metų(8) 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2013-07-23 12:41
Renaldo Malycho nuotrauka

Trepų vardą garsinančio dvaro liekanos niekam nerūpi. Renaldo Malycho nuotrauka

Trepų kaimo bendruomenė praėjusį savaitgalį minėjo savo gyvenamosios vietovės vardo 650-ąsias metines. Šventė vyko naujose bendruomenės patalpose, kuriose susirinko ne tik Trepų bendruomenė, bet ir garbūs svečiai. O Trepų dvaro, kuris ir buvo pagrindinis šventės „kaltininkas“ liekanos tądien stypsojo net nenušienautos.

Tiksliai pasakyti, kada buvo įkurtas Trepų kaimas, šiandien, ko gero, negali pasakyti niekas. Tačiau istorikams žinoma, kad Trapėnų žemė, kuriai priklausė ši vietovė, buvo minima kryžiuočių žygių į Lietuvą pranešimuose 1363 metais ir 1390 m. Pats Trepų kaimas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1575 metais. Iš buvusio dvaro pastatų ansamblio mažai kas išlikę: gyvenamasis dvaro pastatas sudegė Pirmojo pasaulinio karo metu. Tuomet dvarininkės seserys Eugenija, Marija ir Aleksandra Šešemincovos persikėlusios gyventi į vadinamąjį „vištinyką“. Iš molio drėbtas pastatas išlikęs, jame iki šiol gyvena šeimos. Tiesa, nebe dvarininkų. Dvarininkės karo metu pasitraukė į Prancūziją.

Istoriniai šaltiniai skelbia, kad iš trijų seserų didžiausią indėlį į dvaro puoselėjimą įnešė ponia Eugenija. Ji buvo baigusi agronomijos studijas ir puikiai tvarkėsi Trepų dvare. Tuo metu ten laikyta didelė galvijų banda, šiltnamiuose augintos įvairios daržovės, veikė malūnas ir pieninė.

Po karo įsikūrė Trepų tarybinis ūkis, neprižiūrimi dvaro pastatai nyko, o prasidėjus privatizacijai atsidūrė ūkininkų rankose. Ir vėl laukė problema: dvaro likučiai buvo pripažinti kultūriniu paveldu. Tad ūkininkas, įsigijęs statinius, nebeturi teisės jų remontuoti savo nuožiūra, o valstybė remontui pinigų neskiria. Todėl pastatų likučiai net ir mūriniai, griūva akyse. Tiesiogine to žodžio prasme.

– Kai ryte išėjau, siena dar stovėjo, kai grįžau – jos jau nebebuvo, – prisiminė mūrinių vartų griūtį Trepų dvaro pastatuose gyvenanti Dana.

Kiti kaimo gyventojai piktinasi, kad buvusio dvaro teritorija šitaip apleista: „Kaimo bendruomenė ruošiasi švęsti Trepų 650-ąjį jubiliejų. O šventė turėtų būti skirta kultūros paveldui: buvusiam dvarui ir parkui, kurie šiuo metu yra visiškai apleisti“, – rašoma redakcijai siųstame laiške.

Trepų parkas daugelyje istorinių šaltinių aprašomas kaip vienas svarbiausių Trepų dvaro ansamblio akcentų. „Visą parko kompleksą apjungia reto grožio gamtovaizdis su tvenkiniais, kuriuose buvo auginamos žuvys. Alėjomis apsodintos mažalapėmis liepomis ir vakarinėmis tujomis. Grupelėmis ir pavieniui auga kanadinės cūgos, didžiosios pacūgės, plačiažvyniai maumedžiai, grakščioji liepa“, – rašoma Tauragės rajono dvarų apžvalgoje. Tačiau įžengti į šį parką šventės proga buvo neįmanoma – parkas dalgio ar žoliapjovės nematęs jau metų metus.

Trepų 650-mečio šventė vyko tik prieš metus įkurtuose bendruomenės namuose. Bendruomenės pirmininkė Jolanta Skrodenienė sakė, kad Trepų rinkiminėje apylinkėje yra apie 400 gyventojų, o bendruomenei priklauso tik 50 žmonių. Pirmininkė džiaugėsi rajono valdžios pagalba remiant bendruomenę materialiai, o meras Pranas Petrošius linkėjo bendruomenei kurti ir stengtis palikti ką nors ateities kartoms. Nueiti aplankyti tikrojo jubiliejaus „kaltininko“ – Trepų dvaro parko niekas iš renginio dalyvių ar svečių dėl nežinomų priežasčių nenorėjo.

Skaityti komentarus (8) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras